2016 Kovo 15

Startuoliai

Vilnietis matematikas kuria sistemą, kaip užsidirbti negaunant pinigų

Veidas.lt

Mindaugas Indriūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Trijuose žemynuose gyvenęs Mindaugas Indriūnas gerai pažįstamas tiems, ką domina alternatyvios valiutos, idėjų sklaida arba Rytų Azijos kultūros. Keliomis kalbomis, įskaitant kinų ir japonų, šnekantis vilnietis šiuo metu kartu su dviem bendraminčiais susitelkęs ties begalybės projektu (The Infinity Project) – sienas peržengiančia idėjų, darbų ir produktų „rinka“.

Daiva Repečkaitė, euroblogas.lt

Mindaugas nevadina savęs startuolininku ir neieško verslo angelų. Kaip pasakoja savo projekto tinklalapyje, ieškoti platformos idėjų ir žinių mainams jį paskatino aplinkinių raginimai susirasti darbą.

„Man labai nepatiko mintis dirbti už pinigus. Tiek pat patiko mintis dirbti iš idėjos, taigi visuose dalykuose įžvelgiau klausimą, kaip užsidirbti, o ne gauti pinigų“, – prisimena jis. Mindaugas tiki, kad revoliucinėms idėjoms užtenka sutelkti nedidelius įvairių žmonių įnašus.

Pirmąją inovatorių bendruomenę „Halfbakery.com“ jis atrado dar 2001 m. Tačiau tarp idealistinių bendruomenių ir darbų, kuriuose kuriami produktai ir uždirbami atlyginimai, žiojėjo praraja: „Korporacijos, nenorinčios kūrybos džiaugsmu dalytis su išoriniu pasauliu, supirko mano geriausių draugų laiką, kurį jie mieliau leistų idėjoms kurti ir naujoms įdomioms sistemoms bei išradimams plėtoti“, – pastebėjo Mindaugas.

Įsivaizduok, kad internete galėsi dirbti panašiai, kaip dabar žmonės komentuoja – tiesiog ten, kur nori ir turi įkvėpimo. Tik šiuo atveju tu galėsi gauti už tai valiutos – daiktų akcijų.

Įkvėptas Vikipedijos pavyzdžio, Mindaugas jau metų metus ieškojo būdo, kaip globaliai organizuoti ne tik semantines (kas yra…), bet ir procedūrines (kaip pasidaryti…) žinias. Jo pirminė idėja ir buvo paviešinti žinių šaltinius, kad visi norintys galėtų pasidaryti, ko jiems reikia. Tačiau domėdamasis šiuo procesu, tuometinis matematikos studentas suprato, kad viską išmokti per ilgai užtruktų. Daug geriau – pasinaudoti jau turimomis žiniomis, jas papildyti ir užsidirbti pragyvenimui padaryto įnašo pagrindu.

„Įsivaizduok, kad internete galėsi dirbti panašiai, kaip dabar žmonės komentuoja – tiesiog ten, kur nori ir turi įkvėpimo. Tik šiuo atveju tu galėsi gauti už tai valiutos – daiktų akcijų. Aišku, darysi tai, kas turėtų vertę“, – idėją tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškina inovatorius.

Esami komerciniai įrankiai jo misijai nepakankami: „Šiandien mes turime tokias sistemas kaip „Kickstarter“, „IndieGogo“ ir kitas, bet tenka išeikvoti daug laiko ir pinigų, kad sukurtume joms patrauklius prototipus, įtikinamus profesionalius videoklipus ar rinkodaros kampanijas, norėdami savo idėjas pristatyti eiliniams žmonėms. Deja, be prototipo net genialiausios idėjos nepatenka į minios finansavimo platformas, o kai žmogų nuo bankroto ir nedarbo skiria tik vienas atlyginimas ar mažiau, jis negali investuoti savo laiko prototipui kurti. Čia ir bėda – tų platformų vartotojai investuoja vedini vaizdų ir siekdami momentinio pasitenkinimo.“

„Diskutuoti apie konceptus reikia kitokio tipo žmonių, – mano Mindaugas. – Tokių, kurie skaito knygas, turi vaizduotę ir kuriems nereikia paveiksliukų, kad įsivaizduotų idėjas.“ Tačiau, dalyvaudamas inovatorių bendruomenėse, jis pastebėjo, kad jos atsietos nuo pragyvenimo šaltinių. Todėl jo ir bendraminčių kuriama platforma leidžia suskaidyti darbo procesą į reikšminius vienetus, pasidalyti jį ir taip užsidirbti kuriamo produkto „akcijų“.

Suskaidžius „produktą“ į jo kūrimo etapus (poreikis, tikslas, idėja, planas, žingsnis, užduotis, darbas), lengviau internetu pasidalyti darbais. Inovatorių įkvepia projektas „Etherium“ (mainams reikalingos duomenų bazės matematinis modelis pateiktas čia) – idėja, kaip sukurti pinigams alternatyvias mainų sistemas, kurios tiktų ne tik intelektiniams, bet ir vartojimo produktams.

Esmė ta, kad šitoje platformoje niekas nieko iš nieko neperka. Žmonės skiria laiko ir pinigų bei kuria investicinius instrumentus.

Ar tai jau veiktų tame pačiame kosmose kaip mums įprasti darbai? „Pritaikymo pavyzdžių tikrai turiu. Pavyzdžiui, platforma tinka samdomiems darbuotojams dirbti su savo klientais“, – aiškina Mindaugas, bet priduria, kad tai ne tas pats, kaip smulkių darbų užsakymo platformos kaip Freelancer.com ar Elance.com.

„Esmė ta, kad šitoje platformoje niekas nieko iš nieko neperka. Žmonės skiria laiko ir pinigų bei kuria investicinius instrumentus. Dirbantis ir finansuojantis gauna nuosavybės teisę ne tik į sukurtą produktą, bet ir į projektą, kurio dalis tas produktas yra. Mūsų atveju žmonių darbo rezultatai atsiranda jų komentaruose.“

Idėją, kad atviro kodo bendruomenės pavyzdžiu galėtų būti organizuojami visi darbo santykiai, Lietuvoje prieš keletą metų pristatė sociologas Jakobas Rigi. Galime įsivaizduoti, kaip tai veikia intelektinių produktų rinkoje – man panaudojus gaminį (dainą, kodą ar tekstą), jo tiek pat liks kaimynui. Bet kaip tokį principą perkelti baigtiniams produktams, pavyzdžiui, būstams ar maistui? Kaip besienėje sistemoje apsikeisti verte, kurią sukuria Mindaugo programinė įranga, šis Euroblogas.ltstraipsnis ir kilogramas obuolių?

Mindaugo atsakymas – visi šie dalykai tam tikra prasme yra projektai. Ši mūsų kartai iki skausmo pažįstama sąvoka peržengia vis takesnius turto, kapitalo, prekių ir darbo skirtumus.

Ilgainiui kokio nors daikto akcijomis, Mindaugo manymu, bus galima atsiskaityti ir už nuomą.

„Tarpusavyje mainomos sub-kriptovaliutos [panašiai kaip bitcoinai – aut.past.] gali būti sugeneruotos kiekvienam daiktui, taigi kiekvienas daiktas gali turėti savo „akcijų“. Jos gali turėti vertę, priklausomą nuo paties daikto vertės. Tarkime, mano programos vertę atvaizduoja šimtas akcinių vienetų su mums suvokiama verte, straipsnį – kitas šimtas akcinių vienetų, o vienas kilogramas obuolių, tarkim, kilo iš projekto Z (pvz., plantacijos) su savo 100 akcijų, kur obuoliai yra maža to projekto dalis (pvz., 0,01). Tačiau ji turi pamatuojamą dydį. Jeigu mes žinosime santykinę akcijų vertę, galėsime pakeisti akcijas vienas kitomis taip, kaip skirtingas valiutas pagal jų kursą.“

Kūrybingam programuotojui tai – jokia utopija. Ilgainiui kokio nors daikto akcijomis, Mindaugo manymu, bus galima atsiskaityti ir už nuomą. Jis žino, kaip naudojant informacines technologijas, galima tokio tipo sandėrius formalizuoti ir padaryti, kad juos vykdyti būtų labai lengva. Kol kas jį mažai domina, kaip valstybės pasirinks visa tai reglamentuoti ir apmokestinti. Tačiau Europos Sąjungoje apie tai jau mąstoma – nuo 2010 m. agentūra„Eurofound“ (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) renka ir sistemina netipiško darbo apraiškas. Tarp jų – ir smulkūs darbai, užsakomi ir apmokami pasitelkiant IT platformas.

Mindaugas pabrėžia, kad jo projektas pakeis ne pinigus, kuriuos supranta kaip mainų ir atsiskaitymų vienetą plačiąja prasme, o atlyginimo už darbą struktūrą. Dirbdami iš idėjos ir tai, ką geriausiai išmano, žmonės galės jaustis ne sraigteliais, o savo kūrinių bendrasavininkais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...