2011 Gruodžio 07

Ši Vyriausybė įgali tik kelti mokesčius

veidas.lt

FB-SM145109

Valdančioji dauguma ir pradėdama, ir baigdama kadenciją tėra gabi kasti duobes verslui, bet ne spręsti esmines viešojo sektoriaus problemas.

Krizė, kaip ir žiema, į Lietuvą vis ateina netikėtai. Spalio 17 d., kai Vyriausybė pateikė Seimo biudžeto projektą, premjeras ir finansų ministrė užsispyrę tikino, kad 4,7 proc. BVP augimo prognozė reali, nors TVF, Europos Komisija, komerciniai bankai Lietuvai žadėjo 2,5–3,5 proc. augimą. Lietuvos finansų strategai dievažijosi, kad euro zonos ligos, kai kurių ekspertų teigimu, – gal net mirtinos, Lietuvai nei šilta, nei šalta ir smarkiai nepaveiks mūsų ekonomikos, nors jos augimą praktiškai lėmė tik eksportas. Prisiekinėta ir nekelti  mokesčių.
Žlugus „Snoro“ bankui Ingrida Šimonytė ir vėl įtikinėjo, kad valstybės biudžetui tai neturės jokios tiesioginės įtakos. Tačiau kaip gali neturėti įtakos biudžetui faktas, kad valstybė 2,4 mlrd. Lt skolinasi tam, jog galėtų paskolinti indėliams grąžinti? Tuos milijardus biudžetas atgaus, kai bus parduotas banko turtas. Tačiau jei, pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros pastatas pardavinėjamas ketvirti metai, kas gali garantuoti, kad „Snoro“ bus parduotas per kelis mėnesius?
Valstybės finansų strategai pūtė miglą tol, kol ceitnotas nepaliko galimybių ilgoms diskusijoms ir paieškai sudėtingesnių kelių, nei vėl imti ir užridenti visas problemas verslui bei paprastiems piliečiams. Pagaliau „praregėjusi“ Finansų ministerija sumažino BVP augimo prognozes beveik perpus, iki 2,5 proc. Ir štai Vyriausybė po trejų savo kadencijos metų – vėl ties ta pačia praraja: artėja nauja krizės banga ir vėl nesugalvojama jokio kito būdo gelbėtis, kaip užkrauti verslui didesnius mokesčius. Ar tai išgelbės padėtį ir ar tai vienintelis gelbėjimosi ratas?

PVM didėtų daugiau nei biudžeto pajamos
PVM yra didžiausias biudžeto pajamų šaltinis, skaičiuojant su ES lėšomis – beveik ketvirtadalis visų pajamų, tačiau 2 proc. padidinti jo tarifą nereiškia ir tiek pat padidinti biudžeto pajamas. „Galimas PVM tarifo didinimas iki 23 proc. neabejotinai padidintų naštą tiek verslui, tiek gyventojams, todėl abejotina, ar tai leistų 2 proc. padidinti ir PVM pajamų surinkimą. Mokesčio didinimas mažintų vartojimą, nes automatiškai išaugtų prekių bei paslaugų kainos galutiniams vartotojams. O verslui kiltų poreikis didinti apyvartinį kapitalą, kurio reikėtų didesnėms PVM įmokoms į biudžetą sumokėti, neatsižvelgiant į tai, ar verslas gavo lėšų už parduotas prekes arba paslaugas, ar ne“, – aiškina „Pinigų srauto“ klubo viceprezidentas, finansų ekspertas Audrius Dzikevičius.
Jo manymu, Vyriausybė tiesiog renkasi tokį pajamų didinimo planą, nes tai administravimo požiūriu lengviausias būdas tikėtis mokesčio pajamų didėjimo, tačiau toks būdas sunkiausias mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurių vartojimo krepšelis sudarytas daugiausia tik iš būtino vartojimo prekių – maisto, būsto ir pan. Jei PVM išaugtų iki 23 proc., patektume tarp devynių didžiausią PVM turinčių valstybių, tačiau ir jose nemažai daliai prekių taikomas lengvatinis tarifas.
Vyriausybė, atrodo, renkasi analogišką 2008 m. naktinei mokesčių reformai kelią. Tačiau užmiršo, kad nemažai naktį priimtų sprendimų teko atšaukti, be to, šįsyk verslo padėtis daug blogesnė nei 2008-aisiais – tie, kurie sugebėjo nebankrutuoti, jau išnaudoję absoliučią daugumą galimybių veržtis diržus. Apskritai ar logiška verslą smaugti dar didesniais mokesčiais, jei ir dabartinių nesugebama sumokėti: VMI duomenimis, šiandien bendra mokesčių nepriemoka siekia 1,7 mlrd. Lt, iš kurių PVM – 971,6 mln. Lt, o prasiskolinę 43 308 juridiniai vienetai?
„Veido“ šnekinti verslininkai sako neturėsiantys kitos išeities, kaip didinti produkcijos kainas. Tačiau tokiu atveju tai „praris“ vėl padidintas pensijas, pažadėtą didesnį minimalų atlyginimą. Įmonių vadovai sako mažinsią darbuotojų, o tai reikš naujų socialinių išmokų gavėjų bumą. Verslas neabejoja, kad PVM kėlimas didintų kontrabandos ir mokesčių slėpimo proveržį.
Tad didinti PVM – tikrai ne panacėja. Verslas ir ekspertai siūlo kur kas efektyvesnių ir tvaresnių gelbėjimosi ratų.

Praleista auksinė proga imtis reformų vėl sugrįžo
Žinoma, yra aiškinančių, kad galima nieko per daug nedaryti, tai yra tiesiog didinti biudžeto deficitą – toliau skolintis. Tačiau juo didesnis deficitas, tuo skolintis brangiau, o kitąmet turėsima grąžinti skola rekordinė: šiemet – 3,8 mlrd., kitąmet – net 6,4 mlrd. Lt, o juk dar reikės skolintis ir 2012 m. biudžeto deficitui padengti.
Tačiau jei 70 proc. valstybės biudžeto išlaidų tenka sveikatos, socialinei apsaugai ir švietimui, logiška, kad nėra efektyvesnio kelio subalansuoti biudžetą, kaip iš esmės reformuoti šiuos ir kitus viešojo sektoriaus segmentus. Kai ekspremjeras Gediminas Kirkilas teisindavosi, esą prieš pasaulinę krizę Lietuva, kad ir kaip būtų stengusis, būtų nepapūtusi, Andrius Kubilius atkirsdavo, jog anksčiau ar vėliau išlaidumas Lietuvą vis tiek būtų privedęs prie krizės ir be pasaulinės griūties.
Deja, šiandien viešasis sektorius nedaug ką mažiau išpampęs ir neefektyvus nei 2008 m. Samdomų darbuotojų viešajame sektoriuje, Statistikos departamento skaičiavimais, nuo 2008 iki 2010 m.sumažėjo 7 proc., o privačiame, skaičiuojant su individualiomis įmonėmis, 20,5 proc., darbo užmokesčio lėšos bruto (neskaičiuojant išeitinių, komandiruotpinigių) viešajame sektoriuje 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo vos 4,5 proc., o privačiame – 25,1 proc.
Negalima nuneigti, kad ši Vyriausybė kažkokių pastangų imtis pokyčių dėjo, vis dėlto rezultatas kol kas kuklus. Ekspertai vis apgailestaudavo, kad nepasinaudota krize, kaip geriausiu reformų laiku. Tačiau štai tas „gerasis“ reformų laikas sugrįžta, tad, užuot ir vėl visą naštą sukrovusi verslui ir gyventojams, ši Vyriausybė turi puikią progą nedelsdama ryžtingai sumažinti valstybės valdymo, švietimo, sveikatos, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių iki adekvataus vis mažėjančiam gyventojų skaičiui.
„Achemos“ grupės ekonomikos ir finansų direktorė Violeta Latvienė sako, kad jei jau tikrai negalima išsiversti be naštos verslui uždėjimo, tai gal bent jau ją reiktų dalytis perpus privačiam ir viešajam sektoriui.
O Laisvosios rinkos institutas primena ir dar vieną biudžeto pajamų šaltinį – parduoti privatizuotiną valstybei priklausantį komercinį turtą.

Samdomų darbuotojų skaičius (tūkst.)
2008 m.    2010 m.    Pokytis 2008–2010 m.
Valstybinis sektorius    428,5    400,2    –7 proc.
Privatus sektorius    873,1    694,1    –20,5 proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Agnieska Agnieska rašo:

    Geda, kaip “Veidas” nemoka lenteliu tvarkingai pateikti. GEDA!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...