2010 Lapkričio 05

Donatas Jankauskas

Socialinės apsaugos reformai įgyvendinti prireiks kelių kadencijų Seimų ir daug Vyriausybių

veidas.lt

Šiandien socialinio draudimo sistemos reforma – vis dar neparengta, o nepertvarkyta “Sodra” ir toliau dramatiškai klimpsta į skolas: jau trečius metus socialiai remtiniesiems išmokame daugiau, nei galime sau leisti. Jei tai ir toliau tęsis, jau 2013-aisiais “Sodros” sukauptas deficitas viršys metines pajamas.

Dėl to, kad reforma neišvengiama, sutinka ir prezidentė, ir premjeras, ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijos strategai, tačiau jokių sprendimų vis dar nėra. Ne tik sprendimų – netgi idėjų. Kuo visa tai gali baigtis ir ar “Sodros” laivas nenuskęs, pirmiausia ir paklausėme pradėdami pokalbį su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

D.J.: Mes judame link sprendimų, kurių ieško visa Europa. Jų nereikia toli ieškoti. Visur, pradedant Prancūzija ir baigiant Graikija, kalbama apie pensinio amžiaus vėlinimą. Ir mūsų tas pats laukia. Be to, mums teks sukurti subalansuotą, tvarią socialinės apsaugos sistemą, kuri, atėjus kitai krizei, nebesukeltų tokių problemų, kokių Lietuvos žmonėms yra sukėlusi dabar.

VEIDAS: Kada “Sodros” biudžetas bus subalansuotas? Juk plaukiant pasroviu jau 2013-aisiais “Sodros” sukauptas deficitas sieks 13 mlrd. Lt ir viršys metines pajamas.

D.J.: Tokio deficito nebus. Pavyzdžiui, iš kurio biudžeto – valstybės ar “Sodros” bus numatyta mokėti palūkanas už paimtas ilgalaikes paskolas, tam biudžetui ir klius didesnė našta. Reikėtų pažiūrėti racionaliai, kuris iš jų lengviau tą naštą pakeltų… Priminsiu, kad įstatymais įtvirtinta, jog valstybės biudžetas garantuoja “Sodros” biudžeto egzistavimą.

Iš tiesų tie lengvabūdiški pareiškimai viešojoje erdvėje, kad “Sodra” bankrutuos, neturi realaus pagrindo. Tai neįmanoma, kol egzistuoja valstybės biudžetas. Nesu techninio subalansavimo šalininkas, nors žongliruojant skaičiais galima būtų tą deficitą keisti.

VEIDAS: Tačiau problemas spręsti reikia jau dabar. Juk šių metų devynių mėnesių “Sodros” deficitas jau siekia 2,3 mlrd. Lt.

D.J.: Taip, jis didėja. Tad neišvengiamai teko priimti sprendimus dėl laikino socialinių išmokų mažinimo. Galiu pacituoti ekonomistą Romą Lazutką: “Sistema gera, jos keisti nereikia, tik svarbu, kad greičiau rastųsi darbo vietos, tai viską išspręs savaime”. Aš tuo netikiu. Todėl ir rengiame ilgalaikes reformas.

VEIDAS: Ministru dirbate jau 1,3 metų. O nuo tada, kai buvo prabilta apie tai, kad “Sodrą” būtina reformuoti, prabėgo jau pustrečių metų. Tai kur tos reformos, kur tos permainos?

D.J.: Jūsų klausimą reikia suprasti taip, kad nieko iki šiol nepadaryta?

VEIDAS: Kol kas vis dar tegirdime kalbant apie kažkokias pensijų reformos koncepcijas, gaires.

D.J.: Mes visi, matyt, darome klaidų. Juk kas nedirba, tas jų nedaro. Tad viešai kalbėdamas aš labai stengiuosi parinkti tinkamus žodžius. Tikrai nesu žmogus, galvojantis tik apie asmeninius reitingus, asmeninį reikalų matymą. Kaip ministras, norėdamas patraukliai atrodyti Lietuvos žmonėms, galėčiau eiti tokiu keliu: parengiame reformos projektą, nesukame sau galvos, ar jis taps kūnu, ar ne, padedame ant stalo politikams ir pasakome: spręskite. Tačiau aš suvokiu mūsų atsakomybę ir mes kalbame apie konceptualius dalykus: Vyriausybė dar birželio viduryje pritarė konceptualiems sprendimams.

Nuoširdžiai sakau: dėl to turi būti kuo daugiau diskusijų ne tik tarp ekspertų, bet ir tarp politikų. Vien dėl to, kad pasibaigus šiai Seimo kadencijai prasidės kita. Kad vėl nebūtų kokių nors drastiškų pokyčių, kad reforma nebūtų blaškoma į vieną ar kitą pusę, nes rezultatas tokiu atveju bus tik neigiamas.

VEIDAS: Kitaip tariant, ilgai diskutuojama, nes bijoma, kad su “Sodros” reforma gali atsitikti taip, kaip atsitiko su “Leo” projektu?

D.J.: Galime sakyti ir taip. Juk kalbame apie konceptualiai naują dalyką. Diskutuojama ir dėl principinių klausimų, dėl kurių Vyriausybės pozicija turėtų būti kristalizuota. Kalbama apie taškų sistemą arba NDC sistemą, kurią siūlo Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis (Lietuvoje iš esmės svarstomi du galimi pensijos sistemos modeliai – taškų arba virtualių sąskaitų sistemos). Tačiau ilga diskusija nereiškia tik vienos iš dviejų sistemų pasirinkimą.

Tai kur kas gilesni dalykai. Sprendžiama, iš kokių bendrųjų mokesčių – PVM ar GPM finansuoti bazinę pensijos dalį, t.y. kaip keičiasi santykis tarp socialinio draudimo įmokų ir visų kitų bendrųjų mokesčių. Jeigu mes dalį pensijos žmogui garantuojame valstybės biudžetu iš bendrųjų mokesčių, tai natūralu, kad socialinio draudimo įmokos irgi turi keistis, mažėti.

Gal viena iš bėdų yra ta, kad apie tų diskusijų gylį per mažai kalbame. Bet viešoji erdvė perpildyta informacijos ir galbūt joje paskęsta mūsų norai bei siekiai pasakyti, dėl ko iš tikrųjų turime apsispręsti šiandien.

VEIDAS: Regis, to neišgirsta ir prezidentė, kuri ne kartą minėjo norinti matyti visuminį “Sodros” reformos vaizdą. Ir norinti matyti tai greitai. O tai, apie ką mes kalbame – pensijų sistemos pertvarka – apskritai yra tik dalis visos reikiamos “Sodros” reformos.

D.J.: Dalis dalykų, dėl kurių nesudėtinga rasti sprendimą, jau yra padaryti. Pavyzdžiui, sutvarkytos motinystės išmokos, tėvams leista pasirinkti, dvejus ar vienus metus auginti vaiką. Tai tik vienas iš pavyzdžių, tačiau laikomės pozicijos: dėl konceptualių dalykų geriau devynis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti. Po trijų savaičių, antroje lapkričio pusėje, bus pateiktos darbo grupės, kuri dabar intensyviai dirba Seime, visi pagrindiniai rezultatai.

VEIDAS: Kada konkretūs įstatymų projektai galėtų pasiekti Seimą?

D.J.: Prognozuoju, kad projektai bus pateikti iki Seimo pavasario sesijos kovo pradžioje.

VEIDAS: Apie reformos startą šių metų rugpjūčio pabaigoje kalbėjote: “2012-ieji būtų tikrai realu, jei pavyks atlikti visus darbus taip, kaip yra suplanuota”. Kas vis dėlto keisis nuo 2012-ųjų?

D.J.: Tais metais gali startuoti atskiri reformos segmentai. Pavyzdžiui, jau bus pakeista rentų ir valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo tvarka – Vyriausybė jau dabar yra pasiūliusi tą padaryti.

Tačiau tai nereiškia, kad reikia tikėtis, jog nuo 2012-ųjų Lietuva gyvens pagal naują sistemą – tiek socialinio draudimo, tiek pensijų. Jai įgyvendinti, patikėkite, reikės kelių kadencijų Seimų ir daug Vyriausybių.

VEIDAS: “Sodros” direktorė pranešė, kad per ateinančius trejus metus vien skolų tvarkymas “Sodrai” kainuos 1,5 mlrd. Lt, o kitąmet norit laiku grąžinti paskolas ir išmokėti išmokas bei pensijas teks skolintis 3,2 mlrd. Lt. Sutikite, “Sodros” smegduobė gilėja. Kokia to skolinimosi riba?

D.J.: Šiandien sunku ką nors nustebinti, kad esant sunkmečiui valstybė skolinasi, norėdama užtikrinti išmokų mokėjimą žmonėms laiku. Eidamas dirbti ministru kėliau tikslą: kad ir koks sudėtingas finansiniu požiūriu būtų laikotarpis, socialinio draudimo išmokos žmones turi pasiekti laiku, jų mokėjimas negali būti nutrauktas. Socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemą paveldėjome su tam tikromis problemomis, todėl ir būtina ją reformuoti, kad ateityje, esant sudėtingai šalies finansinei padėčiai, nereikėtų imtis tokių sudėtingų sprendimų, kokių teko imtis dabar.

VEIDAS: Kokių radikalių priemonių bus imtasi, kad “Sodros” deficitas nedidėtų?

D.J.:Socialinio draudimo, kuris svarbus tokiai daugybei žmonių, atžvilgiu apie radikalias priemones kalbėti nedera. Štai planuojame naujoves darbo biržos darbe, kad bedarbiai būtų mokomi tikslingai, sudarant sutartį su vėliau jį įdarbinti turinčiu darbdaviu.

VEIDAS: Prabilta apie PVM didinimą nuo 2012-ųjų. Ar reali tokio mokesčio padidėjimo galimybė? Kada dėl to bus apsispręsta? Kokie dar alternatyvūs sprendimai svarstomi? Ar išmokas galime dar labiau sumažinti?

D.J.: Šiuo metu patvirtintų sprendimų nėra. Apie konkrečius mokesčius kalbėti, spėlioti dar tikrai anksti. Darbo grupė svarsto įvairius variantus, tačiau kol kas tai tik variantai. Noriu patikinti, kad nesiekiama dar labiau sumažinti išmokas tiems, kuriems jos priklauso, kuriems tai vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis vienu ar kitu gyvenimo etapu. Tačiau visi žinome, girdėjome ir apie piktnaudžiaujančiuosius socialinio draudimo sistema… Ji turės būti taip racionalizuota, kad tokių galimybių ir net norų būtų kuo mažiau.

VEIDAS: Taip pat iki šiol neaišku, kada išeisime į pensiją, šis klausimas ir vėl atidėtas. O gal Jūs, pavyzdžiui, žinote, kada pats tapsite pensininku?

D.J.: Nežinau, nes Seime guli įstatymo projektas dėl pensinio amžiaus vėlinimo. Jei jį priims, tada bus galima konkrečiai suskaičiuoti.

VEIDAS: Ar sutinkate, kad šiuo metu socialinio draudimo sistema net ir po radikalaus išmokų mažinimo bei karpymo vis dėlto primena išmaldų dalijimo biurą, o ne tikrąja prasme draudimą?

D.J.: Nenuvertinkime socialinio draudimo sistemos, vis dėlto ji yra tam tikras visos valstybės gyvenimo atspindys ir neišvengiamai reaguoja į pokyčius visuomenėje, darbo rinkoje. Taip, žinoma, ją reikia tobulinti. Būtent atsižvelgimas į įmokas turi paryškinti socialinio draudimo funkciją, kuri egzistuoja ir šiuo metu, bet, matyt, dalies žmonių pakankamai nemotyvuoja.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...