2011 Balandžio 08

Rusija

Kodėl žuvo J.Gagarinas?

BNS

Rusija penktadienį išslaptino dokumentus, kurie suteikia naujos informacijos apie pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino paslaptingas žūties aplinkybes ir rodo, jog 1968 metais per lemtingą mokomąjį skrydį jo pilotuojamas naikintuvas atliko staigų manevrą, tikriausiai mėgindamas išvengti susidūrimo su meteorologiniu balionu.

Aukštas Kremliaus archyvų pareigūnas Aleksandras Stepanovas spaudos konferencijoje sakė, kad Sovietų Sąjungos ekspertų komisija, kurios tyrimo išvados iki šiol buvo įslaptintos, nutarė, jog šis manevras buvo labiausiai tikėtina J.Gagarino žūties priežastis.

“Komisija padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina šios katastrofos priežastis buvo staigus manevras, siekiant išvengti (susidūrimo) su meteorologiniu zondu”, – nurodė A.Stepanovas.

Lengvesni už orą balionai dažnai naudojami atliekant meteorologinius tyrimus.

Vyriausybinės komisijos atlikto J.Gagarino žūties tyrimo dokumentus Rusija išslaptino, ruošiantis minėti 1961 metų balandžio 12 dieną įvykusio pirmojo žmogaus skrydžio į skrydžio kosmosą 50-ąsias metines.

A.Stepanovas pridūrė, jog komisija taip pat pateikė kitą tikėtiną lemtingo lėktuvo manevro priežastį.

“Mažiau tikėtina priežastis – mėginimas išvengti įskridimo į pirmojo debesų sluoksnio viršutinę zoną”, – sakė pareigūnas.

Jis pridūrė turinti vilties, kad šių dokumentų paviešinimas išsklaidys gandus apie J.Gagarino žūties priežastis.

“Tikiuosi, jog tai paneigs daugelį prasimanymų, platinamų Rusijoje (leidžiamose) pseudoistorinėse knygose”, – pareiškė A.Stepanovas.

Šio tyrimo išvados buvo išdėstytos 1968 metų lapkričio 28 dieną patvirtintame Komunistų partijos Centrinio Komiteto ir Ministrų Tarybos dekrete, pažymėtame grifu “visiškai slaptai”.

Rusijos prezidento archyvas įtraukė Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo pasirašytas dviejų puslapių apimties išvadas į archyvinių dokumentų rinkinį, kuris buvo išleistas, minint pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą 50-ąsias metines.

J.Gagarinas ir instruktorius Vladimiras Serioginas žuvo 1968 metų kovo 27 dieną, kai jų naikintuvas MiG-15 sudužo per mokomąjį skrydį Vladimiro srityje netoli Maskvos.

Tyrimo komisija konstatavo, jog dėl J.Gagarino arba V.Seriogino atlikto manevro lėktuvas pateko į “superkritinį skrydžio režimą ir neteko aukščio, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms”.

Daugelį metų buvo spėliojama, jog pirmasis kosmonautas žuvo, kai jo naikintuvas sudužo staigiai nerdamas žemyn mėginant išvengti susidūrimo su kokiu nors kitu objektu arba lėktuvu.

Taip pat manyta, jog katastrofą galėjo sukelti deguonies stygius pilotų kabinoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...