Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) siūlo, kad Vilniaus miesto savivaldybė grąžintų trečdalį elektroninio bilieto sistemai diegti skirtos paramos – beveik 5 mln. litų.

Tokią išvadą CPVA yra pateikusi Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos. Komitetas savo verdiktą žada paskelbti kovo viduryje.

“Tenka pripažinti, kad dalis finansavimo, skirto projektui, panaudota neefektyviai – dalis išlaidų nebuvo būtinos projektui įgyvendinti tokia apimtimi, kokia šis projektas realiai įgyvendintas dabar. Todėl CPVA pateikė siūlymą Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos priimti sprendimą dėl dalies lėšų grąžinimo”, – BNS teigė agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Pasak jo, projekto vykdymui išmokėta 14 mln. 865 tūkst. litų, jį vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų grąžinti 32,29 proc. projektui išmokėtos finansavimo sumos: beveik 4 mln. 696 tūkst. litų ES fondų lėšų ir per 103 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

“Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais – Kauno bei Klaipėdos miestų savivaldybių administracijomis. Kadangi už projekto įgyvendinimą yra atsakinga ir paramos sutartį su CPVA ir IVPK yra pasirašiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ji ir yra atsakinga už lėšų grąžinimą. Tačiau projekto vykdytojas ir partneriai gali nuspręsti, kaip tarp miestų pasiskirstyti grąžintinas lėšas”, – teigė M.Keizeris.

CPVA savo išvadose teigia, kad infrastruktūra, skirta e-bilieto bei keleivių informavimo paslaugoms teikti, yra sukurta: projekto įgyvendinimo metu įsigyta įranga leistų į elektroninę erdvę perkelti bilietų įsigijimo, naudojimo bei keleivių informavimo paslaugas.

Tačiau pažymima, kad projekto vykdytojo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pakankama apimtimi: viešosios elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugos teikiamos tik iš dalies, pilnai neišnaudojamos sukurtos infrastruktūros galimybės bei nesukurta tinkama sąveika tarp projekte dalyvavusių miestų, todėl numatytas projekto tikslas nėra pilnai pasiektas ir paslaugos teikiamos nepilna apimtimi.

Elektroninio bilieto sistema Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nesuderinta ir neveikia taip, kaip numatyta, konstatavo Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

Savo išvadas CPVA pateiks Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, nuo kurio sprendimo priklausys, ar sostinei teks grąžintu dalį ES lėšų, skirtų projektui įgyvendinti, antradienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Komitetas ir priims sprendimą dėl grąžintinos ES skirtų pinigų sumos: ar tai bus visos lėšos, ar dalis, ar nulis”, – teigė CPVA direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

CPVA nustatė, kad įdiegti kartinių bilietų apskaitos programinę įrangą ir ją integruoti į bendrą elektroninio bilieto bei kortelių sistemą pavyko tik Kaunui, o Vilniuje ir Klaipėdoje tai įgyvendinta iš dalies.

“Kai kas veikia, kai kas neveikia, kai kas veikia iš dalies. Tačiau projekto tikslas nebuvo sukurti atskirus sistemos fragmentus. Siekta sukurti ir įdiegti bendrą, tarp visų miestų suderintą viešojo transporto valdymo ir apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis sistemą. Tai nepadaryta”, – teigė M.Keizeris.

Elektroninio bilieto projektą koordinuojančios savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” direktorius Gintas Bliuvas tikino, kad CPVA nurodomi trūkumai sostinės elektroninio bilieto sistemoje yra nesunkiai pašalinami.

Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) šią savaitę analizuoja elektroninio bilieto sistemą sostinėje. Po patikros bus sprendžiama, ar nėra pagrindo susigrąžinti ES lėšas.

Kaip BNS informavo CPVA, šią savaitę analizuojama, ar sistema veikia: ar vartotojas turi galimybę naudotis vienkartiniu elektroniniu bilietu, ar visos transporto priemonės techniškai pasiruošusios elektroninio bilieto veikimui, ar išspręstas sąryšis tarp miestų.

Taip pat bus analizuojama, kaip naudojama įsigyta įranga, pavyzdžiui, švieslentės.

“Surinkus faktus ir gavus atitinkamus paaiškinimus, darysime išvadas, ar projekto veiklų tęstinumas užtikrintas ir ar nėra pagrindo susigrąžinti ES lėšas”, – teigė CPVA Struktūrinės paramos departamento direktorė Inga Moisiejūtė.

Patikrinimo išvadas planuojama parengti kitą savaitę.

Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius sausio pradžioje tikino, kad įvedus vienkartinį elektroninį viešojo transporto bilietą, minimalūs uždaviniai, kurie pateisina ES lėšų panaudojimą, yra įgyvendinti.

Savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” e-bilieto projekto vadovas Mindaugas Žironas tuomet dėstė, kad švieslentės, kurios Vilniuje kai kurių stotelėse kabo jau keletą metų, turėtų pradėti veikti iki birželio 1-osios. Joms veikti iki šiol esą trukdė svyruojanti elektros srovė, kuri būdavo imama iš troleibusų kontaktinio tinklo. Šiuo metu nuspręsta švieslentes prijungti prie įprasto elektros tinklo, bet darbams trukdo įšalas.

Švieslenės turėtų rodyti realų troleibusų ir autobusų atvykimo laiką.

Elektroninio bilieto sistema turėtų veikti ne tik miesto viešajame transporte, bet ir privačių sostinės vežėjų autobusuose. Tokį siekį išreiškė miesto valdžia, rašo “Vilniaus diena”.

“Privačių vežėjų autobusuose irgi turėtų funkcionuoti e. bilietas. Norime, kad Vilniaus transporto sistema būtų bendra. Jei e. bilietu naudosis tik miesto transportas, neturėsime tikslios informacijos apie vežtą keleivių skaičių. Netektume galimybės valdyti keleivių srautus, tyrinėti maršrutus ir jų sudarymą. Kitaip tariant, ekonomiškai ir efektyviai valdyti proceso būtų beveik neįmanoma. Todėl manome, kad visi, kurie dalyvauja keleivių vežimo procese, turėtų dirbti vienodomis sąlygomis ir principais”, – kalbėjo sostinės vicemeras Romas Adomavičius.

Bendrovės “Kolegita”, vežančios keleivius iš stoties į Santariškes, direktorius Vidas Barvidas teigė, kad įmonė sutartį su savivaldybe dėl to, kad jie būtų įleisti į bendrą bilietų sistemą, pasirašė dar prieš porą metų. “Tačiau kol kas apie permainas iš savivaldybės neturime jokių žinių”, – verslininkas.

R.Adomavičius išreiškė viltį, kad visu pajėgumu e. bilieto sistema veiks iki metų pabaigos. E. bilietą 100 proc. įdiegti sostinės troleibusuose ir autobusuose ketinama per mėnesį ar pusantro.

“Problemų, su kuriomis susidūrėme diegdami e. bilieto sistemą, sprendimas juda į priekį. Konsorciumas, kuris atsakingas už projekto vykdymą, pasirašė papildomus įsipareigojimus dėl terminų. Tikimės, kad tiksliai pagal grafiką viskas ir pradės veikti”, – lūkesčiais dalijosi vicemeras.

Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Sešelgis atkreipė dėmesį, kad skubėti kalbėti apie e. bilieto perspektyvas kiek ankstoka.

“E. bilieto paslaugų spektras tikrai plėsis. Tačiau pirmiausia turime sistemą galutinai įdiegti miesto viešajame transporte, o tada jau atsivers tolesnės galimybės ir svarstysime, ką daryti ateityje. Kol kas privalome užtikrinti, kad e. bilietas būtų patikimas, populiarus ir naudingas”, – kalbėjo A.Sešelgis.

R.Adomavičius atkreipė dėmesį, kad dėl mikroautobusų keleivių bilietavimo sistemos kol kas neapsispręsta. “Privačių bendrovių autobusuose e. bilietas tikrai bus, o dėl mikroautobusų – neaišku, nes jie dirba pagal kitokią specifiką”, – svarstė jis.