2013 Lapkričio 01

Vaistų pasirinkimas Lietuvoje menkesnis nei visoje ES

veidas.lt


Lietuvoje ne tik menkesnis nei kitose ES šalyse vaistų pasirinkimas, bet ir didesnė jų kaina. Kodėl?

Rimtą žarnyno infekciją besigydžiusiam vilniečiui Mindaugui M. sveikata ilgą laiką nesitaisė, tad gydytojas infektologas patarė įsigyti vaisto „Intetrix“, nors iš karto įspėjo, kad Lietuvos vaistinėse jo nėra. Gavus vardinį receptą Lietuvoje neregistruotų vaistų galima parsisiųsti iš užsienio per lietuviškas vaistines, tačiau gydytojas patarė verčiau prašyti pagalbos pažįstamų, gyvenančių Maskvoje, Minske ar Paryžiuje, – esą taip bus ir greičiau, ir pigiau.
„Tose šalyse pažįstamų neturiu, tačiau viena giminaitė gyvena Briuselyje. Paprašiau jos pagalbos – ryte ji nuėjo į vietinę vaistinę, kuri taip pat neturėjo to vaisto, tačiau jau tą patį vakarą „Intetrix“ į ją buvo pristatytas ir kainavo tik penkis eurus. Lietuvoje šio vaisto būtų tekę laukti iki dviejų savaičių ir mokėti gerokai daugiau“, – pasakoja Mindaugas M.
Norėdami skubiai įsigyti reikiamų vaistų ar medicininių priemonių sunkumų Lietuvoje patiria ne tik retesnėmis ligomis susirgę pacientai, bet netgi tie, kurie ieško į valstybės kompensuojamų vaistų sąrašą įrašytų medikamentų. Pavyzdžiui, kraujospūdį mažinančius vaistus vartojantys pacientai „Veidui“ skundėsi, kad vaistinėse neberanda pigesnio vaisto „Trandolapril Galex“, už kurio trijų mėnesių kursą priemoka siekdavo iki 7 Lt, – prekiaujama tik analogišku vaistu „Gobten“, už kurį primokėti tenka daugiau nei 36 Lt.
O praėjusią savaitę į tokias pinkles pateko diabetu sergantys Lietuvos gyventojai. Kaip pasakojo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, praėjusį trečiadienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtrauktos pigios diagnostinės juostelės „Glucosense“, kurių Lietuvoje netgi nebuvo.
„Viena problema, kad žmonės turi skirtingus gliukomačius (aparatus cukraus kiekiui kraujyje nustatyti), tačiau su šiomis juostelėmis tinka tik tos pačios firmos aparatai, o visi kiti netinka. Kita problema, kad nei šių diabetinių juostelių, nei aparatų į Lietuvą dar apskritai nėra atvežta. Kalbėjausi su didmenininkais – jie patys nežino, kada tų juostelių atveš. Ministerija buvo suinteresuota sutaupyti, bet negalvoja, kaip aprūpinti pacientus. Jei šių juostelių vaistinėse nėra, vadinasi, didesnes priemokas teks mokėti perkant visas kitas juosteles“, – stebisi V.Augustinienė.
Iš tiesų, praėjusią savaitę ir vaistininkai „Veidui“ patvirtino, kad „Glucosense“ juostelių vaistinėse nėra. O Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai informavo, kad šių juostelių viena vaistinė Vilniuje vis dėlto turėjo. Tiesa, toks pasiteisinimas, tarsi siūlant visos šalies diabetikams lėkti į vieną vaistinę, skamba absurdiškai.
Tai tik keletas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kad Lietuvoje vaistų pasirinkimas kur kas menkesnis negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos vaistinėse neįsigysi ne tik šalyje neregistruotų įvairių retesnių vaistų – žarnyno infekcijai gydyti, antimaliarinių, antiparazitinių ir t.t., bet ir daugelio kitų, net visiškai paprastų, pavyzdžiui, padedančių nuo jūros ligos, kurių pasiteiravus, tarkime, Suomijoje, ant prekystalio jums išdėlios keletą skirtingų pakuočių.
Tad individualaus vaistų užsakymo iš užsienio šalių pradininkės Vokiečių vaistinės vedėja Jolita Skinderskienė teigia, kad kiekvieną savaitę vaistinė klientams iš užsienio atsiunčia po keletą šimtų vaistų. „Siunčiame daug homeopatinių, mamologinių, urologinių, kardiologinių, dermatologinių, LOR vaistų, skydliaukės hormonų. Pageidaujami vaistai apima daugelį sričių ir užsakomi, kai nepadeda Lietuvoje esantys vaistai“, – paaiškina vaistinės vedėja.

Gamintojams vežti į Lietuvą neapsimoka

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys sutinka, kad Lietuvoje nėra registruota kai kurių ribotam pacientų skaičiui reikalingų retesnių vaistų ar būtinų stacionarių vaistų (naudojamų ligoninėse), pavyzdžiui, antidotų (priešnuodžių).
„Pagrindinė priežastis, kodėl gamintojai nesuinteresuoti registruoti šių vaistų Lietuvoje, – esame maža rinka. Ypač jiems nėra intereso registruoti vaistus nuo ligų, kuriomis sergamumas mažas, nes tuomet jie mažai uždirba ar neuždirba visai. Bet visada yra galimybė reikiamus vaistus įsigyti kaip vardinius preparatus. 2011 m. atliktoje studijoje, kai buvo vertinamas vaistų prieinamumas, nustatyta, kad pagrindinėms ligoms gydyti reikalingi vaistai mūsų šalyje registruoti. Be abejo, kai kurių vaistų gali trūkti ar gali sutrikti jų tiekimas, bet dėl to mes turime monitoringo sistemą ir siūlome ligonių kasoms, kuo galima pakeisti vieną ar kitą vaistą“, – tvirtina G.Barcys.
„Visi labai nori, kad vaistų srityje būtų laisva rinka, tai ir turite laisvos rinkos padarinius. Jei įmonei komerciškai neapsimoka, tai tų vaistų Lietuvoje ir nėra. Niekas neprivers įmonės registruoti vaisto Lietuvoje ir mokėti pinigų už registraciją, jei per metus klientai nupirks dvi to vaisto pakuotes“, – komentuoja Vilniaus universiteto docentė farmakologė Jolanta Gulbinovič.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...