Mindaugas Indriūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Trijuose žemynuose gyvenęs Mindaugas Indriūnas gerai pažįstamas tiems, ką domina alternatyvios valiutos, idėjų sklaida arba Rytų Azijos kultūros. Keliomis kalbomis, įskaitant kinų ir japonų, šnekantis vilnietis šiuo metu kartu su dviem bendraminčiais susitelkęs ties begalybės projektu (The Infinity Project) – sienas peržengiančia idėjų, darbų ir produktų „rinka“.

Daiva Repečkaitė, euroblogas.lt

Mindaugas nevadina savęs startuolininku ir neieško verslo angelų. Kaip pasakoja savo projekto tinklalapyje, ieškoti platformos idėjų ir žinių mainams jį paskatino aplinkinių raginimai susirasti darbą.

„Man labai nepatiko mintis dirbti už pinigus. Tiek pat patiko mintis dirbti iš idėjos, taigi visuose dalykuose įžvelgiau klausimą, kaip užsidirbti, o ne gauti pinigų“, – prisimena jis. Mindaugas tiki, kad revoliucinėms idėjoms užtenka sutelkti nedidelius įvairių žmonių įnašus.

Pirmąją inovatorių bendruomenę „Halfbakery.com“ jis atrado dar 2001 m. Tačiau tarp idealistinių bendruomenių ir darbų, kuriuose kuriami produktai ir uždirbami atlyginimai, žiojėjo praraja: „Korporacijos, nenorinčios kūrybos džiaugsmu dalytis su išoriniu pasauliu, supirko mano geriausių draugų laiką, kurį jie mieliau leistų idėjoms kurti ir naujoms įdomioms sistemoms bei išradimams plėtoti“, – pastebėjo Mindaugas.

Įsivaizduok, kad internete galėsi dirbti panašiai, kaip dabar žmonės komentuoja – tiesiog ten, kur nori ir turi įkvėpimo. Tik šiuo atveju tu galėsi gauti už tai valiutos – daiktų akcijų.

Įkvėptas Vikipedijos pavyzdžio, Mindaugas jau metų metus ieškojo būdo, kaip globaliai organizuoti ne tik semantines (kas yra…), bet ir procedūrines (kaip pasidaryti…) žinias. Jo pirminė idėja ir buvo paviešinti žinių šaltinius, kad visi norintys galėtų pasidaryti, ko jiems reikia. Tačiau domėdamasis šiuo procesu, tuometinis matematikos studentas suprato, kad viską išmokti per ilgai užtruktų. Daug geriau – pasinaudoti jau turimomis žiniomis, jas papildyti ir užsidirbti pragyvenimui padaryto įnašo pagrindu.

„Įsivaizduok, kad internete galėsi dirbti panašiai, kaip dabar žmonės komentuoja – tiesiog ten, kur nori ir turi įkvėpimo. Tik šiuo atveju tu galėsi gauti už tai valiutos – daiktų akcijų. Aišku, darysi tai, kas turėtų vertę“, – idėją tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškina inovatorius.

Esami komerciniai įrankiai jo misijai nepakankami: „Šiandien mes turime tokias sistemas kaip „Kickstarter“, „IndieGogo“ ir kitas, bet tenka išeikvoti daug laiko ir pinigų, kad sukurtume joms patrauklius prototipus, įtikinamus profesionalius videoklipus ar rinkodaros kampanijas, norėdami savo idėjas pristatyti eiliniams žmonėms. Deja, be prototipo net genialiausios idėjos nepatenka į minios finansavimo platformas, o kai žmogų nuo bankroto ir nedarbo skiria tik vienas atlyginimas ar mažiau, jis negali investuoti savo laiko prototipui kurti. Čia ir bėda – tų platformų vartotojai investuoja vedini vaizdų ir siekdami momentinio pasitenkinimo.“

„Diskutuoti apie konceptus reikia kitokio tipo žmonių, – mano Mindaugas. – Tokių, kurie skaito knygas, turi vaizduotę ir kuriems nereikia paveiksliukų, kad įsivaizduotų idėjas.“ Tačiau, dalyvaudamas inovatorių bendruomenėse, jis pastebėjo, kad jos atsietos nuo pragyvenimo šaltinių. Todėl jo ir bendraminčių kuriama platforma leidžia suskaidyti darbo procesą į reikšminius vienetus, pasidalyti jį ir taip užsidirbti kuriamo produkto „akcijų“.

Suskaidžius „produktą“ į jo kūrimo etapus (poreikis, tikslas, idėja, planas, žingsnis, užduotis, darbas), lengviau internetu pasidalyti darbais. Inovatorių įkvepia projektas „Etherium“ (mainams reikalingos duomenų bazės matematinis modelis pateiktas čia) – idėja, kaip sukurti pinigams alternatyvias mainų sistemas, kurios tiktų ne tik intelektiniams, bet ir vartojimo produktams.

Esmė ta, kad šitoje platformoje niekas nieko iš nieko neperka. Žmonės skiria laiko ir pinigų bei kuria investicinius instrumentus.

Ar tai jau veiktų tame pačiame kosmose kaip mums įprasti darbai? „Pritaikymo pavyzdžių tikrai turiu. Pavyzdžiui, platforma tinka samdomiems darbuotojams dirbti su savo klientais“, – aiškina Mindaugas, bet priduria, kad tai ne tas pats, kaip smulkių darbų užsakymo platformos kaip Freelancer.com ar Elance.com.

„Esmė ta, kad šitoje platformoje niekas nieko iš nieko neperka. Žmonės skiria laiko ir pinigų bei kuria investicinius instrumentus. Dirbantis ir finansuojantis gauna nuosavybės teisę ne tik į sukurtą produktą, bet ir į projektą, kurio dalis tas produktas yra. Mūsų atveju žmonių darbo rezultatai atsiranda jų komentaruose.“

Idėją, kad atviro kodo bendruomenės pavyzdžiu galėtų būti organizuojami visi darbo santykiai, Lietuvoje prieš keletą metų pristatė sociologas Jakobas Rigi. Galime įsivaizduoti, kaip tai veikia intelektinių produktų rinkoje – man panaudojus gaminį (dainą, kodą ar tekstą), jo tiek pat liks kaimynui. Bet kaip tokį principą perkelti baigtiniams produktams, pavyzdžiui, būstams ar maistui? Kaip besienėje sistemoje apsikeisti verte, kurią sukuria Mindaugo programinė įranga, šis Euroblogas.ltstraipsnis ir kilogramas obuolių?

Mindaugo atsakymas – visi šie dalykai tam tikra prasme yra projektai. Ši mūsų kartai iki skausmo pažįstama sąvoka peržengia vis takesnius turto, kapitalo, prekių ir darbo skirtumus.

Ilgainiui kokio nors daikto akcijomis, Mindaugo manymu, bus galima atsiskaityti ir už nuomą.

„Tarpusavyje mainomos sub-kriptovaliutos [panašiai kaip bitcoinai – aut.past.] gali būti sugeneruotos kiekvienam daiktui, taigi kiekvienas daiktas gali turėti savo „akcijų“. Jos gali turėti vertę, priklausomą nuo paties daikto vertės. Tarkime, mano programos vertę atvaizduoja šimtas akcinių vienetų su mums suvokiama verte, straipsnį – kitas šimtas akcinių vienetų, o vienas kilogramas obuolių, tarkim, kilo iš projekto Z (pvz., plantacijos) su savo 100 akcijų, kur obuoliai yra maža to projekto dalis (pvz., 0,01). Tačiau ji turi pamatuojamą dydį. Jeigu mes žinosime santykinę akcijų vertę, galėsime pakeisti akcijas vienas kitomis taip, kaip skirtingas valiutas pagal jų kursą.“

Kūrybingam programuotojui tai – jokia utopija. Ilgainiui kokio nors daikto akcijomis, Mindaugo manymu, bus galima atsiskaityti ir už nuomą. Jis žino, kaip naudojant informacines technologijas, galima tokio tipo sandėrius formalizuoti ir padaryti, kad juos vykdyti būtų labai lengva. Kol kas jį mažai domina, kaip valstybės pasirinks visa tai reglamentuoti ir apmokestinti. Tačiau Europos Sąjungoje apie tai jau mąstoma – nuo 2010 m. agentūra„Eurofound“ (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) renka ir sistemina netipiško darbo apraiškas. Tarp jų – ir smulkūs darbai, užsakomi ir apmokami pasitelkiant IT platformas.

Mindaugas pabrėžia, kad jo projektas pakeis ne pinigus, kuriuos supranta kaip mainų ir atsiskaitymų vienetą plačiąja prasme, o atlyginimo už darbą struktūrą. Dirbdami iš idėjos ir tai, ką geriausiai išmano, žmonės galės jaustis ne sraigteliais, o savo kūrinių bendrasavininkais.

Europos Sąjungos valstybės kol kas neturi bendro požiūrio nei dėl kriptovaliutų apmokestinimo, nei dėl paslaugų, susijusių su tokiomis valiutomis.

Bitkoinai, kaip ir kitos nereguliuojamos krip­tovaliutos, sulaukė Europos Sąjun­gos Teisingumo Teismo (ESTT) dėmesio. Kontroversiškame 2015 m. spalio 22 d. spren­­­­­dime ESTT pripažino, kad bitkoinai (kaip ir kitos tuo pačiu modeliu veikiančios virtua­lios valiutos) laikytini valiuta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimo tikslais.

Tokia po­zicija pasirinkta nustačius, kad bitkoinai ne­gali būti laikomi preke nagrinėjamos direktyvos kontekste, o šio „produkto“ paskirtis yra itin panaši į tradicinės valiutos paskirtį.

Šiuo sprendimu ESTT pakeitė formalų po­žiūrį į tradicinį valiutos apibrėžimą. Nors tai leido dėl mokesčių naštos lengviau atsikvėpti tokių kriptovaliutų keityklų (keičiančių virtualias valiutas į tradicines valiutas ir atvirkščiai) ope­ratoriams, tuo pačiu metu netiesiogiai žengtas dar vienas žingsnis šio sektoriaus reguliavimo link.

Analizuojant Europos Sąjungos valstybių na­­rių požiūrį tampa akivaizdu, kad jos neturi ben­dros pozicijos ne tik kriptovaliutų apmokes­tinimo, bet ir su šia valiuta susijusių paslaugų, tokių kaip bitkoinų „piniginės“, bitkoinų keityklos, atsiskaitymo bitkoinais už prekes sistemų reguliavimo klausimais.

2013 m. Europos centrinis bankas išdėstė poziciją, kad kriptovaliutos nepatenka į jokią tradicinę atsiskaitymo priemonių kategoriją. Kadangi kriptovaliutos naudojamos ne tik atsiskaitymo, bet ir investavimo tikslais, susidarė situacija, kai vartotojams bei visuomenei itin daug grėsmių keliantis produktas liko nereglamentuotas.

Sprendimas prilyginti kriptovaliutas tradicinei valiutai, o prekybą šiomis valiutomis – fi­nan­sinėms operacijoms nėra netikėtas. Pre­ky­bos virtualiomis valiutomis centru siekianti tapti Jungtinė Karalystė jau iki ESTT sprendimo laikėsi tokios pozicijos.

Pažymėtina ir tai, kad Jungtinėje Karalys­tėje kriptovaliutų reguliavimas bei šio sektoriaus sprendiniai yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, dar šių metų pavasarį buvo priimtas sprendimas, kuriuo kriptovaliutų keityklos buvo įpareigotos laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai.

Poreikis reguliuoti kriptovaliutų sektorių pri­pažįstamas ir Jungtinėse Amerikos Valsti­jo­se. Šios valstybės teismai jau ne kartą yra pripa­žinę, kad kriptovaliutos turėtų būti laikomos pinigais siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, taip pat pinigų plovimo prevencijos tikslais ir kt. Vis dėlto JAV institucijos pasirinko kitą bū­dą tiems patiems tikslams pasiekti ir, kitaip nei nurodoma ESTT sprendime, pripažino bitkoinus biržos preke, patenkančia į tą pačią re­guliuojamų prekių ka­tegoriją kaip auksas, nafta ir kita.

ESTT sprendimu sudarytos prielaidos Eu­ropos Sąjungos valstybėms narėms bei jose veikiančioms priežiūros institucijoms akty­-

viau reguliuoti kriptovaliutų paslaugų sektorių.

Aiškumas ir nuspėjamumas kriptovaliutų ap­­­­mokestinimo srityje skatina jų populiarumą, todėl didėja ir su šiomis valiutomis susijusios rizikos mastai.

Iki šiol Lietuvos bankas yra įspėjęs visuomenę dėl su virtualiomis valiutomis susijusios rizikos, tačiau nėra ėmęsis aktyvių veiksmų šiam sektoriui reguliuoti, šie klausimai taip pat nesulaukia ir įstatymų leidėjų dėmesio.

Esama iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti bendrą virtualių valiutų reglamentavimą visos Europos Sąjungos lygmeniu.

2014 m. virtualių valiutų rizikos analizę, taip pat reglamentavimo pasiūlymą pateikė Eu­ro­pos bankininkystės institucija (angl. European Ban­king Authority). At­kreiptinas dėmesys, kad virtua­lių valiutų reguliavimo klausimai nepatenka ir į antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos taiky­mo sritį, todėl lieka neaišku, kada šis sektorius bus sureguliuotas tiek Europos Są­jungos, tiek Lie­tuvos.

ESTT sprendimu išspręsta dalis su bitkoinų ir kitų kriptovaliutų apmokestinimu susijusių klausimų. Nors tai nėra sprendimas, kuriuo pa­siekiama visiško aiškumo, vis dėlto juo žengtas dar vienas žingsnis, kuris gali padėti garantuoti ne tik kriptovaliutų patikimumą, bet ir visuome­nės interesų apsaugą.

D.Šliora yra „Tark Grunte Sutkiene“ bankų ir finansų praktikos grupės teisininkas

Scanpix

Kazimierą Norkų galėtume pavadinti vienu pažangiausių ir originaliausių Lietuvos verslininkų. Mintis Vilniaus senamiestyje atidaryti geriausiomis klasikos tradicijomis jau išgarsėjusį barzdų skutimo saloną pasiteisino su kaupu. Pasitvirtino ir sumanymas dirbti čia pasikviesti ne šiaip profesionalą barzdų stilistą, o patyrusį barzdaskutį iš Sirijos, kurio K.Norkus ieškojo bent pusmetį. O ar pasiteisino idėja nuo šios vasaros klientams už paslaugas salone „Barzdaskučiai“ pasiūlyti atsiskaityti ne tik grynaisiais, bankų kortelėmis, bet ir bitkoinais?

Rima JANUŽYTĖ

Paklaustas, ar per kelis mėnesius atsirado bent vienas klientas, už barzdos puoselėjimą sumokėjęs bitkoinais, Kazimieras Norkus nusijuokia: kasdien bent po du ar tris. „Pats iš pradžių į šią idėją žvelgiau skeptiškai, tačiau rezultatas gerokai nustebino. Pasirodo, tarp žmonių, kuriems įdomus mūsų salonas, yra daugybė pirmenybę teikiančių bitkoinams. Atsirado labai daug naujų klientų, kurie, išgirdę, kad pas mus priimami bitkoinai, perėjo pas mus vien dėl to“, – nuostabos dėl virtualios valiutos populiarumo neslepia K.Norkus.

Mintį klientams pasiūlyti atsiskaityti bitkoinais jam pasiūlė bitkoinų platformos Lietuvoje „CoinGate“ įkūrėjas Dmitrijus Borisenka.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sako, kad rimta firma tokiais dalykais negali užsiimti, tačiau tokius jo žodžius paneigia Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“, tapusi pirmosiomis oro linijomis pasaulyje, kurių klientai skrydžių bilietus gali įsigyti bitkoinų valiuta ir tai mielai daro jau daugiau nei metus.

Bitkoinais itin populiaru atsiskaityti ir vienoje didžiausių Lietuvos odontologijos klinikų „Denticija“, taip pat – už taksi paslaugas įmonėje „JazzExpress“, kai kuriose kavinėse, baruose, parduotuvėse.

Pasaulyje tokių įmonių – daugybė. Mokėjimus bitkoinais priima tokios pasaulinės bendrovės, kaip „Wordpress.com“, „Overstock.com“, „Expedia“, „Dell“ ir kitos.

Bankininkai ir net valstybių vadovai perspėja, kad žaidimas su bitkoinais labai rizikingas, nes už šią virtualią valiutą niekas negarantuoja, ją sunku kontroliuoti, be to, ji esą sukuria prielaidas šešėliniam verslui, o vien žodis „bitkoinai“ turėtų žadinti mokesčių inspektorių budrumą.

D.Borisenka aiškina, kad viskas priešingai. Bitkoinai nėra „nepagaunami“ – esant reikalui labai paprasta susekti šių pinigų judėjimą per platformą, kuria naudojantis buvo atliktas pervedimas, arba vartotojo kompiuterio IP adresą. O nuvertėti gali ir bet kuri kita valiuta – nuo to niekas neapsaugotas. Juolab kad bitkoinų reguliavimas, jiems vis labiau populiarėjant, griežtėja visame pasaulyje.

JAV žaliavų ateities sandorių prekybos komisija (angl. Commodity Futures Trading Commission, CFTC) rugsėjo 17 dieną pakeitė vadinamųjų kriptovaliutų, arba virtualių valiutų, reguliavimo taisykles ir dabar šios valiutos įgauna dar apčiuopiamesnį pavidalą. Ši komisija, remdamasi vieno JAV dabar vykstančio teismo proceso (jis susijęs su machinacijomis bitkoinais) precedentu, nutarė bitkoinus nuo šiol traktuoti kaip prekę, o ne kaip valiutą.

Dėl to bitkoinai ne tik patenka į šios komisijos jurisdikciją, bet ir įgauna visai kitą statusą. „Bitkoinai dabar priklausys tam tikrai turto klasei. Tai juos leis naudoti kaip auksą ar naftą, o kompanijos, vykdančios prekybą bitkoinais, privalės užsiregistruoti ir atitikti CFTC reikalavimus“, – pokyčius komentuoja „Stratfor“ analitikai.

Žinoma, šios naujovės kol kas aktualios tik JAV, tačiau, žinia, netruks pasiekti ir Europą. Čia bitkoinai dar nėra tokie populiarūs kaip Amerikoje, kur juos palaimino net Federalinis rezervų bankas, tačiau nuo jų atsiradimo 2009 m. tai vis tiek yra labiausiai visame Vakarų pasaulyje paplitusi virtuali valiuta.

Kitose, mažiau išsivysčiusiose rinkose bitkoinai kelia daugiau klausimų, mat prastai išplėtotoms finansų institucijoms ir bankų infrastruktūrai tokia virtuali valiuta gali išties pakenkti.

Kai kuriose valstybėse bitkoinai apskritai uždrausti, pavyzdžiui, Tailande, Islandijoje, Vietname, o Rusijoje jų naudojimas ribojamas. Tiesa, didžiausio Rusijos komercinio banko „Sberbank“ direktorius Germanas Grefas yra prisipažinęs, kad ir pats turi bitkoinų ir nepritaria skaitmeninių pinigų draudimui.

Tai, ko gero, vienas iš nedaugelio viso pasaulio bankininkų, kuriuos džiugina prieš kelias dienas paskelbta žinia, kad virtualią valiutą imasi kurti ir viena didžiausių Rusijos mokėjimo sistemų „Qiwi“. Į bitrublių kūrimą ši bendrovė investuoja šimtus milijonų rublių, o skaitmeniniai rubliai apyvartoje gali atsirasti jau kitais metais.

Virtualiems pinigams neabejinga ir Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina, kuri tikina, kad bent jau ši institucija ras išeitį, kaip sudaryti sąlygas bitrublių egzistavimui. Beje, 2014 m. spalį Rusijos finansų ministerija pasiūlė įvesti baudas už alternatyvios valiutos naudojimą ir platinimą, tačiau tokį pasiūlymą sukritikavo Ekonominės plėtros ministerija, parekšdama, kad įstatymas paveiktų ir tokius pinigų substitutus, kaip lojalumo kortelės arba dovanų kuponai.

Svarbiausia – kontroliuoti pinigų alternatyvas, kad bitkoinai, bitrubliai ar bet kokia virtuali valiuta būtų po didinamuoju stiklu ir nesudarytų sąlygų nelegaliam verslui.

Sugaudyti sudėtinga

Trumpa bitkoinų gyvavimo istorija jau parodė, kad jokie reguliuotojai negali sukontroliuoti jų „tėkmės“. Graikijoje šią vasarą įvedus ribojimus dėl grynųjų pinigų graikai bemat „atrado“ iki tol menkai pažįstamus bitkoinus, o per trumpą laiką Graikijoje buvo įrengta per tūkstantį bitkoinų bankomatų, kuriuose vartotojai gali grynuosius pinigus iškeisti į šią skaitmeninę valiutą.

„Bendradarbiavimas su garsiomis bitkoinų bendrovėmis mums leis pasiūlyti graikams palankiausius sprendimus, kurie palengvins sunkumus, susijusius su kapitalo kontrole. Graikijoje bitkoinai nėra tik mada – tai realus atsakas į kasdienes problemas, su kuriomis susiduria verslininkai ir kiti gyventojai. Be to, žmonės nebepasitiki tradicine bankininkyste ir yra atviri bitkoinams“, – atvirai dėsto bitkoinų mainų bendrovės „BTC Greece“ įkūrėjas Thanas Marinas, pridurdamas, kad sulaukė prašymų įrengti bitkoinų bankomatus maždaug prie 300 Graikijos parduotuvių.

„Ekonominio nestabilumo laikais žmonės investuoja į saugius dalykus, pavyzdžiui, auksą. Šiandien bitkoinai taip pat gali būti taip vertinami. Kriptovaliuta yra globali ir nepriklauso nuo bankinės sistemos sveikatos, dėl to logiška, kad žmonės ja pasitiki neapibrėžtumo laikotarpiu“, – bitkoinų populiarėjimą aiškina „BTC Greece“ įkūrėjas, neslėpdamas, kad bitkoinai leidžia tai, ką draudžia centrinė valstybės valdžia.

Lygiai taip pat bitkoinų pavidalu pinigai pabėgo iš krizės ištikto Kipro, Argentinos ir tos pačios Rusijos. Net Maidano dalyviai Kijeve protestavo ant plakatų užsirašę bitkoinų adresus ir prašė kitaip neprieinamos paramos iš užsienio.

Toks savo duomenų viešinimas, žinoma, gali būti pavojingas, nes bitkoinai, kaip ir kiekviena kompiuterinė programa, nėra visiškai apsaugoti nuo kibernetinių atakų.

O tokių atvejų tikrai pasitaiko. Štai vasarį JAV veikusi bitkoinų konvertavimo į valiutas ir iš jų platforma „Mt.Gox“ nustojo veikti. Po kelių dienų buvo paskelbta, kad internetiniai įsibrovėliai nušvilpė visus šioje platformoje buvusius bitkoinus, kurių vertė siekė per 475 mln. JAV dolerių.

Tai įrodymas, kad virtualios valiutos nėra apsaugotos nuo kibernetinių atakų. Be to, kadangi bitkoinai, kaip ir kita virtuali valiuta, nėra kontroliuojamas valstybės kapitalas, jie atveria galimybes plauti pinigus. Finansų reguliuotojai priduria, kad bitkoinai tėra burbulas, kuris vieną dieną neišvengiamai sprogs. Tačiau nesvarbu, kiek bitkoinai turėtų priešų ir oponentų, niekas nei šios virtualios valiutos, nei už jos stovinčių technologijų negali tiesiog „ištrinti“ kaip kenksmingo failo. Vis dėlto tai yra būtent failas.

Kas tas bitkoinas?

Kai kalbame apie įprastus pinigus, visiems aišku, kad jais gali naudotis jų savininkas. Kitaip sakant, šimtinė ir yra šimtinė, ji guli arba sąskaitoje, arba kažkieno kišenėje, bet su kopijavimo aparatu iš jos nepadarysi dviejų šimtinių, bent jau be Centrinio banko ar Europos Komisijos sprendimo. O štai virtualios valiutos techniškai yra tiesiog kompiuteriniai failai, kuriuos galima kopijuoti be galo, be krašto, o tą patį failą vienu metu gali turėti keli asmenys.

Tačiau Satoshi Nakamoto – tai bitkoinų sumanytojo ar jų grupės pseudonimas – pasistengė, kad bitkoinams to niekas negalėtų prikišti, ir sukūrė vadinamąjį Bitkoinų protokolą, kurio dėka bitkoinai įgavo valiutos pavidalą. Remiantis šiuo protokolu, bet kokiam veiksmui su bitkoinais reikalinga trečioji šalis – platforma (pavyzdžiui, „PayPal, „CoinGate“ ar kita), kuri užtikrina, kad vienu metu to paties bitkoino nenaudoja keli savininkai, tai yra vienas bitkoiną jau išleido, o kitas jį įgijo.

Bitkoinai laikomi savotiškoje elektroninėje piniginėje, o visi atsiskaitymai vyksta decentralizuotai, be jokių bankų. Nėra ir centrinio administratoriaus, kaip dolerio ar euro atžvilgiu. Atsiskaitymuose dalyvauja kompiuterinio tinklo dalyviai, o atsiskaitymai plinta „nuo mazgo link mazgo“.

Kaip bitkoinai atsiranda? Tai vadinama „kasyba“ (angl. „mining“). Bitkoinų galima gauti už kompiuterio galią, kurią vartotojas suteikia valiutos tinklo reikmėms: tai yra bitkoinų gaunama už tai, kad galingą kompiuterį turintis vartotojas prisideda prie mokėjimo įvykdymo. Šie kompiuteriniai ištekliai reikalingi tam, kad mokėjimai būtų patikrinti ir įrašyti viešame ir visiems prieinamame registre.

Teigiama, kad naujų bitkoinų nebebus tada, kai pasaulyje jų bus 21 mln., o tai, prognozuojama, nutiks 2140-aisiais. Na, o daugiausia jų sukaupę, manoma, turės amerikiečiai.

Skverbiasi į besivystančias šalis

Kibernetiniai pinigai nėra vien Vakarų pasaulio privilegija. Kai kuriose besivystančiose šalyse jos atlieka dar svarbesnį vaidmenį, pavyzdžiui, padeda apeiti griežtai kontroliuojamą valstybės pinigų sistemą, aplenkti laike sustojusias valstybės technologijas ar tiesiog patenkinti poreikius užsienyje dirbančių migrantų, kurie, pervesdami įprastų pinigų savo šeimai, neretai už šiuos pervedimus sumoka labai didelius mokesčius.

Antai „M-Pesa“ yra Afrikoje labai išpopuliarėjusi mobilioji piniginių pervedimų sistema, 2007 m. pradėjusi veikti Kenijoje. Šiandien ja naudojasi jau bene trečdalis visų šios šalies gyventojų. 2013 m. technologija, žinoma „Kipochi“ pavadinimu, leido sujungti „M-Pesa“ sąskaitas su bitkoinų sąskaitomis, ir nuo to laiko iš bet kurios pasaulio vietos galima pervesti bitkoinų Kenijos gyventojams – nemokamai.

Kenijoje mobiliosiomis „M-Pesa“ cirkuliuoja suma, prilygstanti trečdaliui visos šalies BVP.

Lietuvai iki to dar toli – mūsų šalyje bitkoinams palankios tik kelios dešimtys įmonių, kurių mokami mokesčiai nesudaro reikšmingos eilutės Lietuvos biudžete. Tačiau barzdaskutyste ir bitkoinais susižavėjęs K.Norkus neabejoja, kad virtualios valiutos – mūsų ateitis, o tie, kurie jų dar neįvertino, praranda ne tik naują atrakciją, bet ir klientus.

BOX 1:

Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo komentaras

Bankai su bitkoinais nekonkuruoja – tai konkurentai valstybėms, leidžiančioms pinigus, ir kitoms valiutoms – doleriui, eurui, jenai.

Bitkoinai – anarchistinė valiuta, kurią sugalvojo nepatenkintieji valstybių pinigais. Tai valiuta, neturinti jokio turinio, paremta vien tikėjimu. Mano nuomone, tokius gal ir gali naudoti, pavyzdžiui, kazino lošėjai, bet ne solidžios įmonės. Ši rinka nevaldoma, neapibrėžta, rizika labai didelė.

Operacijų bitkoinais bankai nerekomenduoja, tai savotiškas rinkos žaidimas.

Žinoma, gal bitkoinų vartotojų ir bus, nes visada bus žmonių, užsiimančių nelegaliu verslu, siekiančių atlikti neatsekamas operacijas. Bitkoinai patrauklūs prekeiviams narkotikais ir panašiai.

Tačiau nemanau, kad tokiai virtualiai valiutai bus leista egzistuoti nekontroliuojamai. Juk jei valstybė nori kontroliuoti nelegalias veiklas, tai negali toleruoti infrastruktūros, leidžiančios tokią veiklą vykdyti. Neabejoju, kad bitkoinų kontrolė bus griežtinama.

Bitkoino vertė doleriais

Metai      Dol. už bitkoiną

2009.      0,06

2010       0,26

2011       8,5

2012       10,6

2013       143

2014       979

2015       231

Šaltinis: Coindesk.com

Bitkoinai – prieš kelerius metus atsiradusi virtuali valiuta. Šiandien ja galima atsiskaityti ne vienoje parduotuvėje ar įstaigoje. Entuziastų netrūksta ir Lietuvoje, bet ekonomistai šią valiutą vertina nepalankiai.

Entuziastų negąsdina

Bitkoinai (angl. ~bitcoin~) – virtuali valiuta, sukurta sudėtingu matematiniu algoritmu. Nepaisant nepalankių ekonomistų vertinimų, bitkoinų entuziastai visame pasaulyje stengiasi populiarinti šią valiutą. Dažnai tai daroma įtraukiant ją kaip atsiskaitymo už prekes ar paslaugas galimybę. Vertimų biuro „Vilniaus vertimai“ įkūrėjas Saulius Kuprėnas teigia, kad biuras galimybę atsiskaityti bitkoinais teikia jau bene metus. Tačiau pripažįsta, kad tai labiau veikia kaip netiesioginė reklama. Atsiskaityti už paslaugas bitkoinais klientai nesiryžta, nors besidominčiųjų buvo ganėtinai daug.

Taksi bendrovė „Jazz Express“ atsiskaitymo bitkoinais paslaugą taip pat teikia beveik metus. Bendrasavininkis ir IT skyriaus vadovas Jonas Gilys tikina, kad norinčiųjų atsiskaityti už paslaugas būtent šia valiuta yra nemažai. Dalis žmonių – bitkoinų entuziastai, kurie visuomet atsiskaito šiais pinigais. Taip pat pasitaiko ir pavienių klientų, kurie pabando atsiskaityti bitkoinais iš smalsumo. J.Gilys tvirtina, kad per dieną dažniausiai būna keli apmokėjimai bitkoinais.

„Mes jau nuo labai seniai domėjomės šia valiuta. Bandėme ją „kasti“. Norėjome būti naujoviški, paskatinti žmones ja naudotis, kaip sakoma, ją reklamuoti. Na, o geriausias būdas reklamuoti – suteikti galimybę atsiskaityti. Kadangi turėjome taksi verslą, nusprendėme taip ir padaryti“, – apie tai, kaip kilo atsiskaitymo bitkoinais idėja, pasakoja J.Gilys.

Abu pašnekovai tvirtina, kad bitkoinų kurso nepastovumas nėra didelė bėda ir jų nė kiek negąsdina. Esą kainą už paslaugas labai lengvai galima apskaičiuoti pagal atsiskaitymo metu esamą kursą. Na, o jei bijoma, kad virtualūs pinigai nuvertės, galima imtis apsidraudimo priemonių: bitkoinus iš karto paversti kitos valiutos pinigais.

„Mes pagal, tarkime, tuo metu esantį dolerio ir bitkoino kursą gautą sumą galime įšaldyti doleriais. Pavyzdžiui, jei mums penkiolika litų už paslaugą sumokėjo bitkoinais, tai ji iš karto yra konvertuojama doleriais. Mes priimame pinigus bitkoinais, bet visus tuos pinigus iškart įšaldome doleriais. Todėl mums nesvarbu, ar ta suma pakils, ar nukris, mes vis tiek gauname tą pačią pinigų sumą“, – aiškina J.Gilys.

Tos pačios pozicijos laikosi ir S.Kuprėnas. Jo nuomone, kiekviename versle egzistuoja tam tikra rizika. Taip yra ir su bitkoinais. Tačiau tos rizikos galima išvengti ar bent jau ją apriboti, naudojantis įvairiomis priemonėmis. „Kas rizikavo ir priiminėjo tuos bitkoinus nuo jų atsiradimo, kai jų vertė buvo maža, manau, dabar džiaugiasi, atsižvelgiant į dabartinį kursą“, – įsitikinęs S.Kuprėnas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 342014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2014-m

Getty

Bitkoinai – prieš kelerius metus atsiradusi virtuali valiuta. Šiandien ja galima atsiskaityti ne vienoje parduotuvėje ar įstaigoje. Entuziastų netrūksta ir Lietuvoje, bet ekonomistai šią valiutą vertina nepalankiai.

Entuziastų negąsdina

Bitkoinai (angl. ~bitcoin~) – virtuali valiuta, sukurta sudėtingu matematiniu algoritmu. Nepaisant nepalankių ekonomistų vertinimų, bitkoinų entuziastai visame pasaulyje stengiasi populiarinti šią valiutą. Dažnai tai daroma įtraukiant ją kaip atsiskaitymo už prekes ar paslaugas galimybę. Vertimų biuro „Vilniaus vertimai“ įkūrėjas Saulius Kuprėnas teigia, kad biuras galimybę atsiskaityti bitkoinais teikia jau bene metus. Tačiau pripažįsta, kad tai labiau veikia kaip netiesioginė reklama. Atsiskaityti už paslaugas bitkoinais klientai nesiryžta, nors besidominčiųjų buvo ganėtinai daug.

Taksi bendrovė „Jazz Express“ atsiskaitymo bitkoinais paslaugą taip pat teikia beveik metus. Bendrasavininkis ir IT skyriaus vadovas Jonas Gilys tikina, kad norinčiųjų atsiskaityti už paslaugas būtent šia valiuta yra nemažai. Dalis žmonių – bitkoinų entuziastai, kurie visuomet atsiskaito šiais pinigais. Taip pat pasitaiko ir pavienių klientų, kurie pabando atsiskaityti bitkoinais iš smalsumo. J.Gilys tvirtina, kad per dieną dažniausiai būna keli apmokėjimai bitkoinais.

„Mes jau nuo labai seniai domėjomės šia valiuta. Bandėme ją „kasti“. Norėjome būti naujoviški, paskatinti žmones ja naudotis, kaip sakoma, ją reklamuoti. Na, o geriausias būdas reklamuoti – suteikti galimybę atsiskaityti. Kadangi turėjome taksi verslą, nusprendėme taip ir padaryti“, – apie tai, kaip kilo atsiskaitymo bitkoinais idėja, pasakoja J.Gilys.

Abu pašnekovai tvirtina, kad bitkoinų kurso nepastovumas nėra didelė bėda ir jų nė kiek negąsdina. Esą kainą už paslaugas labai lengvai galima apskaičiuoti pagal atsiskaitymo metu esamą kursą. Na, o jei bijoma, kad virtualūs pinigai nuvertės, galima imtis apsidraudimo priemonių: bitkoinus iš karto paversti kitos valiutos pinigais.

„Mes pagal, tarkime, tuo metu esantį dolerio ir bitkoino kursą gautą sumą galime įšaldyti doleriais. Pavyzdžiui, jei mums penkiolika litų už paslaugą sumokėjo bitkoinais, tai ji iš karto yra konvertuojama doleriais. Mes priimame pinigus bitkoinais, bet visus tuos pinigus iškart įšaldome doleriais. Todėl mums nesvarbu, ar ta suma pakils, ar nukris, mes vis tiek gauname tą pačią pinigų sumą“, – aiškina J.Gilys.

Tos pačios pozicijos laikosi ir S.Kuprėnas. Jo nuomone, kiekviename versle egzistuoja tam tikra rizika. Taip yra ir su bitkoinais. Tačiau tos rizikos galima išvengti ar bent jau ją apriboti, naudojantis įvairiomis priemonėmis. „Kas rizikavo ir priiminėjo tuos bitkoinus nuo jų atsiradimo, kai jų vertė buvo maža, manau, dabar džiaugiasi, atsižvelgiant į dabartinį kursą“, – įsitikinęs S.Kuprėnas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m