Tag Archive | "gėlės"

Populiariausia dovana mamoms – gėlės ir saldumynai

Tags: ,



Artėjant Motinos dienai, prekybos tinklo MAXIMA atstovai pastebi, kad populiariausios dovanos mamoms yra skintos bei vazoninės gėlės ir saldumynai – konditerijos gaminiai, saldainių rinkiniai. Todėl MAXIMA parduotuvėse šį savaitgalį klientams siūlomas platesnis gėlių ir saldumynų asortimentas, o į jas užsukusios šeimos savo mylimas mamas galės pasveikinti ir įteikdami MAXIMA konditerijos meistrų iškeptą gardų keksiuką.
„Šeima – brangiausia, ką turime. Šiais metais jau tradicija tapusį Šeimos mėnesį, gegužę, pradedame minėdami Motinos dieną, todėl sekmadienį MAXIMA parduotuvėse labai laukiame šeimų. Joms turime paruošę malonią staigmeną – pagal specialų receptą mūsų konditerijos meistrų iškeptų keksiukų, kuriais nemokamai vaišinsime ir siūlysime juos įteikti mylimoms mamoms“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Inga Romanovskienė.
Mamoms iškepta net 1600 gardžių keksiukų, kuriais bus vaišinama gegužės 5 dieną, sekmadienį, nuo 12 iki 15 valandos, tiek didžiosiose, tiek ir mažosiose MAXIMA parduotuvėse visoje Lietuvoje. Iš viso keksiukų bus pasiūlyta 78 tinklo parduotuvėse.
Šventinį savaitgalį, kai minima Motinos diena, prekybos tinklo MAXIMA parduotuvėse labiausiai perkamos gėlės – skintos rožės, jų pardavimai išauga maždaug 30 proc. Praėjusiais metais jų buvo nupirkta daugiau nei 50 tūkstančių. Populiariausios – raudonos spalvos rožės. Šiemet klientams siūloma daugiau kaip 55 tūkstančiai raudonų, oranžinių ir baltų rožių.
Prekybininkų teigimu, skintų gėlių pirkimas suaktyvėja pora dienų prieš šventę, vazoninės gėlės pradedamos gausiau pirkti likus savaitei iki Motinos dienos. Žmonės labiau domisi jau pražydusiomis gėlėmis – be rožių gausiai perka ir lelijas, kalijas, gerberas. Iš gėlių vazonuose populiarios vienspalvės orchidėjos, kalankės, rožytės.
Susidomėjimo sulaukia ir specialiai Motinos dienai sukurti suvenyrai – puodeliai, įvairios vazos, taip pat – knygos, šiai dienai skirti atvirukai.
Gegužės mėnesį  prekybos tinklas MAXIMA jau penktus metus skelbia Šeimos mėnesiu. Jo metu prekybos tinklo parduotuvėse vyksta įvairios akcijos, projektai, nemokami renginiai ir staigmenos, skirtos šeimoms. Tokiu būdu siekiama priminti, kad šeima yra didžiausia vertybė ir paraginti, kuo daugiau laiko praleisti su ja.
Prekybos tinklas MAXIMA orientuojasi į šeimą: prie MAXIMA parduotuvių įrengtos specialios automobilių stovėjimo vietos, skirtos apsipirkti atvykstančioms šeimoms, besilaukiančios moterys ir tėveliai su mažais vaikais MAXIMA XX ir MAXIMA XXX parduotuvėse aptarnaujami jiems skirtose Tėvelių su mažyliais kasose, mažiesiems pirkėjams didžiosiose tinklo parduotuvėse skirti specialūs pirkinių vežimėliai – automobiliukai.

Maži ir nereikšmingi dalykai, arba kaip rasti užuovėją gegužraibei?

Tags: , ,


Neseniai ieškodama būdo, kaip patikrinti, ar pievose rastos retųjų augalų augavietės jau įtrauktos į kokį nors sąrašą, ir kur kreiptis palaukėje radus žydinčias gegužraibes, patekau į keistą padėtį.

Laimė tai vietovei, jei ūkininkas yra ne tik „žaliais pirštais“, bet ir „žalios sielos“. Juk ūkio steigimo nuostatai tapti gamtosaugininku ūkininko neįpareigoja. Ūkininko tikslas apibrėžiamas šiuolaikiškai – „gaminti produkciją“, o visa kita yra antraeiliai dalykai, už kuriuos ūkininkas neatsako. Bet juos tarsi daugiarankės hindu deivės Lietuvoje yra apkabinusios bendrai su gamtos apsauga siejamos įvairios institucijos. Tik jos veikia tarsi sau, o reali padėtis ir saugomos rūšys gyvena sau. Kita vertus, ir tos gamtosaugos institucijos nedaug ką gali nuveikti, jei saugotini augalai yra privačios nuosavybės žemėse ar miškuose. Aptikęs į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą augalą ar gyvūną, geriausių globos instinktų vedamas žmogus gali pasitikrinti, ar tas radinys jau įtrauktas į apskaitą, ar tai kažkas naujo ir vertingo.

Aišku, pats faktas, kad turime Raudonąją knygą, yra be galo svarbus veiksnys. Tik vien įrašymas į jos puslapius neapsaugos nė vienos nykstančios rūšies, jei ta apsauga lieka tik popieriuose. Ūkininkas tikrai nesėdės arimų pašalėje su žinynu rankose ir nestudijuos žemėlapio, ar jo galulaukės jau įtrauktos į saugotinų retųjų augalų teritorijų sąrašą, ar dar ne. Supleškins dirvą su visais jos katilėliais ir čiobreliais ir dar iš gretimų pievų grūdų pavagiliauti atlekiančias gerves pakeiksnos.

Šalies gegužraibės ne tik retos, bet ir labai puošnios

Tarkim, eilinis keistuolis nori padėti vienišai pievoje stypsančiai lietuviškai orchidėjai – gegužraibei. Nuo ko pradėti?

Atrodytų, šios virtualios komunikacijos ir informacijos laikais kas gali būti paprasčiau: nėrei į visažinį internetą ir jau turi visus atsakymus. Belieka parašyti atitinkamam adresatui apie savo radinius, pridėti nuotrauką ir džiaugtis aptikus, ko gero, retą gamtos perlą. Tik teks gerokai pavargti ieškant, kam siųsti tokį pranešimą, nes konkrečių nuorodų, kur kreiptis dėl į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų informacijos, tėra šykščiai.

Pirmiausia trūksta bendro pobūdžio Lietuvos gyventojų švietimo ir informacinės sklaidos atmintinių, skrajučių, kitokių visiems prieinamų ir suprantamų leidinukų šia tema. Tiesa, specialistai jų tikriausiai nestokoja, tačiau dar yra ir kiti Lietuvos gyventojai, anot garsaus politiko, „žmonės iš gatvės“. Ši sąvoka be galo plati ir apima mus visus, taigi ir žemdirbius bei šiaip kaimų gyventojus. Iš kur jiems, o ir kitiems kaimo žmonėms, kurie dar nesusaistyti interneto ryšiais, o pagrindinių žinių tebesiklauso per paprasčiausią laidinį radiją, sužinoti, kas yra tie reti ir saugotini augalai ir kaip jie atrodo. Ką su jais daryti, aptikus savo pievose ar miškuose, kur kreiptis ir pasitikslinti, jei kas neaišku. Be abejo, galima prisipirkti žinynų ir taip praplėsti savo akiratį, tik kad knygynų šiais laikais belikę didžiuosiuose miestuose. Kita vertus, ar retų augalų ar saugomų gyvūnų žinyno paieškos yra ūkininko prioritetas? Turbūt į klausimus, ar namuose turi Lietuvos raudonąją knygą, ar girdėjo apie informacinį Raudonosios knygos leidinį „Raudoni lapai“, o gal pašto dėžutėje rado skrajutę su, pvz., 100 labiausiai saugotinų augalų ar net informacija, kur skambinti ar rašyti jų radus, daugelis atsakytų neigiamai. O gal teko seniūnijų stenduose aptikti tų apylinkių retųjų augalų sąrašus ir nuotraukas, kaip jie atrodo? O gal informaciją apie juos kasmet spausdina rajono laikraštis? Dažnas papurtytų galvą ir dar ranka numotų – ir taip šiuolaikinis mažas ar didelis ūkininkas privalo užpildyti šūsnis popierių, kur ten dar visokias kurapkas ar notreles skaičiuosi. Be to, visa tai kelia papildomų rūpesčių ir mažina našumą, t. y. produkcijos gamybos tempus.

Gegužraibinių šeimos daugiametis pievinis plauretis taip pat įtrauktas į mūsų Raudonąją knygą

Ieškoti užuovėjos lietuviškoms orchidėjoms pradėjau nuo Aplinkos ministerijos. Atsidarius Gamtos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos interneto svetainę labai tiktų toliau keliauti į Biologinės įvairovės skyrių. Čia rasime Gamtos apsaugos departamento direktoriaus pagrindinius 2011 m. veiklos uždavinius ir skyriaus nuostatus. Praėjusių metų veiklos nuostatai ir uždaviniai tarsi ir pasenusi informacija, kai jau prabėgo net trys šių metų mėnesiai. O daugiau – nieko. Jokių kontaktų, jokių nuorodų. Tiesa, kontaktus ir nuorodas galima rasti per kitą, ne Aplinkos ministerijos, paieškos tinklalapį. Tik iš to vėl nepaaiškėja, ką informuoti apie rastą reto augalo augavietę, nes skyriuje „Saugomos teritorijos ir kraštovaizdis“ pasitinka tik užrašas „Informacija laikinai neprieinama“.

Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje gausu informacijos įvairia kaimo ir jo darbų, paveldo tematika, bet nepavyko ko nors rasti apie retuosius ar nykstančius augalus ir jų apsaugą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos apibūdinama kaip institucija, įgyvendinanti valstybės politiką ir strategiją saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo srityje, vykdanti saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas, turinti savarankiško asignavimų valdytojo statusą. Tarp pagrindinių jos uždavinių – užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą ir racionalų jų naudojimą, kraštovaizdžio stabilumą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Taip pat sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui saugomose teritorijos ir t. t. Skamba be galo kilniai, tik vėl nepasakyta nė žodžio, kur eilinis pilietis turi kreiptis radęs kokią retenybę ar ką su ja daryti.

Vyriškoji gegužraibė
©Walter K. Schweizer nuotr.

Net Lietuvos raudonosios knygos interneto svetainėje nėra nuorodos, kur galima pranešti, pvz., apie naujai rastą nykstančio augalo augavietę. Juk taip paprasta sukurti kokį skyrelį „Pranešk“. Toks papildomas informacijos srautas, be jokios abejonės, duotų naudos ir padėtų rasti naujų augalų augaviečių ar gyvūnų buveinių. Tad nenuostabu, kad tokiems dalykams neabejingi žmonės dažniau skambina į radiją, kreipiasi į kitas visuomenės informavimo priemones ar keičiasi nuomonėmis pokalbių svetainėse, nei perduoda ją tiems, kam iš tiesų priderėtų.

Saugomų teritorijų valstybės kadastras mano orchidėjoms pagelbėti negali, nes jo interneto svetainėje (su vos įžiūrimais kontaktiniais duomenimis) pateikiama visiškai kitokia informacija.

Valstybinis miškotvarkos institutas – taip pat ne ta įstaiga, kuri suteiktų reikiamą pagalbą, bet į klausimą reaguoja greitai ir maloniai bei pataria kreiptis į vietos nacionalinį parką.

O gal tokios informacijos jei ne saviems žioplinėtojams, tai užsienio turistams pateiktų… Valstybinis turizmo departamentas? Ir iš tiesų departamento interneto svetainėje informacijos apie Lietuvos parkus ir galimybes juose apsilankyti netrūksta. Tik, aišku, rinkti informaciją apie retus augalus ar jų augavietes būtų visai ne šio departamento funkcija. Tai galų gale kieno ji?

Vilnius toli, užsiėmęs svarbiais reikalais, gal koks regioninis Aplinkos ministerijos skyrius padės? Mano orchidėjos žydi Vakarų Lietuvoje, tad Klaipėda tikrai pagelbės! Čionykštis Aplinkos apsaugos departamentas savo interneto svetainėje informuoja apie struktūrą ir kontaktus, nurodydamas kelerių metų senumo datą. Tinkamos informacijos čia lyg ir aptinki, bet skyriuje „Gyvosios gamtos apsauga“ vietos rado tik žvejyba ir medžioklė, o kiti skyriai su retomis augalų rūšimis, jų augaviečių registracija jau neturi nieko bendro. Nerasi ir kokio nors šio krašto retųjų augalų ar saugotinų gyvūnų sąrašo, perspėjimų parkų ar saugomų teritorijų lankytojams ar šiaip naudingos informacijos, kaip tuos saugotinus augalus šioje vietovėje pažinti ir netyčia jų nenuskriausti. Arba jei tokių sąrašų ir esama, juos sunku aptikti.

Kažin kodėl Klaipėda savo svečius pasitinka didžiuliu stendu „Sveiki, atvykę į „Švyturio“ šalį“. O kodėl ne į „Pajūrinės zundos karalystę“? Tai būtų kur kas geresnis potėpis bendram šalies įvaizdžiui nei butelis alaus. Bet kai mus vienija alus ir pergalės, zunda šiai misijai yra aiškiai per trapi.

Taigi ieškau toliau. Kadangi mano orchidėjos žydi Klaipėdos kaimyniniame rajone, gal rajonų valdžiai rūpi nykstantys ir saugotini augalai?

Užmetus akį į kelių aplinkinių rajonų savivaldybių informacines svetaines paaiškėja, kad žalieji reikalai dabar dažniausiai kukliai priglausti prie vietos ūkio ir ekologijos komitetų, kurių pagrindiniai darbai apima, be jokios abejonės, labai svarbias mūsų gyvenimo sritis – komunalinį ir namų ūkį, transportą, eismo organizavimą, energetiką, statybas, komunikacijas, bendruosius planus, strateginius planavimus ir plėtrą, teisėsaugą ir teisėtvarką. Ir net ekologiją. Bet kur tarp tokios gausybės svarbių darbų įsprausti mano orchidėjas? Tuo labiau kad net jokio „žalio“ kontaktinio numerio ar interneto svetainės adreso nenurodoma.

Ilgai ieškojau ir galų gale sulaukiau nuoširdžios Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojų pagalbos. Taigi po netrumpų paieškų ir nuotykių tapo aišku, kad Lietuvos raudonosios knygos globotinių išlikimas ar apsauga – labai trapus dalykas. Jis gerokai reikšmingesnis ir gražesnis popieriuose bei ataskaitose nei realybėje. O gal geriausia tik pasidžiaugti kokiu aptiktu nematytu augalu ir palikti jį ramybėje? Juk tiek šimtmečių jie klestėjo be mūsų pastangų, tai gal ir dabar išliks?..


Svečių laukiančioje Palangoje – nauji gėlynai

Tags: , ,


Vasarą pasitinkanti Palanga pražydo tūkstančiais įvairiaspalvių žiedų. Kaip ir kasmet, kurorto komunalininkai miestiečius ir svečius džiugina ne tik įprastose vietose, bet ir naujai įrengtais gėlynais. Jų plotas šiemet pasiekė beveik vieną hektarą. Visu grožiu Palangos želdynai atsiskleis birželio viduryje. „Darome viską, kad Palanga būtų kuo patrauklesnė“, – sakė palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, gėlynai kurortui suteikia jaukumo, todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys. „Gėlynus Palangoje būtų galima plėsti dvigubai – iki 2 hektarų, tačiau viskas kainuoja pinigus“, – kalbėjo K. Skierus.

Gėlėms pirkti miesto tvarkytojai šiais metais numatė 140 tūkst. litų – už šiais lėšas sutvarkyti senieji bei įrengti nauji gėlynai. Dar antra tiek skiriama želdiniams prižiūrėti.

Ankstyvą pavasarį miestas pasipuošė beveik 5 tūkst. mėlynos, baltos, geltonos, oranžinės bei vyšninės spalvos našlaičių žiedų, netrukus žiedus Palangos skveruose išskleidė ir neužmirštuolės. Šiuo metu pavasariniai žiedai intensyviai keičiami vasarinėmis gėlėmis.

Orams vis labiau šylant, mieste pradėti statyti įvairiaspalviais žiedais apsipylę gėlių medžiai bei piramidės. Jų mieste bus atitinkamai 20 ir 14. Palangą puošia ir maždaug 80 klombų bei 2 gėlių laivai, iš kurių vienas svečius pasitinka vos tik įvažiavus į kurortą.

Ypatingas dėmesys skiriamas pramogautojų labai pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje. Birželio viduryje čia bus įrengtas poilsiautojų labai pamėgtas žiedais pasidabinęs per lanką šokantis delfinas. Šioje pėsčiųjų alėjoje praeivius maloniai stebina ir gėlėmis pražydęs užrašas „Myliu Palangą“.

Pramogautojų traukos centru vasarą tampanti J. Basanavičiaus gatvė šiemet pasidabino ir naujomis gėlių piramidėmis. Jų šioje alėjoje įrengta 6, kiekvienoje – iki 200 gėlių krūmų.

Per metus gėlės kurorto želdynuose pakeičiamos 3 kartus.

Blogiausios frazės, kurias galime ištarti vyrams kovo 8-ąją

Tags: , ,



Nenumaldomai artėja visų moterų šventė – kovo 8-oji. Mums, moterims, vėl bus primenama, kokios nuostabios ir nepakartojamos esame.

Komplimentai, gražūs sveikinimai ir… tulpės? Kodėl vyrai vis dar mano, kad tinkamiausia dovana Moters dienos proga – tulpės? Mes galime apsidžiaugti jas gavusios nuo kolegų, draugų, slaptų gerbėjų, bet mylimasis… Jis turi padovanoti ką nors geresnio!

Dovanų ekspertai „LaisvalaikioDovanos.lt“ pristato frazes, kurias mes dažnai norime pasakyti savo antrosioms pusėms Moters dieną. Tačiau šias frazes pakeitusios į švelnesnes ir pasitelkusios moteriškas gudrybes, mes kitais metais galėtume džiaugtis savo svajonių dovana. Tad išmokime valdyti emocijas!

„Tik gėlės?“

Situacija. Tai jūsų pirmoji Moters diena ir Tu jau lauki, kaip mylimasis Tave nustebins šią dieną. Nuvargusi po darbo grįžti į namus. Ten įnikęs į televizorių laukia mylimasis, o vazoje pamatai gėles. Vis dar tikiesi kažko daugiau, tačiau atsisukdamas brangusis tik parodo į gėles ir ištaria „Čia tau, su kovo 8-ąją“. Vienintelė frazė, kuri tuo metu kirba Tavo mintyse – „Tik gėlės???“.

Taisyk padėtį. Nusiramink. Užsipuldama mylimąjį, kad jis padovanojo tik gėlių, nieko nelaimėsi. Prisimink savo draugę, kurios vyras praėjusiais metais jos net nepasveikino. O Tau mylimasis bent gėlių nupirko, vadinasi galvojo apie Tave. Tad reakcija turėtų būti tokia: „Koks siurprizas! Labai gražios gėlės – mano mėgstamiausios“. O kitą rytą savo brangiajam užsakyk „LaisvalaikioDovanos.lt“ naujienlaiškį ir kitąmet būsi tikra, kad jis Tau įteiks ne tik gėlių, bet ir Tavo išsvajotą masažą.

„Ir vėl tulpės?“

Situacija. Su savo mylimuoju jau ne vienerius metus esate kartu. Atrodo, kad savo mažomis užuominomis esi ne kartą prasitarusi, kokios dovanos norėtum Moters dienos proga. Tačiau šią dieną jis vėl Tau įteikia puokštę tulpių… Tiesa, šįkart jos ne raudonos, o rausvos, bet kas iš to?.. Įtūžusi norėtum išrėkti vienintelę frazę „Ir vėl tulpės???“ .

Taisyk padėtį. Neužsipulk mylimojo, jam tikriausiai vis dar atrodo, kad vienintelė dovana Moters dienos proga – tulpės. Geriau maloniai ištark: „Ačiū, brangusis. Jos nuostabios!“. O kitą vakarą palik kompiuterį įjungtą su atverstu „LaisvalaikioDovanos.lt“ puslapiu, kuriame pristatomos dovanos moterims. Tavo brangusis turės progą sužinoti, apie kokias dovanas svajoja moterys.

„O mano draugei vyras padovanojo…“

Situacija. Visą dieną darbe kolegės klega iš džiaugsmo: viena gyrėsi ryte sulaukusi iš vyro pusryčių į lovą, o vakare jau užsakytas staliukas prabangiame senamiesčio restorane. Kita prasitarė, kad jos taip pat laukia intriguojantis vakaras SPA centre. Tu taip pat tikiesi ypatingos dovanos, tačiau Tavo mylimasis įteikia gėlių. Nuliūdusi jau norėtum paberti tiradą: „O mano draugei vyras padovanojo…“.

Taisyk padėtį. STOP! Vyrai, taip pat kaip moterys, nemėgsta būti lyginami. O jeigu Tau vyras ištartų: „O Mariui Lina į darbą įdeda labai skanius pietus. Gaila, kad Tu nemėgsti gaminti…“ – nebūtų malonu, tiesa? Todėl ir Tu neskubėk žerti pavyzdžių. Geriau šįkart nurijusi kartėlį tik ištark: „Tu puikiai žinai, kaip mane nustebinti“, o kitais metais iš „LaisvalaikioDovanos.lt“ išsirink savo svajonių dovaną ir nusiųsk užuominą, kad labai norėtum ją gauti per Moters dieną.

Lietuva pražys

Tags: , , , , ,


BFL

Lietuvos liaudies partijos (LLP) pirmininkė prof. Kazimira Prunskienė kviečia visus Motinos dienos išvakarėse, balandžio 30-ąją, dalyvauti visuotinėje akcijoje – sodinti gėles, medelius, dekoratyvinius augalus.
“Talkos “Darom” metu gerokai apsitvarkėme, tačiau tai tik pirmas žingsnis gražinant Lietuvą. Prasminga, jog švarūs miestai, miesteliai, kaimai pasipuoštų žiedais”, – kalbėjo K. Prunskienė.

Pasak LLP lyderės, tokia akcija rengiama jau ne pirmą kartą.

“Ir anksčiau kviesdavau savo politinius bendražygius, bičiulius, rėmėjus puošti Lietuvą, tačiau šiais metais tikimės gerokai daugiau bendraminčių. Žmonės jau įsitikino, kiek daug gali nuveikti susivieniję gražiems darbams. Supratome – labai daug priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, svarbu nelikti abejingiems”, – pabrėžė profesorė.

K. Prunskienės teigimu, nors akciją visoje Lietuvoje koordinuos Lietuvos liaudies partijos skyriai, joje dalyvauti bus kviečiami visi, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar kitų įsitikinimų.

“Tie tikslai, kuriuos sau keliame – žalesnė, gražesnė, žydinti Lietuva pranoksta partiškumo ribas, tai nacionalinė idėja, – kalbėjo “Papuoškime Lietuvą Motinos dienai” sumanytoja prof. K. Prunskienė. – Tęsiame seną mūsų Mamų ir Močiučių tradiciją – sodinti ir puoselėti darželius, gausinti grožį savo aplinkoje ir krašte”.

Akcijos organizatorių teigimu, reiktų iki balandžio 30 dienos kreiptis į artimiausią Lietuvos liaudies partijos skyrių arba patiems pasirinkti, kuriose vietose sodinti gėles ar medelius. Palaikantys akcijos idėją raginami savarankiškai organizuotis su kaimynais, bendradarbiais, bičiuliais ir puošti arčiausiai namų esančius gėlynus, skverus, parkus, aikštes.

Žiežmariuose – milijoninės investicijos

Tags: , ,


Bendrovė “Žiežmarių gėlės” Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelyje šiemet planuoja atidaryti nuosavą gėlių prekybos centrą, į jį investuos iki 10 mln. litų, antradienį rašo “Verslo žinios”.

Įmonės akcininkai – buvęs “Dujotekanos” prezidentas Rimandas Stonys ir Rasa Stonienė – šiltnamių plėtrai 2012 metais ketina skirti 20 mln. litų.

“Žiežmarių gėlių” direktorius Marius Muižinikas teigia, kad naujasis 6 tūkst. kvadratinių metrų prekybos centras duris atvers šiemet rudenį. Jame bus prekiaujama gėlėmis, vazonais, trąšomis, žvakėmis. Investicijos į prekybos centro statybas, įrangą sieks iki 10 mln. litų. Bus prekiaujama tiek didmenomis, tiek mažmenomis.

Pasak direktoriaus, centras iškils prie pat magistralės ir orientuosis į klientus, atvykstančius iš didelių šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio.

“Jei leis lėšos, dar vieną tokį centrą planuojame atidaryti ir prie Klaipėdos, o žiūrint į dešimties metų perspektyvą, tokių centrų galbūt galėtų atsirasti ir kitose šalyse – Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijoje”, – kalba jis.

Nuo 2006 metų, kai pasikeitė įmonės akcininkai, Žiežmariuose pradėta naujų, modernių šiltnamių statyba.

“Pats laikas statytis, viskas atpigę. Be to, esame nusipirkę dar 20 hektarų žemės ir ateityje dar plėsimės”, – kalba vadovas.

“Mums trūksta pajėgumų net Lietuvos poreikiams patenkinti, galėtume vežti ir į užsienį, klientų tikrai yra, tačiau tam reikėtų įrengti dar 10 hektarų šiltnamių”, – sakė M.Muižinikas.

Jo teigimu, praėję metai įmonei buvo geri, apyvarta paaugo 1,5 mln. – iki 10 mln. litų

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...