BFL / K.Vanago nuotr.

Prieš pusantrų metų šalies Sveikatos apsaugos ministerija bei Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija, kurios narė yra Lietuvos inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, pasirašė susitarimą dėl bendro darbo. Tikėtasi, kad šis dokumentas prisidės prie Lietuvos sveikatos sektoriaus plėtros, užtikrins inovacijų prieinamumą, padės siekti geresnės šalies žmonių sveikatos.

Rasa Vaitkevičienė

Baigiantis 2015-iesiems tiek Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė, tiek onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė nusiteikusios viltingai: bendras dviejų institucijų darbas šalies pacientams bent per žingsnį priartino naujas gydymo galimybes.

Džiugu, kad Lietuvoje pagaliau trumpėja laikas, per kurį originalūs, naujos kartos, sukurti panaudojant modernias technologijas vaistai pasiekia sunkius ligonius. Vos prieš keletą metų lietuviams inovatyvaus vaisto nuo jo registravimo Europos vais­tų agentūroje iki įtraukimo į kompensuojamųjų vais­tų sąrašą tekdavo lauk­ti daugiau nei 1 tūkst. die­nų (2,7 metų), o dabar šis laikas sutrumpėjo iki 809 die­nų (2,25 metų).

Šiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pirmą kartą skirta lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti. Abi „Veido“ pašnekovės tikisi, kad augant bendrajam vidaus produktui, didėjant sveikatos apsaugos biudžetui proporcingai daugės ir lėšų inovatyviems vaistams kompensuoti.

Inovatyvūs vaistai Lie­tu­voje nėra tiesiogiai ku­riami nei gaminami, tačiau mūsų šalies specialistai dalyvauja jų plėtros procese, mat Lietuvoje atliekami klinikiniai naujų originalių vaistų tyrimai.

Kuo gi šie vaistai ypatingi, klausiame IFPA valdybos pirmininkės ir farmacijos kompanijos „Sa­no­fi“ Baltijos šalių verslo strategijos ir vystymo di­rektorės Jūros Smil­gai­tės.

„Praėjęs amžius farmacijos srityje buvo mažų molekulių, cheminių junginių amžius, o šiandien, pasitelkus naujas technologijas – genų inžineriją ir analizę, individualių genotipų analizę, onkologinių ligų genetinių pakitimų skenavimą, kuriami visiškai naujos kokybės medikamentai, visame pasaulyje padėję pasiekti pažangos gydant sudėtingas ir brangiai kainuojančias ligas“, – pasakoja J.Smilgaitė.

Inovatyvūs vaistai šalina ne tik ligų simptomus, bet ir invalidumą sukeliančių ligų priežastis, taigi sergantieji gali grįžti į darbo rinką. Šie medikamentai gelbsti gyvybę ir ilgina gyvenimą, gerina jo kokybę, lengvina ir lėtina ligos progresavimą, leidžia išvengti stacionarinio gydymo ir kitų brangių sveikatos priežiūros paslaugų, yra saugesni ar paprastesni vartoti.

Tačiau, kaip ir visos gyvybiškai svarbios technologinės naujovės, inovatyvūs medikamentai – brangūs. 2012 m. duomenimis, vieno naujo cheminio ar biologinio vaistinio preparato sukūrimas ir tyrimai kainavo apie 1,172 mlrd. eurų. Todėl kelią į Lietuvą naujos kartos vaistai skinasi sunkiai.

Iškalbingai tai atskleidžia tarptautinės kompanijos „IMS Health“ 2012 m. tyrimas. Naujų vaistų suvartojimo 100 tūkst. gyventojų reitinge pagal inovatyvių vaistų diabetui gydyti, inovatyvių koaguliantų ir inovatyvios geltonosios dėmės terapijos suvartojimą Lietuva buvo paskutinėse vietose. Žinoma, pagal BVP ir bendrą ekonominę šalies padėtį negalime lygintis su šio sąrašo lyderiu Liuksemburgu, tačiau netgi Čekija pagal modernių vaistų diabetui gydyti prieinamumą mus lenkia dvigubai.

Kasmet pasitaiko bent po keletą atvejų, kai sunkių arba retų ligų užklupti žmonės kreipiasi pagalbos į visuomenę, prašydami prisidėti padengiant kokio itin brangaus, inovatyvaus ir nekompensuojamo vaisto įsigijimo išlaidas. Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkei I.Drėgvienei pačiai teko pereiti šį kančios ir vilties kelią kovojant dėl tuo metu nekompensuojamų vaistų mieloleukemija sirgusiam savo vyrui.

„Inovatyvaus gydymo, kol jis tapo kompensuojamas, teko laukti metus. Mums pasisekė, nes tuos metus vaistą gavome per farmacijos kompanijos vykdomą vilties programą, priešingu atveju nežinau, ar šiandien, praėjus šešeriems metams, mano vaikai turėtų tėvą, o aš – vyrą“, – sunkias akimirkas prisimena pacientų organizacijos atstovė.

Pasak I.Drėgvienės, šiandien pacientai kartais reikiamo vaisto vis dar laukia ir dešimtmečiais, o kai kuriais atvejais, deja, jo apskritai nesulaukia. Vienos didžiausių – biurokratinės kliūtys. „Teko bendrauti su viena jauna paciente, kuriai gyvybiškai būtiną vaistą padėjo įsigyti artimieji. Gydymas buvo efektyvus, tačiau jei ne artimųjų pagalba, istorijos pabaiga būtų buvusi labai liūdna. Manau, tuo atveju, kai žmogui reikalingas inovatyvus ir brangus gydymas, kurio jis savo lėšomis įsigyti negali, ištiesti pagalbos ranką vis dėlto turėtų valstybė“, – svarsto pašnekovė.

Kaip pacientų atstovė, I.Drėgvienė priklauso šiemet naujai sudarytai Kompensavimo komisijai ir jau pastebi teigiamų pokyčių – pagerėjo vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą tvarka, nustatyti aiškūs prioritetai, pagal kuriuos vaistas kompensuojamas pirmiausia.

Pašnekovės įsitikinimu, kad pažangus gydymas būtų kiek įmanoma prieinamesnis Lietuvos gyventojams, pirmiausia pati valstybė turėtų apibrėžti terminą, per kiek laiko inovatyvus vaistas kompensuojamas šalyje – po to, kai jis jau registruotas ES. Taip pat valstybė turėtų labiau skatinti klinikinius tyrimus – tada galbūt ir inovatyvios farmacijos kompanijos drąsiau įgyvendintų vilties programas, suteikiančias galimybę pa­cientams gauti pažangų gydymą dar iki vaisto registracijos.

„Lėšų valstybės biudžete greičiausiai trūks visada, todėl galbūt vienas iš būdų siekti, kad gydymas būtų prieinamas, – sudaryti sąlygas žmonėms draustis papildomu savanorišku sveikatos draudimu. Vi­siems – ir valdininkams, ir visuomenei būtina įsisąmoninti, kad lėšos, skirtos sveikatos apsaugai, nėra išlaidos, – tai investicija į žmogaus sveikatą“, – sako I.Drėg­vienė.

Kodėl inovatyvūs vaistai tokie brangūs? Pasak IFPA valdybos pirmininkės J.Smilgaitės, naujas vaistas – tai rezultatas ilgo, sudėtingo mokslinių tyrimų ir plėtros proceso, kurį turi nueiti farmacijos kompanijos. Pra­ei­na maždaug 12–13 metų nuo naujos veikliosios me­džia­gos sintezės iki naujo medicinos produkto patekimo į rinką. Vidutiniškai vos 1–2 iš 10 tūkst. laboratorijo­je sintezuotų cheminių junginių sėkmingai pereina visus kūrimo etapus ir tampa nauju vaistu rinkoje.

„Iš investicijų, skirtų naujam vaistui sukurti, 23,8 proc. skiriama ikiklinikiniams tyrimams, 51,4 proc. sudaro klinikiniai tyrimai, ypač brangios – baigiamosios šių tyrimų fazės, kai naujuoju vaistu gydomi ir stebimi pacientai. Keliami dideli saugumo, farmakologinio budrumo reikalavimai“, – paaiškina J.Smilgaitė.

Apžvelgdama besibaigiančius pirmuosius bendradarbiavimo pagal susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija metus, J.Smilgaitė pastebi: Kompensavimo komisija dirba veiksmingiau, skaidriau, o PSDF biudžete pirmą kartą inovatyviems vaistams skirta 5,792 mln. eurų. „No­rėtųsi palinkėti, kad ateity­je naujų vaistų atė­ji­mas bū­tų laukiamas ir išlaidos, kurių prireiks inovacijų prieinamumui užtikrinti, būtų planuojamos iš anksto“, – priduria pašnekovė.

Paklausta, kokią išeitį mato, kad sumažėtų skaudžių atvejų, kai gydymui prašoma visų Lietuvos žmonių pagalbos, specialistė sako, jog reikėtų ieškoti sisteminių sprendimų. „Pasaulinė praktika rodo, kad vienas iš būdų gerinti gydymo inovatyviais vaistais prieinamumą – aktyvesnis dialogas tarp sveikatos institucijų ir vaistų gamintojų. Tik tobulindami kriterijus, kompensavimo tvarką, didindami aiškumą bei skaidrumą ir, be abejo, patį finansavimą, sukursime didesnį visuomenės pasitikėjimą“, – mano asociacijos valdybos pirmininkė.

Be to, geresnę aplinką inovacijų prieinamumui suformuos nauja farmacijos sektoriaus dalyvių, vaistų gamintojų, savireguliacinė iniciatyva – Atskleidimo kodeksas. Pagal jį nuo 2016 m. visoje Europoje ir Lie­tu­voje bus pradėta skelbti informacija apie 2015 m. sveikatos priežiūros specialistams ir organizacijoms perleistas vertes (paramą, apmokėjimus už konsultacijas, dalyvavimo renginiuose išlaidas ir pan.).

Viešai skelbiant šią informaciją bus galimybė nustatyti tas terapines sritis, kuriose yra didžiausias inovacijų proveržis. Juk gydytojai, kurie dalyvauja tarptautiniuose kongresuose, anksčiau už sveikatos politikus sužino apie būsimas naujoves gydant vieną ar kitą ligą. Nustačius aktualias terapines sritis ir atsiradus dar didesniam pasitikėjimui tarp industrijos dalyvių ir valdžios institucijų, bus pakloti tvirti pamatai ateities dialogams dėl inovacijų prieinamumo gerinimo mūsų šalyje.

Nuo Naujųjų metų vaistininkai Lietuvoje turės teisę pacientams pasiūlyti daugiau savo pagalbos – įsigaliojusios šiemet priimtos Farmacijos įstatymo pataisos leis vaistininkams teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Tačiau ar pakeisto įstatymo užtenka, kad farmacinė rūpyba Lietuvoje taptų realybe?

Akvilė MARTINAITYTĖ

Šiais metais Lietuva, sekdama kitų Europos šalių pavyzdžiu, priėmė Farmacijos įstatymo pataisas, įteisinančias farmacinę rūpybą. Tai reiškia, kad vaistininkai, bendradarbiaudami su gydymą paskiriančiais gydytojais, galės prižiūrėti, kaip pacientas laikosi paskirto gydymo plano, konsultuoti, kaip tinkamai vartoti paskirtus vaistus, padėti spręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas, patarti, kaip prižiūrėti sveikatą sergantiesiems astma, cukriniu diabetu, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, teikti kitas paslaugas, palengvinančias gydymą.

Skirtingos farmacinės rūpybos paslaugos jau dabar pacientams yra prieinamos daugelyje ES valstybių, tarp kurių Austrija, Danija, Suomija, Airija, Didžioji Britanija, Švedija, Portugalija, Ispanija, Vokietija.

„Visos Europos šalys susiduria su sveikatos apsaugos sistemos problemomis. Visi kalbame apie demografinius pokyčius ir senstančią visuomenę. Daugėja žmonių, sergančių širdies ligomis, diabetu ar kenčiančių nuo įvairių lėtinių ligų. Sveikatos apsaugos paslaugų poreikis vis didėja, o papildomų finansinių resursų neatsiranda. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad maždaug kas antras žmogus vaistus vartoja netinkamai. Vaistininkai yra žmonės, kurie dažniausiai tiesiogiai bendrauja su vaistų vartotojais, dažnai sergantiesiems jie yra paprasčiausiai pasiekiami iš visų žmonių, dirbančių sveikatos apsaugos sistemoje. Daugelis šalių jau pamatė, kad vaistininkai yra tas neišnaudotas resursas, kuriuo tinkamai naudodamiesi galime pagerinti daugelio žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – sako Farmacijos grupės prie Europos Sąjungos (PGEU) prezidentas ir Airijos vaistinių sąjungos generalinis sekretorius Darraghas O‘Loughlinas.

Kaip būtų galima pritaikyti kitų Europos Sąjungos šalių patirtį Lietuvai, praėjusią savaitę aptarta Seime vykusioje konferencijoje „Rengiantis farmacinės rūpybos įgyvendinimui Lietuvoje. Kaip tai veikia kitose ES šalyse“. Išplėtojus farmacinę rūpybą šalyje sergantysis gautų dvejopą pagalbą – gydytojai paskirtų jam gydymą, o vaistininkai padėtų prižiūrėdami, kad medikamentai būtų vartojami tinkamai ir suteiktų maksimalų efektą.

Patys vaistininkai mano, kad toks žingsnis – labai natūralus. Juk visi dirbantieji vaistininkais turi atitinkamą išsilavinimą, tačiau iki šiol ne visada turėjo galimybių savo turimomis žiniomis pasinaudoti.

„Iš principo farmacinės rūpybos paslaugos yra vaistininko veikla, tik mes ją dažnai klaidingai suvokiame. Vaistininko veikla neapsiriboja vaisto pardavimu. Farmacinės rūpybos paslaugos yra raktas, optimizuojantis sveikatos sistemą. Jas įteisinus išnaudojamas vaistininko vaidmuo ir užpildomos tam tikros sveikatos sistemos spragos. Vaistininkai įgyja išsilavinimą po 5 metų studijų universitete, nemanau, kad sveikatos sistemoje yra specialistų, turinčių daugiau žinių apie vaistus ir su jų vartojimu susijusias problemas, todėl manau, jog Lietuvos vaistininkai yra kompetentingi prisidėti prie pacientų priežiūros“, – įsitikinęs vaistininkas Arturas Nastaravičius.

Pasak pataisas pasiūliusios Seimo narės Dangutės Mikutienės, farmacinės rūpybos paslaugos pirmiausia yra į paciento poreikius orientuotos specialisto paslaugos. „Šių paslaugų įteisinimas sukurs galimybes geresnei pacientų priežiūrai ir kartu geresnei savijautai užtikrinti. Farmacinės rūpybos paslaugomis bus galima pasiekti geresnių gydymosi rezultatų, kaip įmanoma dažniau išvengti vaistų nepageidaujamo poveikio, pasiekti geresnių sveikatos rodiklių, kurie pagerins paciento gyvenimo kokybę.  Valstybiniu lygiu tikimasi sumažinti hospitalizacijų išprovokuoto netinkamo vaistų vartojimo skaičių, sumažinti eiles pas gydytojus, užtikrint pacientų lėtinių ligų valdymą, efektyviau naudoti lėšas, skiriamas vaistams kompensuoti, ir ilginti pacientų sveiko gyvenimo trukmę“, – aiškina parlamentarė.

Skatins gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimą

Siekiant, kad gydytojo ir vaistininko veikla papildytų viena kitą, dar šiais metais pradės veikti elektroninė platforma „e. sveikata“. „Kiekvienas pacientas turės savo paskyrą sistemoje ir vaistininkas matys jam aktualią informaciją apie paciento vartojamus vaistus, alergijas ir kitus duomenis. Tai leis išvengti tam tikrų galimų klaidų. Jeigu kils klausimų dėl gydymo paskyrimo pacientui, bus galimybė per šią sistemą susisiekti su gydytoju arba informuoti jį apie su paciento sveikata susijusias problemas“, –  pasakoja D.Mikutienė.

Pasak jos, svarbu žinoti, kad vaistininkai neskirs gydymo receptiniais vaistais, – tai gydytojo veikla: „Vaistininkai, praktikuojantys farmacinę rūpybą, užtikrins, kad gydytojo paskirti vaistai suteiktų maksimaliai paciento sveikatą pagerinantį poveikį. Šiuo metu vaistininkai turi teisę suteikti informaciją pacientui apie receptinius ir nereceptinius vaistus. Registravau įstatymo pataisą, kad vaistininkai galėtų pratęsti receptus lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

Kas finansuos farmacinę rūpybą?

Įstatymo pataisos – tik pirmas žingsnis įgyvendinant farmacinę rūpybą. Vaistinės, nusprendusios teikti šias paslaugas, turės tinkamai tam pasirengti: apgalvoti, kaip perskirstyti vaistininkų darbo laiką ir kaip už jį atlyginti, pritaikyti patalpas, kad būtų galima tinkamai konsultuoti klientus ir užtikrinti jų konfidencialumą, skirti laiko bendradarbiavimui su gydytojais, ligų istorijų pildymui ir t.t. Visa tai kainuoja, ir kol kas neaišku, kas už tai mokės.

D.Mikutienė pripažįsta, kad jai į šį klausimą atsakyti sunku: „Lietuvoje vaistinių rinka yra beveik išskirtinai privatus verslo sektorius. Aišku, kad jeigu farmacinė rūpyba privačiam verslui tik generuos nuostolius, praktikoje ji tiesiog nevyks ir liks tik popieriuje apibrėžtomis, bet pacientams neprieinamomis paslaugomis. Tikiuosi rasti kompromisą kuriant pacientams palankias paslaugas.“

Šalys, kuriose farmacinė rūpyba jau veikia, šią problemą sprendžia skirtingai. „Kai kurios šalys finansuoja visą sveikatos apsaugą iš bendrai surenkamų mokesčių ir papildomai niekam nebereikia mokėti, kitos naudoja bendrą sveikatos draudimo modelį, trečių sistema susideda iš skirtingų dalių, pavyzdžiui, socialinio draudimo, kitų draudimo įmokų ir papildomų paciento mokesčių. Nėra vienos teisingos sveikatos apsaugos finansavimo sistemos ir lygiai taip pat negali būti vieno teisingo būdo, kaip finansuoti farmacinę rūpybą“, – sako D.O‘Loughlinas.

PGEU prezidentas pabrėžia, kad jei vaistininkams nebus adekvačiai atlyginama už jų laiką ir darbą, jų paslaugos negalės būti prieinamos visuomenei: „Tačiau pritaikius farmacinę rūpybą sumažėja išlaidos kitose sveikatos apsaugos sistemos grandyse. Būtų idealu, jei farmacinė rūpyba būtų finansuojama būtent iš šių sričių.“

A.Nastaravičiaus nuomone, valstybės, pritaikiusios farmacinės rūpybos paslaugas, sutaupo sveikatos apsaugai skirtas lėšas racionalizuodamos vaistų vartojimą: „Dažnai susiduriame su problema, kad pacientas vartoja vaistus ne taip, kaip turėtų, ir dėl to nesulaukia tokio terapinio efekto, kokį vaistas turėtų duoti. Tinkama edukacija ir savalaikis vaistininko įsikišimas galėtų padidinti vaisto suteikiamą efektą. Tai vienas iš aspektų, kaip sutaupoma valstybės lėšų. Farmacinė rūpyba gali užkirsti kelią dėl netinkamo vaistų vartojimo atsirandančioms sveikatos problemoms, dėl kurių kartais pacientus tenka hospitalizuoti, – savalaikis vaistininko įsikišimas padėtų sumažinti ir šiuos atvejus, o kartu ir valstybės lėšas, skiriamas tokioms problemoms spręsti.“

Siūlo remtis tarptautine praktika

Ką Lietuva turėtų daryti, kad farmacinės rūpybos paslaugos tikrai būtų teikiamos ir duotų naudos pacientams bei valstybei? PGEU prezidento D.O‘Loughlino nuomone, Lietuva neturėtų švaistyti jėgų ir mėginti išrasti dviračio: „Pasinaudokite kitų šalių patirtimi. Pažiūrėkite, kas veikia, kas teikia naudą, ir pritaikykite tai sau. Man dažnai tenka dalyvauti įvairiuose farmacininkų renginiuose – jie tikrai entuziastingai dalijasi patirtimi, džiaugiasi, jei gali geriau patenkinti savo pacientų ir bendruomenių poreikius. PGEU savo ruožtu taip pat yra įsipareigojusi dalytis gerąja praktika, jei tik matome, kad vienos šalys gali padėti kitoms.“

D.O`Louglinas tvirtina, kad šalyse, pradėjusiose teikti farmacinės rūpybos paslaugas, šie pokyčiai buvo labai palankiai sutikti visuomenės: „Pacientai įsitikina, kad farmacininkai yra medicinos ekspertai, tikrai galintys kompetentingai patarti ir padėti jiems efektyviau rūpintis savo sveikata. Kai kurios šalys, norėdamos tuo įsitikinti, atliko apklausas.“

Išsivysčiusiose užsienio šalyse jau nemažai metų veikianti farmacinės rūpybos sistema nuo 2015-ųjų turėtų būti diegiama ir Lietuvoje. Kaip ji veikia?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas dr. Vaidas Skyrius paaiškino, kad farmacinės rūpybos (FR) esmė – aktyvus sveikatos priežiūros specialistų (gydytojo ir vaistininko) bei pacientų bendradarbiavimas, norint pasiekti akivaizdžių paciento sveikatos būklės pagerėjimo rezultatų: “FR tikslas yra pagerinti paciento gydymo vaistais rezultatus (geresnis lėtinės ligos valdymas, ligos prevencija pagal galimybes) ir paciento gyvenimo kokybę. Esminė FR teikiama nauda yra ta, kad sudaroma galimybė pacientui gauti kur kas daugiau dėmesio savo sveikatos būklei ne tik iš gydytojo, bet ir iš FR paslaugas teikiančio vaistininko. Be to, sumažinamas gydytojų darbo krūvis, jiems daugiau laiko lieka ūmiomis ir komplikuotomis ligomis sergančių pacientų priežiūrai, mažėja hospitalizacijos atvejų, ligos identifikuojamos anksčiau, gydytojai gali siekti efektyvesnio gydymo rezultatų. Tai leidžia taupyti biudžeto lėšas, sumažėja nedarbingų dienų skaičius, efektyviau veikia sveikatos sistema, pirminė sveikatos priežiūros grandis glaudžiau bendradarbiauja su antrine, tikėtina, kad ilgėja paciento gyvenimo trukmė, gerėja jo gyvenimo kokybė.”
Pašnekovas išskyrė šiuos FR paslaugų teikimo etapus: individualių paciento poreikių (dažnai susijusių su paciento vartojamais vaistais, jų vartojimo dažnumu, nepageidaujamu poveikiu ir t.t.) identifikavimas; sudarymas FR plano, kurio tikslas – išspręsti identifikuotas vaistų vartojimo problemas, pasiekti optimalių gydymo rezultatų, užkirsti kelią ligos eigos pablogėjimui ar ligos atsiradimui, padėti pacientui tinkamai vartoti vaistus, pavyzdžiui, išduodant individualiai paruoštas dienines vaisto dozes; tęstinė FR plano priežiūra, atliekant korekcinius veiksmus, tarkim, pacientas nukreipiamas pas gydytoją, jei to reikia; dalyvavimas ligų prevencinėse programose, profilaktika.

Vaistininkas turi ateiti į pagalbą pacientui
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės įsitikinimu, jau atėjo laikas sudaryti galimybes ir Lietuvos vaistinėms vykdyti platesnio pobūdžio sveikatinimo veiklą.
“Vaistininkai yra vaistų ekspertai, kurie turi pakankamai farmakologinių žinių apie terapinį vaistų poveikį bei farmakologines savybes. Jie – sveikatinimo sistemoje dirbantys specialistai, kurių universitetinėse studijose dauguma disciplinų yra apie vaistus, jų poveikį organizmui. Dauguma Europos šalių, susidurdamos su neracionalaus vaistų vartojimo problemomis, atsigręžia į farmacijos specialistus. FR įdiegimas vaistinėse leistų efektyviau ir plačiau panaudoti vaistininkų žinias ir gebėjimus saugant paciento sveikatą. Aktyvesnis vaistininkų vaidmuo galėtų paskatinti pacientus racionaliau vartoti vaistus, ypač tai svarbu pagyvenusiems lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie vartoja daug vaistų. Tai leistų anksčiau pastebėti problemas, susijusias su vaistų vartojimu”, – aiškina G.Krukienė.
Pasak jos, vaistininkas turėtų ateiti į pagalbą pacientams, nes jis yra paskutinis sveikatos specialistas prieš gyventojui pradedant vartoti vaistus, todėl jam tenka didelė atsakomybė sprendžiant visas su vaisto vartojimu susijusias sveikatos problemas, parenkant pacientui konkretų vaistą pagal recepte nurodytą vaisto bendrinį pavadinimą, kartu įvertinant pacientui paskirtų vaistų klinikinius aspektus, farmakologines vaistų savybes.
V.Skyriaus nuomone, FR praktika Lietuvoje veiktų puikiai, nes vaistininkų kvalifikacija yra tokio pat lygio kaip ir kitose ES šalyse. Trūkstamą kompetenciją galima suteikti keliant specialistų kvalifikaciją specializuotuose kursuose.
“Kalbantis su vaistininkais aiškėja, kad jie palaiko šios praktikos diegimo galimybes. Kai sveikatos priežiūros sistema patiria vis daugiau išlaidų, senstant visuomenei, kai bendrosios praktikos gydytojų ir slaugytojų užimtumas didėja, o Lietuvos gyventojai nėra linkę aktyviai rūpintis sveikata, retai dalyvauja prevencijos programose, šių programų diegimas gali padėti efektyviai spręsti daugumą problemų”, – neabejoja V.Skyrius.

FR sistemos esmė
FR sistema nėra naujiena daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Reikia pabrėžti, kad veikiant šiai sistemai vaistininkai neatima veiklos iš sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų, bendruomenės slaugytojų, felčerių), nes tai yra kita sritis, o siekiama glaudesnio visų dalyvaujančiųjų sistemoje bendradarbiavimo. Vaistininkai yra visos sveikatos apsaugos sistemos dalis, kuri gali daug nuveikti ir pasitarnauti pacientams.
Pasaulinės vaistininkų sąjungos tarybos narė, farmacinės rūpybos ekspertė dr.Arijana Meštrović (Kroatija) pasakojo, kad JAV ir kai kuriose Europos šalyse klinikinė farmacija buvo FR atsiradimo pagrindas: “Klinikinė farmacija XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje ėmė vaidinti nemenką vaidmenį Skandinavijoje ir Nyderlanduose. Farmacininkų profesinės organizacijos kitose šalyse sukūrė naują vaistininko profesinės veiklos modelį, kurio centre atsidūrė pacientas ir jo poreikiai, – tai farmacinės rūpybos pradžia. 1993 m. apie šio naujo vaistininko veiklos modelio svarbą pradėjo diskutuoti Tarptautinė farmacijos federacija, kuri 1998 m. išleido FR paslaugų standartą. Taigi nuo tada daugelis Europos vaistininkų profesinių organizacijų ėmė laikyti FR savo profesijos ateitimi ir veiklos strategija. Vaistininkai konsultantai atlieka vaistų skyrimo peržiūrą, jie gali pratęsti receptus, taip pat pagal tam tikrą tvarką gali savarankiškai išrašyti receptinių vaistų.”
Užsienio ekspertės įsitikinimu, svarbiausia sąlyga norint įvesti šią sistemą – tinkamas teisinis reguliavimas, kurios tikslas turi būti užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir tinkamą vaistininkų kompetenciją. Tam turi būti sukurta strategija, atitinkanti nacionalinius poreikius, ir atsižvelgiama į specifines aplinkybes, bendradarbiaujama su farmacininkus rengiančiomis aukštojo mokslo įstaigomis. Vis dėlto, A.Meštrović nuomone, dažniausiai pagrindinės iniciatyvos ateina iš privataus sektoriaus, o svarbiausias kokių nors pokyčių garantas – tai vietiniai inovatoriai ir lyderiai.
V.Skyriaus pastebėjimu, užsienio šalių pacientai, kurie naudojasi FR paslaugomis, rezultatais yra patenkinti: “Jau ir dabar pacientai, susidūrę su nesunkiais negalavimais, net 50 proc. atvejų kreipiasi į vaistininką, todėl tikėtina, kad ir mūsų pacientai noriai pasinaudotų FR praktikos teikiamais pranašumais. Savo ruožtu FR procesuose su vaistininkais bendradarbiaujantys gydytojai užsienio šalyse akcentuoja darbo krūvio sumažėjimą ir savalaikę pacientų sveikatos būklės stebėseną. Pastebėję neigiamą sveikatos rodiklių pokytį, vaistininkai nedelsdami informuoja pacientą gydantį gydytoją, ir dėl to atliekamos savalaikės gydymo plano korekcijos.”

Metas įdiegti ir Lietuvoje
G.Krukienė pastebėjo, kad kitose Europos šalyse jau plačiai vykdoma vaistinės veikla – individualių vaisto dozių paruošimas ir išdavimas konkrečiam pacientui, tai yra pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pacientams, kurių kognityvinė funkcija yra sumažėjusi, kurie vienu metu vartoja daug vaistų. “Vaistinėje pagal individualių pacientų ar slaugos ligoninių, slaugos namų prašymą paciento vartojami vaistai sudedami į specialią pakuotę pagal vaistų vartojimo laiką, – pasakoja G.Krukienė. – Tai padeda išvengti netinkamo vaistų vartojimo (per didelių dozių, per dažno vartojimo arba nepakankamo vartojimo). Galime semtis naudingos patirties iš Danijos, Nyderlandų, Vokietijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų šalių. Tai, kad reikalingas naujas požiūris į vaistų vartojimą, įrodė daugybė tyrimų ir bandomųjų projektų, kuriuos atliko kitos šalys.”
A.Meštrović pripažįsta, kad įgyvendinant šį procesą gali būti susiduriama su tam tikromis kliūtimis, tokiomis kaip laiko paskirstymas, darbo vaistinėje reorganizavimas, neigiama kitų sveikatos priežiūros specialistų reakcija. Dauguma sveikatos sistemos ekonomistų pripažįsta, kad šie pokyčiai davė pastebimos finansinės naudos visai sveikatos sistemai, tai patvirtino ir daugybė tyrimų, atliktų tiriant FR paslaugų naudą.
“Šalies valdžia yra atsakinga už būtinus farmacinės veiklos pokyčius, taip pat ji turi parengti licencijavimo procedūrą”, – teigia A.Meštrović.
V.Skyriaus manymu, kai kurios FR paslaugos gali būti įdiegtos jau nuo 2015 m. (pvz., astmos ir kitų lėtinėmis plaučių ligomis, diabetu sergančių ligonių gydymo priežiūra).
“Prieš tai reikia parengti FR paslaugų teikimą reglamentuojančias taisykles ir atitinkamas nacionalines lėtinių ligų priežiūros gaires. Prieš diegiant prevencines programas reikėtų pakeisti ne tik Farmacijos įstatymą, bet ir kai kuriuos kitus teisės aktus. Reikia pripažinti, kad atsakingoms institucijoms tektų atlikti didelės apimties darbą, bet atsiradus FR praktikos darbo rezultatų nauda valstybei būtų tikrai didelė”, – neabejoja V.Skyrius.
Pasak jo, jau daug metų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto studentams yra dėstomos FR paslaugoms reikalingos disciplinos apie vidaus ligas, farmakoterapiją, klinikinę farmaciją, o studijų programa nuolatos atnaujinama, prisitaikant prie kintančių profesinių žinių poreikio. “Tiek nepriklausomų vaistinių, tiek vaistinių tinklų vadovai įžvelgia FR paslaugų naudą sveikatos sistemai ir pacientui, tačiau nerimaujama dėl galimų didelių ir neproporcingų tokių paslaugų diegimo sąnaudų. Mano nuomone, radus visoms pusėms priimtiną kompromisinį paslaugų sąnaudų dengimo šaltinį, FR paslaugos taptų prieinamos plačiajai visuomenei”, – apibendrino V.Skyrius.

G.Krukienė išskiria pagrindines farmacinės rūpybos veiklos sritis:
1. Su vaistų vartojimu susijusių problemų analizė (farmakoterapinių problemų identifikavimas gydytojui skiriant vaistus, juos išduodant vaistinėje ar pacientui juos vartojant).
2. Paciento vartojamų vaistų peržiūra siekiant, kad jie būtų vartojami racionaliai, pasiekiant maksimalių gydymo rezultatų. Tai aktualu ilgėjant gyvenimo trukmei ir dažnėjant susirgimams lėtinėmis ligomis.
3. Lėtinių ligų (astmos, cukrinio diabeto, hipertenzijos ir kt.) valdymo programos. Vaistininkai ateina į talką gydytojams: išklauso paciento nusiskundimų dėl vartojamų vaistų, įvertina padidėjusią ar pasikeitusią riziką, informuoja gydytoją apie pastebėtus pakitimus, taip užkirsdami kelią galimoms problemoms.
4. Kitos paslaugos, pvz., individualių vaisto dozių paruošimas ir išdavimas konkrečiam pacientui. Vaistinės pagal individualių pacientų ar slaugos ligoninių, slaugos namų prašymą sudeda vaistus į specialias pakuotes pagal vartojimo laiką valandomis. Tai padeda išvengti klaidingo vaistų vartojimo.

Lietuvoje ne tik menkesnis nei kitose ES šalyse vaistų pasirinkimas, bet ir didesnė jų kaina. Kodėl?

Rimtą žarnyno infekciją besigydžiusiam vilniečiui Mindaugui M. sveikata ilgą laiką nesitaisė, tad gydytojas infektologas patarė įsigyti vaisto „Intetrix“, nors iš karto įspėjo, kad Lietuvos vaistinėse jo nėra. Gavus vardinį receptą Lietuvoje neregistruotų vaistų galima parsisiųsti iš užsienio per lietuviškas vaistines, tačiau gydytojas patarė verčiau prašyti pagalbos pažįstamų, gyvenančių Maskvoje, Minske ar Paryžiuje, – esą taip bus ir greičiau, ir pigiau.
„Tose šalyse pažįstamų neturiu, tačiau viena giminaitė gyvena Briuselyje. Paprašiau jos pagalbos – ryte ji nuėjo į vietinę vaistinę, kuri taip pat neturėjo to vaisto, tačiau jau tą patį vakarą „Intetrix“ į ją buvo pristatytas ir kainavo tik penkis eurus. Lietuvoje šio vaisto būtų tekę laukti iki dviejų savaičių ir mokėti gerokai daugiau“, – pasakoja Mindaugas M.
Norėdami skubiai įsigyti reikiamų vaistų ar medicininių priemonių sunkumų Lietuvoje patiria ne tik retesnėmis ligomis susirgę pacientai, bet netgi tie, kurie ieško į valstybės kompensuojamų vaistų sąrašą įrašytų medikamentų. Pavyzdžiui, kraujospūdį mažinančius vaistus vartojantys pacientai „Veidui“ skundėsi, kad vaistinėse neberanda pigesnio vaisto „Trandolapril Galex“, už kurio trijų mėnesių kursą priemoka siekdavo iki 7 Lt, – prekiaujama tik analogišku vaistu „Gobten“, už kurį primokėti tenka daugiau nei 36 Lt.
O praėjusią savaitę į tokias pinkles pateko diabetu sergantys Lietuvos gyventojai. Kaip pasakojo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, praėjusį trečiadienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtrauktos pigios diagnostinės juostelės „Glucosense“, kurių Lietuvoje netgi nebuvo.
„Viena problema, kad žmonės turi skirtingus gliukomačius (aparatus cukraus kiekiui kraujyje nustatyti), tačiau su šiomis juostelėmis tinka tik tos pačios firmos aparatai, o visi kiti netinka. Kita problema, kad nei šių diabetinių juostelių, nei aparatų į Lietuvą dar apskritai nėra atvežta. Kalbėjausi su didmenininkais – jie patys nežino, kada tų juostelių atveš. Ministerija buvo suinteresuota sutaupyti, bet negalvoja, kaip aprūpinti pacientus. Jei šių juostelių vaistinėse nėra, vadinasi, didesnes priemokas teks mokėti perkant visas kitas juosteles“, – stebisi V.Augustinienė.
Iš tiesų, praėjusią savaitę ir vaistininkai „Veidui“ patvirtino, kad „Glucosense“ juostelių vaistinėse nėra. O Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai informavo, kad šių juostelių viena vaistinė Vilniuje vis dėlto turėjo. Tiesa, toks pasiteisinimas, tarsi siūlant visos šalies diabetikams lėkti į vieną vaistinę, skamba absurdiškai.
Tai tik keletas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kad Lietuvoje vaistų pasirinkimas kur kas menkesnis negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos vaistinėse neįsigysi ne tik šalyje neregistruotų įvairių retesnių vaistų – žarnyno infekcijai gydyti, antimaliarinių, antiparazitinių ir t.t., bet ir daugelio kitų, net visiškai paprastų, pavyzdžiui, padedančių nuo jūros ligos, kurių pasiteiravus, tarkime, Suomijoje, ant prekystalio jums išdėlios keletą skirtingų pakuočių.
Tad individualaus vaistų užsakymo iš užsienio šalių pradininkės Vokiečių vaistinės vedėja Jolita Skinderskienė teigia, kad kiekvieną savaitę vaistinė klientams iš užsienio atsiunčia po keletą šimtų vaistų. „Siunčiame daug homeopatinių, mamologinių, urologinių, kardiologinių, dermatologinių, LOR vaistų, skydliaukės hormonų. Pageidaujami vaistai apima daugelį sričių ir užsakomi, kai nepadeda Lietuvoje esantys vaistai“, – paaiškina vaistinės vedėja.

Gamintojams vežti į Lietuvą neapsimoka

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys sutinka, kad Lietuvoje nėra registruota kai kurių ribotam pacientų skaičiui reikalingų retesnių vaistų ar būtinų stacionarių vaistų (naudojamų ligoninėse), pavyzdžiui, antidotų (priešnuodžių).
„Pagrindinė priežastis, kodėl gamintojai nesuinteresuoti registruoti šių vaistų Lietuvoje, – esame maža rinka. Ypač jiems nėra intereso registruoti vaistus nuo ligų, kuriomis sergamumas mažas, nes tuomet jie mažai uždirba ar neuždirba visai. Bet visada yra galimybė reikiamus vaistus įsigyti kaip vardinius preparatus. 2011 m. atliktoje studijoje, kai buvo vertinamas vaistų prieinamumas, nustatyta, kad pagrindinėms ligoms gydyti reikalingi vaistai mūsų šalyje registruoti. Be abejo, kai kurių vaistų gali trūkti ar gali sutrikti jų tiekimas, bet dėl to mes turime monitoringo sistemą ir siūlome ligonių kasoms, kuo galima pakeisti vieną ar kitą vaistą“, – tvirtina G.Barcys.
„Visi labai nori, kad vaistų srityje būtų laisva rinka, tai ir turite laisvos rinkos padarinius. Jei įmonei komerciškai neapsimoka, tai tų vaistų Lietuvoje ir nėra. Niekas neprivers įmonės registruoti vaisto Lietuvoje ir mokėti pinigų už registraciją, jei per metus klientai nupirks dvi to vaisto pakuotes“, – komentuoja Vilniaus universiteto docentė farmakologė Jolanta Gulbinovič.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kaip žinia, net 50 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų elgesio ir gyvenimo būdo, apie 20 proc. – nuo paveldimumo, dar 20 proc. – nuo gyvenamosios aplinkos ir tik 10 proc. – nuo sveikatos apsaugos sistemos veikimo arba neveikimo.

Taigi, kaip turėtume elgtis, kad kiekvieno iš mūsų ir visuomenės sveikata gerėtų? Praėjusių metų gruodžio mėnesio moksliniame medicininiame žurnale „Lietuvos akušerija ir ginekologija“ dr. Vytautas Klimas publikavo kontraversišką straipsnį apie meilę tiesai, mitus, prietarus ir „mafijos“ sąmokslus.
Ką daryti, kad mūsų sveikata gerėtų?
Pasak straipsnio autoriaus dr. V. Klimo, į klausimus, kaip turėtume elgtis, kad mūsų sveikata gerėtų, geriausiai galėtų atsakyti šiuolaikinis medicinos mokslas. „Deja, tauta mokslu toli gražu ne visada pasitiki. Ir tai ne vien lietuvių problema. Fizikas Polas Deivis savo populiarioje knygoje „Dievas ir naujoji fizika“ rašo, kad šiandien kaip ir prieš 300 metų visuomenę valdo ne mokslas, bet prietarai. Mokslas eiliniam žmogui ir dabar kelia baimę bei nepasitikėjimą kaip ir prieš 300 metų. Jau 21-asis amžius. Skraidome lėktuvais, kasdien naudojamės kompiuteriais, internetu, mobiliaisiais telefonais, žiūrime palydovinę televiziją, taigi, darosi tarsi nepatogu, kad mūsų gyvenimą vis dar lemia mitai ir prietarai. Kalbu ne vien apie močiutę, prašančią pakeisti operacijos datą, nes „anai dienai nepalankūs visi horoskopai“ “, – straipsnyje teigia V. Klimas.

„Apple“ kompanijos vadovą pražudė jo paties medicininis neraštingumas
Anot populiarios legendos, Aristotelis kitados pasakęs: „Amicus Plato, sed magis amica veritas – Platonas draugas, bet tiesa – didesnė draugė“. Galvoje jis turėjo ne šiaip sau kokią nors tiesą, bet mokslo tiesą. Taigi, tik ar tikrai mokslo tiesa – „didesnė draugė“? Autoriaus manymu, tiesos siekis mums yra įgimtas. Tai kodėl tada „mūs žingsnius“ dažnai lydi ne šviesa ir tiesa, kaip giedame Lietuvos himne, bet paklydimai? Pasak V. Klimo, čia galėtume įžvelgti bent kelias priežastis. „Visų pirma, dėl nepakankamai gilių tam tikrų sričių žinių mes dažnai negebame atskirti, kur yra tiesa, o kur – tik prietarai. Taip atsitinka ne vien negabiems, neišsilavinusiems žmonėms“, – teigė medicininiame leidinyje išspausdinto straipsnio autorius. Jis pasakoja pamokančią istoriją apie Styvą Džobsą (Steven Jobs). Žmogus, sukūręs ir vadovavęs vienai didžiausių pasaulio personalinių kompiuterių kompanijų (Apple Inc.), vienas iš įtakingų pasaulio personalinių kompiuterių ir išmaniųjų mobiliųjų telefonų revoliucijos pradininkų, per 56 gyvenimo metus užgyvenęs 8 milijardų JAV dolerių turtą, buvo labai veiklus ir išsilavinęs. Vieną kartą ir S. Džobsui nepasisekė: 2003 m. jam buvo nustatyta reta, nors ir pagydoma kasos vėžio forma, tačiau lemtinga nelaimė buvo kita. Budistas ir vegetaras, kompiuterių genijus S. Džobsas nusprendė gydytis alternatyviaisiais metodais ir taip darė net 9 mėn. „Pagydomas vėžys per 9 mėn. buvo užleistas taip, kad vėlesnis intensyvus gydymas, netgi kepenų persodinimas 2004 m. jau buvo nesėkmingi. Vėžys progresavo ir 2011 m. spalio 5 d., sulaukęs vos 56 metų, S. Džobsas mirė. Informacinių technologijų ir verslo genijų pražudė jo paties medicininis neraštingumas“, – rašė  dr. V. Klimas.

Valdininkų nusišnekėjimai radijo laidų metu
Mitai ir prietarai mėgsta draugauti su kompetencijos stoka. „Prieš dvejus ar trejus metus vieną pavakarę klausausi „Žinių radijo“ ir savo ausimis netikiu: Seimo sveikatos komiteto narė bei aukštas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkas (vėliau už kyšio ėmimą netekęs posto) „šviečia“ visuomenę, kad nėščių moterų „tai jau niekada ir niekaip“ negalima skiepyti nuo gripo. Jiems netgi į galvą neatėjo, kad viešai kalba tai, kas, „užeina ant seilės“. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose bei kitose įrodymais pagrįstose rekomendacijose sakoma priešingai: nėščiąsias nuo gripo reikia skiepyti pirmiausia“, – savo straipsnyje „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale dėsto autorius. Dr. V. Klimas sutinka, kad Seimo narė ne medikė ir SAM valdininkas pats nebūtinai turi išmanyti apie gripą nėštumo metu. „Tačiau už mūsų visų pinigus jiems dirba padėjėjai bei pavaldiniai. Ruošiantis radijo laidai, tereikėjo liepti pavaldiniams paieškoti daugiau informacijos bent jau internete ir nebūtų apsijuokę prieš visą Lietuvą“, – teigė akušeris-ginekologas.

Valdininkų, „farmacijos mafijos“ ir žiniasklaidos karas
Pastaruoju metu Lietuvoje populiarios su vaistais, ypač su kontracepcija ir vakcinacija, susijusios „sąmokslo teorijos“. Anot dr. V. Klimo, jei tikėtume lietuviška spauda ir televizija, tai kontracepcijos arba vakcinacijos nuo hepatito B, gripo bei gimdos kaklelio vėžio reikia tik „farmacijos mafijai“ bei „korumpuotiems gydytojams“. Žiniasklaidos teigimu, pastarieji „griebiasi visokių apgaulių“, kad tik „įkištų“ moterims „jas nuodijančią“ kontracepciją arba paskiepytų vargšus vaikus bei nesusipratėlius suaugusiuosius ir taip prisikrautų savo bei „farmacijos mafijos“ kišenes. „Kai viešumoje mirga klaidinantys ir gąsdinantys straipsniai bei televizijos laidos, tai visai nereiškia, kad televizijos kanalų ir laikraščių redaktoriams ir savininkams bei parsiduodantiems žurnalistams suskystėjo smegenys ir jie patys tiki savo skleidžiamais kliedesiais. Ta jų žinia, kuri skirta ne visuomenei, bet SAM bei farmacijos kompanijoms, yra tokia: „Jums nepavyks pasidalyti pyrago tarpusavyje. Jei nesumokėsite mums už geras žinias, mes platinsime blogas ir tuomet jūsų vakcinos taip ir liks trūnyti be naudos sandėliuose, o mes tik „pakelsime“ savo reitingus, nes visuomenei patinka, kai iš televizijos ekrano sakoma arba laikraštyje rašoma, kad valdžia parsidavė farmacijos arba kitai mafijai““, – taip savo straipsnyje „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale V. Klimas aiškino su sveikata susijusių mitų ir prietarų plitimo mūsų visuomenėje priežastis.

Visuomenė tokį žiniasklaidos priemonių elgesį greičiausiai pavadintų reketu, tačiau autorius rašo, kad žurnalistai iš dalies yra teisūs. Net 50 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo įpročių ir gyvenimo būdo, kuriuos gali pakeisti sveikatos mokymas bei kryptinga socialinė reklama, o tai irgi kainuoja.

Inga Lebrikaitė
„Lietuvos akušerija ir ginekologija”

Šalies biofarmacijos lyderė “Sicor Biotech” / TEVA baigė įgyvendinti vieną didžiausių praėjusių metų farmacijos pramonės investicinių projektų Lietuvoje – modernios gamyklos plėtrą. Šis projektas, pritraukęs Lietuvai 23 mln. litų užsienio investicijų, bendrovei leis du kartus išplėsti vaistinių preparatų gamybą, o šaliai – padidinti aukštųjų technologijų eksportą.

“Europos Sąjungos ir grupės TEVA lėšomis finansuotas projektas buvo įgyvendintas per itin trumpą laiką – vos per metus. Užbaigus modernios gamyklos plėtrą jau netrukus Lietuvos biofarmaciniai produktai, skirti onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams, pasieks naujas tarptautines rinkas ir padės mums išplėsti savo produktų eksportą du kartus”, – sakė “Sicor Biotech” / TEVA Baltics generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis. Pasak jo, taip pat itin svarbu, jog išplėsta gamykla ne tik padidins aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos apimtis, bet ir pagerins darbo sąlygas darbuotojams. Nauja gamybos linija padėjo sukurti 13 naujų darbo vietų specialistams.

“Šis projektas dar vienas žingsnis į mūsų siekį tapti Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų technologijų centru. Esame orientuoti į aukštųjų technologijų paslaugų ekonomiką, todėl tikimės, kad tokie sėkmingi pavyzdžiai kaip šis paskatins užsienio investuotojus imtis naujų projektų šioje srityje,” – sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, oficialiai atidaręs išplėstą gamyklą.

Pasak Ministro Pirmininko, tai taip pat sėkmingas projektas kalbant apie užsienio investicijų pritraukimą ir europinių lėšų panaudojimą. Trečdalis gamyklos plėtrai reikalingos sumos buvo finansuojama iš ES struktūrinių fondų, likusi dalis – TEVA Pharmaceutical Ltd grupės, kuriai priklauso “Sicor Biotech”, lėšos. Iš viso į “Sicor Biotech” / TEVA gamybos plėtrą investuota 23 mln. litų. Įmonė skaičiuoja, kad investuotos lėšos Lietuvai jau per artimiausius dvejus metus sugrįš per sumokėtą pelno ir kitus mokesčius valstybei.

Prof. V. A. Bumelis sakė, jog plėsti gamyklos pajėgumus buvo nuspręsta dėl išaugusios produktų, ypatingai onkologiniams ligoniams skirto filgrastimo, paklausos: “Mūsų gaminami vaistai įregistruoti Europos Sąjungoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Izraelyje bei Brazilijoje. Išplėtę gamybą, galėsime ne tik patenkinti smarkiai išaugusią paklausą mūsų esamose rinkose, bet ir plėstis į JAV, Australijos, Japonijos ir kitas. Planuojame, kad jau 2012 metais mūsų gamybos apimtys išaugs dvigubai”, – sakė prof. V.A.Bumelis. Planuojama, jog 2012 metais įmonės eksporto apimtys viršys 85 proc. visos produkcijos.

Ūkio ministras Dainius Kreivys akcentavo, jog biotechnologijų sektoriuje kuriama pridėtinė vertė yra penkis- septynis kartus didesnė nei tradicinėje pramonėje, todėl tokie Europos Sąjungos ir užsienio investuotojų lėšomis finansuoti projektai itin naudingi šalies ekonomikai skatinti.

“Sicor Biotech” bendrovė turi aukštos kvalifikacijos specialistus, sugebančius kurti ir gaminti naujus biofarmacinius produktus, atitinkančius aukščiausius europinius standartus. Dėl sėkmingos veiklos įmonė užima svarbią vietą mūsų grupės biofarmacijos sektoriuje, o Lietuvos rinka potencialiai yra tarp vienų patraukliausių svarstant tolesnius plėtros projektus šioje srityje”, – sakė atidarymo renginyje dalyvavęs TEVA grupės viceprezidentas dr. Ram Petter.

Gamyklos plėtrą aukštųjų technologijų įmonė vykdė taip pat moderniai. Moduliniu principu ant jau paruoštų pamatų buvo sumontuoti užsienyje sukonstruoti, pagaminti ir “Sicor Biotech” specialistų patikrinti moduliai – pastato dalys – su juose jau instaliuota technologine įranga. Vėliau prie jų buvo prijungtos reikalingos sistemos. Tokiu būdu gamykla buvo sustabdyta rekonstrukcijai tik 6 savaitėms, o projektas įgyvendintas per neįtikėtinai trumpą laiką.

Atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad tų pačių vaistų kainos skirtingose Europos valstybėse stipriai skiriasi. Lietuvoje tas skirtumas kažkodėl dažniau būna į didesnę pusę. Farmacininkai paprastai įrodinėja, kad vaistų kaina priklauso nuo šalies, taigi ir rinkos dydžio, ir kuo šalis didesnė, tuo vaistai joje pigesni. Tačiau tuomet neaišku, kodėl vaistai dydžiu mažesnėje Estijoje pigesni nei didesnėje Lietuvoje.

Vaistų gamintojo “Valentis Pharma” finansų direktoriaus Vaidoto Deveikio teigimu, vaistų kainų skirtumas dažniausiai priklauso nuo pačių vaistinių užsidedamų antkainių. “Kiekvienas gamintojas nustato preparato kainą, atsižvelgdamas į gamybos ir pateikimo į rinką išlaidas. Kaina gali nežymiai skirtis, nelygu rinka, tačiau iš esmės esame suinteresuoti tą patį produktą visur parduoti vienodai”, – tvirtina V.Deveikis.

O štai Sveikatos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus vertinimu, šiuo metu aktualiausias klausimas yra kaip tik pačių vaistų gamintojų kainų reguliavimas. “Anksčiau vaistų kainų nustatymas buvo pačių gamintojų ir vaistinių reikalas. Tad atsižvelgdami į esamus konkurentus rinkoje, jie užsikeldavo kainą kokią panorėję. Dabar Lietuvos vaistinių antkainiams jau nubrėžtos lubos”, – paaiškino M.Marcinkevičius.

Specialistai mini, kad vaistų kainų skirtumams užsienyje įtakos turi ne tik konkurencingumo ar populiarumo rodikliai, bet ir vyraujanti perkamoji galia šalyje. M.Marcinkevičiaus nuomone, viena iš veiksmingų priemonių kovoje su aukštomis vaistų kainomis yra galiojanti bendrinio vaisto pavadinimo tvarka. Pagal ją pacientui gydytojas recepte užrašo tik bendrinį vaisto pavadinimą, o vaistinės kompiuterių ekranuose klientams pateikia visų turimų tą pačią veikliąją medžiagą turinčių vaistų sąrašą, tad pirkėjas gali išsirinkti vaistą pagal kainą.