2015 Lapkričio 06

Donatas ŠLIORA

Bitkoinai bus reguliuojami?

veidas.lt

Europos Sąjungos valstybės kol kas neturi bendro požiūrio nei dėl kriptovaliutų apmokestinimo, nei dėl paslaugų, susijusių su tokiomis valiutomis.

Bitkoinai, kaip ir kitos nereguliuojamos krip­tovaliutos, sulaukė Europos Sąjun­gos Teisingumo Teismo (ESTT) dėmesio. Kontroversiškame 2015 m. spalio 22 d. spren­­­­­dime ESTT pripažino, kad bitkoinai (kaip ir kitos tuo pačiu modeliu veikiančios virtua­lios valiutos) laikytini valiuta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skaičiavimo tikslais.

Tokia po­zicija pasirinkta nustačius, kad bitkoinai ne­gali būti laikomi preke nagrinėjamos direktyvos kontekste, o šio „produkto“ paskirtis yra itin panaši į tradicinės valiutos paskirtį.

Šiuo sprendimu ESTT pakeitė formalų po­žiūrį į tradicinį valiutos apibrėžimą. Nors tai leido dėl mokesčių naštos lengviau atsikvėpti tokių kriptovaliutų keityklų (keičiančių virtualias valiutas į tradicines valiutas ir atvirkščiai) ope­ratoriams, tuo pačiu metu netiesiogiai žengtas dar vienas žingsnis šio sektoriaus reguliavimo link.

Analizuojant Europos Sąjungos valstybių na­­rių požiūrį tampa akivaizdu, kad jos neturi ben­dros pozicijos ne tik kriptovaliutų apmokes­tinimo, bet ir su šia valiuta susijusių paslaugų, tokių kaip bitkoinų „piniginės“, bitkoinų keityklos, atsiskaitymo bitkoinais už prekes sistemų reguliavimo klausimais.

2013 m. Europos centrinis bankas išdėstė poziciją, kad kriptovaliutos nepatenka į jokią tradicinę atsiskaitymo priemonių kategoriją. Kadangi kriptovaliutos naudojamos ne tik atsiskaitymo, bet ir investavimo tikslais, susidarė situacija, kai vartotojams bei visuomenei itin daug grėsmių keliantis produktas liko nereglamentuotas.

Sprendimas prilyginti kriptovaliutas tradicinei valiutai, o prekybą šiomis valiutomis – fi­nan­sinėms operacijoms nėra netikėtas. Pre­ky­bos virtualiomis valiutomis centru siekianti tapti Jungtinė Karalystė jau iki ESTT sprendimo laikėsi tokios pozicijos.

Pažymėtina ir tai, kad Jungtinėje Karalys­tėje kriptovaliutų reguliavimas bei šio sektoriaus sprendiniai yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, dar šių metų pavasarį buvo priimtas sprendimas, kuriuo kriptovaliutų keityklos buvo įpareigotos laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai.

Poreikis reguliuoti kriptovaliutų sektorių pri­pažįstamas ir Jungtinėse Amerikos Valsti­jo­se. Šios valstybės teismai jau ne kartą yra pripa­žinę, kad kriptovaliutos turėtų būti laikomos pinigais siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, taip pat pinigų plovimo prevencijos tikslais ir kt. Vis dėlto JAV institucijos pasirinko kitą bū­dą tiems patiems tikslams pasiekti ir, kitaip nei nurodoma ESTT sprendime, pripažino bitkoinus biržos preke, patenkančia į tą pačią re­guliuojamų prekių ka­tegoriją kaip auksas, nafta ir kita.

ESTT sprendimu sudarytos prielaidos Eu­ropos Sąjungos valstybėms narėms bei jose veikiančioms priežiūros institucijoms akty­-

viau reguliuoti kriptovaliutų paslaugų sektorių.

Aiškumas ir nuspėjamumas kriptovaliutų ap­­­­mokestinimo srityje skatina jų populiarumą, todėl didėja ir su šiomis valiutomis susijusios rizikos mastai.

Iki šiol Lietuvos bankas yra įspėjęs visuomenę dėl su virtualiomis valiutomis susijusios rizikos, tačiau nėra ėmęsis aktyvių veiksmų šiam sektoriui reguliuoti, šie klausimai taip pat nesulaukia ir įstatymų leidėjų dėmesio.

Esama iniciatyvų, kuriomis siekiama sukurti bendrą virtualių valiutų reglamentavimą visos Europos Sąjungos lygmeniu.

2014 m. virtualių valiutų rizikos analizę, taip pat reglamentavimo pasiūlymą pateikė Eu­ro­pos bankininkystės institucija (angl. European Ban­king Authority). At­kreiptinas dėmesys, kad virtua­lių valiutų reguliavimo klausimai nepatenka ir į antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos taiky­mo sritį, todėl lieka neaišku, kada šis sektorius bus sureguliuotas tiek Europos Są­jungos, tiek Lie­tuvos.

ESTT sprendimu išspręsta dalis su bitkoinų ir kitų kriptovaliutų apmokestinimu susijusių klausimų. Nors tai nėra sprendimas, kuriuo pa­siekiama visiško aiškumo, vis dėlto juo žengtas dar vienas žingsnis, kuris gali padėti garantuoti ne tik kriptovaliutų patikimumą, bet ir visuome­nės interesų apsaugą.

D.Šliora yra „Tark Grunte Sutkiene“ bankų ir finansų praktikos grupės teisininkas

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...