Styvo Džobso (Steve Jobs) karjerai bendrovėje „Apple“ – vienoje vertingiausių ir mėgiamiausių pasaulio įmonių – artėjant prie pabaigos, verslininkai ir technologijų mokslininkai jam negaili gražiausių apibūdinimų. Inovatorius. Vizionierius. Genijus.

Visai gali būti, kad šis liesas vyras, apsirengęs juodu golfu ir jo sukurta bendrovė daugiausiai paveikė tai, kaip skaitmeniniame amžiuje kiekvienas iš mūsų naudojasi turiniu. „Steve’as Jobsas yra vienas iš didžiųjų inovatorių šiuolaikinio kapitalizmo istorijoje. Jo intuicija daugelį metų buvo fenomenali“, – sakė „New York Times“ straipsnių autorius Joe Nocera.

Tačiau prieš keturis dešimtmečius tikriausiai buvo sunku tikėtis, kad S. Jobso ateitis bus tokia sėkminga. Pasimokęs vieną semestrą jis buvo išbrauktas iš Eregono Reed koledžo studentų sąrašų, nors vėliau grįžo klausyti kaligrafijos paskaitų. Vieną savo pirmųjų darbų bendrovėje „Atari“, kur turėjo kurti kompiuterinius žaidimus, jis metė, norėdamas pakeliauti su kuprine po Indiją vartodamas psichotropines medžiagas.

Tačiau, pasak S. Jobso, visi jaunystės patyrimai suformavo jo kūrybingą viziją. Grakštaus potėpio įgūdžiai, įgyti kaligrafijos paskaitose, turėjo įtakos elegantiškai „Apple“ estetikai.

„Žiūrėdami vien į priekį, taškų nesujungsite; juos sujungti galėsite tik žiūrėdami atgal. Todėl reikia tikėtis, kad taškai ateityje kažkaip patys susijungs. Reikia kažkuo tikėti – savo intuicija, likimu, gyvenimu, karma, bet kuo. Toks požiūris manęs niekada nenuvylė ir jis pakeitė mano pasaulį“, – sakė S. Jobsas 2005 metas Stanfordo universitete, per diplomų teikimo ceremoniją.

Kuo žavi Steve’as Jobs’as

1955 metų vasario 24 d. gimęs ir įsūnytas vaikas augo Kalifornijos mieste Cupertino, kuriame ilgą laiką veikė pagrindinė „Apple“ būstinė ir nuo vaikystės domėjosi elektronika. Paauglystėje jis paskambino „Hewlett-Packard“ prezidentui Williamui Hewlettui ir paprašė tam tikrų detalių savo mokykliniam projektui. Bet gavo ne tik detales, o ir vasaros darbą HP.

Dirbdamas šioje įmonėje, S. Jobsas susipažino su Steve’u Wozniaku, kuris sužavėjo savo gebėjimu surinkti elektronikos komponentus. Abu jie prisijungė prie Silicio slėnio kompiuterių hobio klubo, o netrukus S. Jobsas kartu su S. Wozniaku įsteigė bendrovę „Apple Computer Inc.“.

Prasidėjo Silicio slėnio legendų laikotarpis: S. Džobsas ir S. Wozniakas S. Džobso tėvų garaže 1976 metais pagamino pirmą komercinį bendrovės produktą – „Apple 1“ (tais pačiais metais „Microsoft“ pradėjo gaminti programinę įrangą). Norėdamas finansuoti savo avantiūristinį verslą, S. Jobsas pardavė savo automobilį „Volkswagen“. Primityvus kompiuteris, kurio kaina buvo 666,66 JAV doleriai, buvo be klaviatūros ir ekrano, o pirkėjai turėjo patys jį surinkti iš detalių.

Kitais metais pirmojoje „West Coast Computer Faire“ mugėje „Apple“ pristatė kompiuterį „Apple II“. Šis aparatas susilaukė milžiniško susidomėjimo ir išjudino asmeninių kompiuterių revoliuciją. S. Džobsas buvo vienas iš pirmųjų kompiuterių inžinierių, suvokusių pelės ir grafinės vartotojo sąsajos patrauklumą – vartotojai kompiuterius galėjo valdyti pele spaudydami paveikslėlius, o ne rašydami teksto eilutes.

„Kai pradedi bandyti spręsti problemą, pirmieji sugalvoti sprendimai paprastai būna labai sudėtingi ir tuomet žmonės liaujasi ieškoję atsakymų. Bet bandant toliau, susipažinus su problema, nuo svogūno nulupant vis daugiau sluoksnių kartais galima atrasti labai elegantiškų ir paprastų sprendimų“, – 2006 metais žurnalui „Newsweek“ sakė S. Jobsas.

S. Džobsui šis sprendimas buvo naujoviškas „Macintosh“ kompiuteris, pristatytas 1984 metų pradžioje, kuomet per amerikietiško futbolo Supertaurės varžybų pertrauką buvo parodyta „Apple“ reklama orveliška tematika. S. Jobsas, tapęs multimilijonieriumi dar nesulaukęs 30-ojo gimtadienio, jau tuomet garsėjo kaip reiklus vadovas ir ūsuotas kompiuterių genijus, visada spaudęs savo „Macintosh“ inžinierius pagaminti tokį kompiuterį, kokio jis pats nori.

Kreminės spalvos „Macintosh“ produktas buvo sėkmingas, tačiau S. Jobsas neretai pykdavosi su kolegomis ir 1986 metais po kovos dėl vadovavimo jis buvo išstumtas iš „Apple“. Taip prasidėjo dešimtmečio trukmės pertrauka be „Apple“, kuomet S. Jobsas pasiekė svarbių pergalių (iš George’o Lucaso įsigijo animacijos studiją „Pixar“ prieš šiai išgarsėjant su „Toy Story“) bei nesėkmių (įkūrė bendrovę „NeXT Computer“, kurios brangūs kubo formos kompiuteriai taip ir neiškovojo populiarumo).

1996 metais „Apple“ nupirko bendrovę „NeXT“, tokiu būdu susigrąžindama S. Jobsą į buksuoti pradėjusią įmonę, kurią jis pats ir buvo sukūręs. Per metus S. Jobsas vėl tapo „Apple“ vadovu – vyresniu ir tikriausiai išmintingesniu, bet neatsisakiusiu perfekcionizmo. O dar po ketverių metų užlipęs ant scenos jis pristatė pirmąjį „iPod“ – mažą baltą įrenginį, kuris sukėlė tikrą revoliuciją nešiojamų muzikos grotuvų srityje bei tapo pirmuoju stipraus „Apple“ sugrįžimo žingsniu.

„Esu tikras, kad viso to nebūtų nutikę jeigu nebūčiau buvęs atleistas iš „Apple“. Tai yra bjauraus skonio vaistas, bet, manau, pacientui jis buvo reikalingas. Kartais gyvenimas tvoja su plyta per galvą“, – 2005 metais Stanforde sakė S. Jobsas.

Likusią „Apple“ istoriją tikriausiai jau žinote. Per kitą dešimtmetį S. Jobsas sužavėdavo pristatymo renginių lankytojus ir vartotojus vienu pasaulį keičiančiu pasiūlymu po kito: „iTunes“ (2003), „MacBook“ (2006), „iPhone“ (2007), „iPad“ (2010).

Stebėtojai žavėjosi jo, kaip produktų pristatytojo, įgūdžiais, jo sugebėjimu sukelti „Apple“ gerbėjų bemaž dievišką susižavėjimą (ir PC gerbėjų raukymąsi) bei savo „ir dar vienas dalykėlis“ staigmenomis pristatymuose. Kiekvieną kartą jis žmonėms parduodavo produktą, kurio poreikio žmonės neturėjo tol, kol S. Jobsas to produkto nesukūrė. Ir visa tai buvo daroma už oficialų metinį 1 dolerio atlyginimą.

Praėjusio dešimtmečio viduryje S. Jobsui smogė rimtos sveikatos problemos. 2004 metais jis savo darbuotojams paskelbė, kad yra gydomas nuo kasos vėžio. Jis neteko daug svorio, o per pagrindinius pristatymus atrodė labai suvargęs, todėl kilo susirūpinimas vadovo sveikata ir „Apple“ akcijų vertės svyravimais. Vienas tinklalapis per klaidą netgi publikavo S. Jobso nekrologą.

56 metų S. Jobsas yra vedęs, augina 4 vaikus. 2009 metais, per 6 mėnesius trukusias atostogas, jam buvo persodintos kepenys. Šių metų sausį jis vėl pasiprašė atostogų dėl sveikatos būklės. Dėl to kai kurie apžvalgininkai teigia, kad jų nenustebino naujiena, jog S. Jobsas atsisako „Apple“ generalinio direktoriaus pozicijos. „Šioje akimirkoje yra tam tikros liūdnos neišvengiamybės. „Apple“ yra jo gyvenimas. Jis šia įmone rūpinasi beveik tiek pat, kiek savo žmona ir vaikais“, – sakė J. Nocera.

S. Jobsas nedažnai duoda interviu, ypač jeigu norima kalbėtis apie jo asmeninį gyvenimą, o „Apple“ neskleidžia informacijos apie vadovo sveikatą. Tačiau, galbūt susirūpinęs savo palikimu, jis padėjo parašyti savo pirmą autorizuotą biografiją, kuri bus publikuota lapkričio mėnesį.

„Esu padaręs daug dalykų, kuriais nesididžiuoju, pavyzdžiui, tai, kaip elgiausi pastojus draugei, kuomet man buvo 23 metai. Tačiau mano spintoje nėra tokių skeletų, kurių iš ten negalima būtų išleisti“, – savo biografijos autoriui Walteriui Isaacsonui atskleidė S. Jobsas.

Tačiau apie tai, ką jis pats ir jo vadovaujami inžinieriai nuveikė bendrovėje „Apple“, S. Jobsas kalbėjo tik su pasididžiavimu. „Darbas užims didelę jūsų gyvenimo dalį ir vienintelis būdas iš tiesų pasitenkinti tuo, ką darai, yra daryti tai, kas jums atrodo kaip puikus darbas. O vienintelis būdas darbą atlikti puikiai yra mylėti savo darbą. Jeigu tokio darbo neradote, ieškokite toliau. Nesustokite. Kaip ir visuose širdies reikaluose, žinosite, kai jį rasite. Ir kaip bet kokiuose puikiuose santykiuose, bėgant metams viskas tik gerėja“, – Stanfordo universiteto absolventams aiškino S. Jobsas.

Informacinių technologijų specialistų atlyginimai yra vidutiniškai didesni negu kitų sričių darbuotojų. Pastaruoju metu auga ir jų paklausa – informacinių technologijų įmonių apklausos rodo, kad kitais metais šios srities paslaugų įmonės darbuotojų skaičių didins apie 10 proc., penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” tyrimo duomenimis, nuo 2009 metų gegužės iki šių metų to paties mėnesio informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų atlyginimai sumenko 2,5 procentinio punkto mažiau negu bendras atlyginimų vidurkis.

“2,5 procentinio punkto skirtumas yra gana pastebimas. informacinių technologijų srities darbuotojams atlyginimai buvo mažinami rečiau arba mažiau”, – dėsto “Hay Group” atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta.

Atliekant šiemetį “Hay Group” tyrimą pirmą kartą užfiksuota, kad informacinių technologijų pareigybės atsidūrė tarp geriau mokamų.

“Taip pat pastebime, kad specialistai uždirba vidutiniškai 2 proc. daugiau nei bendrai visų kitų sričių darbuotojai”, – mini E. Kajieta.

Pernai bendrovės atliktas aukščiausio lygio vadovų tyrimas parodė, kad informacinių technologijų padalinio vadovams daugiau mokama nei kitų sričių vadovams. Taip atsitiko dėl to, kad pasikeitė pati informacinių technologijų padalinio vadovo samprata. Anksčiau užtekdavo, kad jie užtikrina sklandų informacinių technologijų įrangos darbą, o dabar vis dažniau ieškoma vadovų, kurie prisideda prie verslo plėtros, kuria sistemas, leidžiančias efektyviau dirbti.

Specialistų, atitinkančių tokius lūkesčius, yra mažiau, todėl norint juos pritraukti ir mokama daugiau. “Hay Group” duomenimis, iš visų informacinių technologijų specialistų didesnius atlyginimus gauna infrastruktūros specialistai. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas kompiuterių programavimo, konsultacijų ir informacinių paslaugų srityje 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, išaugo 5,9 proc. Augantį specialistų poreikį rodo ir asociacijos “Infobalt” primą šių metų pusmetį atlikta apklausa. Labiausiai plėstis planuoja informacinių technologijų paslaugų bendrovės.

„Verslo žinios“ rašo:

„Lietuvoje IT specialistų rinka mažėja, jų darbo kokybė prastėja. Šiuo metu patiriame tragišką protų trūkumą “, – teigia Kęstutis Gardžiulis, IT sprendimų elektroniniam verslui ir finansų institucijoms „Etronika“ vadovas. Geriausi specialistai išvažiuoja dirbti į tarptautines korporacijas, likusieji neturi motyvacijos dirbti, universitetai, verslininko teigimu, rengia žemo lygio specialistus. „GetJar“, JAV veikianti lietuvių mobiliųjų technologijų bendrovė, pusę metų ieškojo specialisto Lietuvoje, tačiau jo rasti nepavyko.
„Tenka pripažinti, kad užsienio įmonės, jų specialistai veikia našiau“, – teigia Ilja Laursas, „GetJar“
įkūrėjas. Lietuvoje dauguma specialistų turi bendrų IT žinių, tačiau vis didesnis yra specializuotų žinių poreikis.
„Amerikoje gera darbo jėga stovi prie durų, o čia įmonės turi lakstyti ir ieškoti IT specialistų. Mes
kalbamės su universitetais, Švietimo ir mokslo ministerija. Prašome skatinti jaunimą likti Lietuvoje, daryti permainas švietimo sistemoje. Mes pasirengę mokėti atlyginimus, tik duokite specialistų. Vaikštome net po mokyklas, bet ten nuėjus, apima liūdesys“, – kritikos švietimo sistemai negaili p. Gardžiulis.
Augantį specialistų poreikį rodo ir asociacijos „Infobalt“ primą šių metų pusmetį atlikta apklausa.
Labiausiai plėstis planuoja IT paslaugų bendrovės. 2011 m. įmonės darbuotojų skaičių planuoja didinti apie 10%, o iki 2015 m., palyginti su šiuo metu, darbuotojų skaičius vidutiniškai turėtų išaugti 30%. Kita vertus, „Infobalt“ duomenimis, IT dalyką mokykloje ir šią specialybę renkasi vis mažiau moksleivių. IT specialistų pasiūla nedidėja, ir tai atsispindi darbo rinkoje – nedarbo tarp IT specialistų beveik nėra. O tokių darbuotojų ieškančios įmonės gauna maždaug 10 kartų mažiau gyvenimo aprašymų, palyginti su kandidatų į kitas pozicijas ieškančiomis bendrovėmis.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad studentų, baigusių IT ir artimas specialybes, skaičius metai iš metų kinta nedaug. Pavyzdžiui, pernai tokių bakalaurų buvo daugiau kaip 3.100, 2008 m. – beveik 3.000, 2007 m. – kiek daugiau nei 3.000.

Lietuvoje lokalizuotos, t.y. lietuviams pritaikytos, kompiuterinės programos sunkiai skinasi kelią: apytikriais skaičiavimais, profesionalias lietuviškas versijas (neskaičiuojant entuziastų savarankiškai atliktų vertimų) šiuo metu turi tik 20–30 proc. populiariausių namų kompiuteriuose diegiamų programų.

Specialistai įžvelgia keletą šio reiškinio priežasčių. Pagrindinė – sunkiai suvokiama ir praktikoje retai vartojama terminija, kurią perprasti dažnam pasirodo sudėtingiau, nei išmokti analogiškus angliškus terminus.

“Internetas pilnas prašymų: “Nusipirkau lietuvišką versiją, padėkite įsidiegti anglišką”. Tai rodo, kad problema egzistuoja. Vokiečiai, prancūzai arba rusai, lokalizuodami kompiuterines programas, palieka kur kas daugiau angliškų terminų nei lietuviai. O mes iki šiol priversti laužyti galvas, ką galėtų reikšti “tinkinti pateiktį”, – pasakoja tinklaraščio “nezinau.lt” autorius Džiugas Paršonis.

Renata Špukienė, bendrovės “Tilde IT” lokalizacijos skyriaus vadovė, svarsto, kad dėl to greičiau kalta lietuviška savimonė: “Jei vartotojas nuo vaikystės įprato dirbti angliškomis programomis, pereiti prie lietuviškų jam kainuos nemažai pastangų. Todėl jis nieko nenori keisti. Tačiau nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje įsigyti kompiuterio su įdiegta angliška operacine sistema jums nepavyktų, o Lietuvoje tai vis dar labai populiaru”.

Pasaulyje ir Europoje palengva atsigaunant kompiuterių pardavimui, Lietuvos informacinių technologijų rinka tebėra leisgyvė. Bet rinkos dalyviai trykšta optimizmu.

Vienos didžiausių pasaulyje IT rinkos tyrėjų “International Data Corporation” (IDC) duomenimis, bendras kompiuterių pardavimo pasaulyje per 2009-uosius augimas buvo 2,3 proc., o pasaulyje pernai iš viso buvo parduota 294,208 mln. kompiuterių.

Europos rinkoje po trijų nuosmukio ketvirčių 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį pagaliau buvo užfiksuotas 3,5 proc. šuoliukas aukštyn, bet bendrai pernai parduota 5,3 proc. mažiau kompiuterių nei 2008 m. – 96,570 mln. Europoje, kaip ir visame pasaulyje, rinką gelbsti namų vartotojai, verslo segmentas po sunkmečio atsigauna šiek tiek lėčiau.
Europos lyderių penketas yra toks: kaip ir pasaulyje, pirmauja “Hewlett-Packard”, nedaug atsilieka “Acer”, į trečią vietą Europoje nusmukusią “Dell” vejasi “Asus” ir “Toshiba”.

Baltijos duobė

IDC duomenimis, kompiuterių rinka Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį dėl ekonominės krizės smuko ir toliau. Nepaisant per kalėdinį sezoną padidėjusio namų vartotojų aktyvumo, kompiuterių pardavimas tesiekė 95 tūkst. – 37,4 proc. mažiau nei prieš metus. Per visus 2009-uosius Baltijos šalių kompiuterių rinka susitraukė net 46 proc., palyginti su 2008 m.

2009 m. paskutinį ketvirtį Estijoje buvo parduota 25 tūkst. kompiuterių (39,7 proc. mažiau nei prieš metus), didžiausias nuosmukis užfiksuotas Latvijoje – 26 tūkst. (47 proc. mažiau), o mažiausiai smuko Lietuvoje – 44 tūkst. (28,2 proc. mažiau).

Tačiau lietuvių džiaugsmas turėtų praeiti akimirksniu vos žvilgtelėjus į antrą lentelę. Kaip matome, pagal parduotų kompiuterių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, mus lenkia netgi Latvija, o Estija – keturiskart. Žinoma, galima aiškinti, kad tai suomiai išvalo visas Talino kompiuterių parduotuves. Beje, mes su “braliukais” atsiliekame ir nuo pasaulinio vidurkio, kuris yra 13,08 kompiuterio.

Rinkoje dominavo nešiojamieji kompiuteriai, kurių pardavimas siekė maždaug 60 proc. visų parduotų, o stalinių kompiuterių poreikis buvo menkas, ypač dėl susilpnėjusio verslo segmento. Pateikusi didžiulę pasiūlą, ypač nešiojamųjų kompiuterių, Baltijos šalių kompiuterių rinkos lyderės vardą ir toliau išlaikė “Hewlett-Packard”.

“Konkurencija besitraukiančioje rinkoje vertė gamintojus mažinti kainas. Nepaisant naujos operacinės sistemos “Windows 7″ išleidimo ketvirtąjį ketvirtį, Lietuvoje tokie gamintojai, kaip “Dell” ir “Toshiba”, siekdami iki minimumo sumažinti kainas, siūlė nešiojamuosius kompiuterius su nemokama “Ubuntu” operacine sistema arba apskritai be sistemos” – sakė IDC tyrimų analitikas Marekas Kujda, atsakingas už Baltijos šalių rinką.

IDC tikisi, kad Baltijos šalių kompiuterių rinkai šiemet padės atsigauti didėsiantis pirkimas verslo ir viešojo sektoriaus segmentuose, žinoma, jeigu tik atsigaus šalių ekonomika. Tačiau aštri konkurencija ir toliau vers mažinti kainas.

Optimizmo ženklai

Įmonėms ir viešajam sektoriui drastiškai apkarpius IT biudžetus ir etatus, sustabdžius investicijas ir įšaldžius projektus, išlaidos IT ir kartu IT bendrovių pajamos, įvairiais vertinimais, per 2009-uosius sumažėjo nuo 30 iki 60 proc. Dar prisidėjo sunkmečiu sumažėjusi namų vartotojų perkamoji galia ir gerai žinomų didelių IT kompanijų, tokių kaip BMS ir ICG, bankrotai su visais jų prekybos tinklais.

Tado Goberio, “Hewlett-Packard” (HP) pardavimo vadovo Lietuvoje, teigimu, 2009-ieji tikrai buvo sunkūs Lietuvos IT rinkoje. Didmenininkų rūpesčiai dėl stipriai sumažėjusio pardavimo bei finansavimo galimybių nulėmė ir stambių IT mažmenininkų bankrotą. Iš IT rinkos pasitraukė ne vienas tarptautinis gamintojas, uždarę savo atstovybes Lietuvoje. Pasak jo, HP pardavimas pernai, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo apie 31 proc., tačiau tai atitiko rinkos tendenciją.
Kaip tvirtina “Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas, didžiausią smūgį Lietuvos IT rinka patyrė būtent namų vartotojų segmente – gyventojai neskuba keisti dvejus trejus metus tarnaujančios technikos. Pasak jo, šiandien dar nematyti ženklų, kurie leistų daryti optimistiškesnes prognozes, susijusias su namų vartotojais, bet pirmuosius verslo ir organizacijų segmento atsigavimo ženklus jau galima įžvelgti.

“Asmeniniai kompiuteriai ir toliau perkami vangokai. Įmonės taip pat mėgina verstis su anksčiau įsigytais kompiuteriais, bet IT projektų skaičius ir apimtys praktiškai nesumažėjo, o kai kuriose srityse ima didėti”, – sako M.Glodas.

Pasak pašnekovo, dalis diegiamų IT projektų įgyvendinami ES fondų lėšomis, kurios, esant dabartinei padėčiai, tapo didele paspirtimi. Lietuvos įmonės jau įvertino IT reikšmę didinant įmonių veiklos efektyvumą ir saugumą, naudą tobulinant procesus ir stiprinant konkurencingumą. Šiemet “Microsoft” prognozuoja IT rinkos atsigavimą smulkiojo bei vidutinio verslo segmente ir jau pastebi kylantį susidomėjimą įvairiais sprendimais.

Atsiliekame dvejais metais

M.Glodo nuomone, jei lyginsime Lietuvą su ekonomiškai labiau išsivysčiusiomis šalimis, tobulėti dar yra kur. “Lietuvoje pagrindinis dėmesys vis dar skiriamas gana elementariai techninei ir programinei įrangai įsigyti bei atnaujinti, dar mažokai investuojama į vertę sukuriančius sprendimus. Dar smarkiai atsiliekame verslo ir procesų valdymo, santykių su klientais valdymo (CRM) sprendimų diegimo srityje. Tai ir yra lemiamas veiksnys, dėl kurio pagal veiklos efektyvumą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Būtent šios sritys, kalbant apie investicijas į IT ateinančiais metais, ir taps prioritetinės”, – mano M.Glodas.

“Microsoft Lietuva” vadovui pritaria ir UAB “Alna Intelligence” direktorius Gintaras Grybėnas. Pasak jo, naujas IT technologijas pradedame diegti tik tuomet, kai Europa jas sėkmingai naudoja jau kelerius metus. Lietuva kai kuriais IT sprendimais nuo Europos atsilieka apie dvejus metus. “Gal kaltas mūsų atsargumas ir nuo senų laikų likęs požiūris. Kol kas ne visi supranta, kad įmonės ar įstaigos sėkmė bei rezultatai priklauso ir nuo turimos IT infrastruktūros, jos plėtros”, – sako G.Grybėnas.

Jis prognozuoja, kad šiemet kompiuterių bus nupirkta daugiau. Tą parodė ir pirmasis šių metų ketvirtis. Vis dažniau skelbiami viešųjų pirkimų konkursai tik patvirtina, kad rinkoje juntamas kompiuterių poreikis, nors 2009-aisiais šios technikos pardavimas iš mirties taško pajudėjo tik ketvirtąjį ketvirtį.

Poreikis neišnyko

Dalius Butkus, IT bendrovės “Blue Bridge” pardavimo ir rinkodaros direktorius, dar nesiryžta prognozuoti, kada Lietuvos IT rinka grįš į prieškrizinį laikotarpį, o esminių teigiamų postūmių investicijoms į IT ir šio sektoriaus įmonių rezultatams šiemet turėtų duoti ES parama.

“Taupydamos tiek privačios įmonės, tiek valstybinis sektorius mažiau perka IT įrangos ir paslaugų. Bet IT poreikis tikrai yra, įmonės nori ir turimą IT įrangą atnaujinti, ir naujas sistemas įsidiegti, turi ir naujų idėjų, ką reikėtų tobulinti, – susiklosčiusią padėtį vertina D.Butkus. – Versle sunkmečiu išliko aktualūs informacijos saugumo, taupyti padedantys virtualizacijos, efektyvaus informacijos valdymo sprendimai. Jie bus paklausūs ir šiemet”.

Pasak UAB “Topo centras” IT prekių grupės vadovo Ryčio Revo, Lietuvos gyventojai labai imlūs IT naujovėms, jie domisi naujosiomis technologijomis. Kaip parodė pirkimo duomenys, pernai “Topo centro” pirkėjai kompiuterius buvo linkę įsigyti per mokslo metų pradžios akciją ir Kalėdas, juos pirkdami kaip dovaną. O šiemet “Topo centre” daugiau nei 50 proc. šoktelėjęs IT technikos pardavimas rodo, kad rinka atsigauna.

Norint dar labiau paskatinti IT produktų vartojimą, reikėtų piginti internetines, ypač mobiliojo interneto, paslaugas. Tam pritaria ir T.Goberis, tvirtindamas, kad Lietuvoje turėtų daugėti mobiliųjų vartotojų. Tam įtakos turi spartesni, lengvesni, funkcionalesni nauji nešiojamieji kompiuteriai ir didėjanti mobiliojo ryšio pasiūla.

Kaip sakė UAB “Atea” rinkodaros direktorius Simonas Stūrys, 2009 m., palyginti su 2008 m., kompiuterių ir monitorių pardavimas Baltijos šalyse sumažėjo beveik perpus, užtat nešiojamųjų išliko toks pat ir gerokai lenkia stalinius kompiuterius. S.Stūrys mano, kad “Atea” įrangos pardavimo rodikliai į 2008-ųjų lygį sugrįš dar šiemet, ir taip nutiks ne tik dėl atsigaunančios rinkos, bet ir pačios “Atea” rinkos dalies augimo sąskaita, efektyviai išnaudojant elektroninės prekybos kanalą “Atea eSHOP”.

“Prastas 2009-ųjų IT rinkos tendencijas nulėmė bendras IT sąnaudų mažinimas ir IT įrangos naudojimo ciklo pratęsimas. Be to, įmonėms sumažinus darbuotojų skaičių, netgi atsirado laisvos įrangos perteklius”, – sako S.Stūrys.
Vis dėlto organizacijos pradeda aktyviai investuoti į padedančius taupyti IT infrastruktūros sprendimus – vaizdo konferencijas, duomenų centrus, darbo vietų virtualizaciją ir kt. Kita vertus, įmonėse sumažėjus IT įrangos paklausai, bet pailgėjus jos tarnavimo trukmei, padidėjo IT priežiūros paslaugų paklausa.