2010 Spalio 14

Dviguba pilietybė

Seimas išplėtė dvigubos pilietybės ribas

BNS

Seimas ketvirtadienį balsuodamas pastraipsniui dėl naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projekto priėmė straipsnį, kuris išplečia dvigubos pilietybės ribas.

Už šį straipsnį balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo 19, 14 susilaikė. Seimas dar turės balsuoti dėl kitų įstatymo projekto straipsnių ir dėl viso įstatymo projekto priėmimo.

Ketvirtadienį pasibaigus darbotvarkėje klausymo svarstymui numatytam laikui, priėmimas atidėtas kitai savaitei.

Pritaręs minėtam straipsniui Seimas palaimino ginčus dėl atitikties Konstitucijai keliančią nuostatą, kuri dvigubą pilietybę leidžia turėti Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo palikusiems emigrantams, tapusiems kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių piliečiais.

Taip pat šiuo straipsniu Seimas nustato, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti ištremti ir išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, taip pat ir jų palikuonys, taip pat lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena.

Dviguba pilietybė būtų leidžiama ir asmenims, kurie Lietuvos bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami ar santuoka.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras tvirtino, jog tik KT gali išaiškinti, ar dviguba Lietuvos ir ES ar NATO valstybės pilietybė gali būti laikytina Konstitucijoje minimu atskiru atveju.

“Kilo daug diskusijų dėl konstitucingumo. Mes, komitetas, manėme, kad neturime teisės sakyti, kad prieštarauja Konstitucijai ir pasiūlė Seimui tokį variantą – kreipiamės į KT, kad teismas atsakytų, ar tai yra atskiras atvejis, ar buvimas ES, kuri pasižymi laisvu darbo jėgos, kapitalo, asmenų judėjimu, ar tai atskiras atvejis, ar ne”, – žurnalistams aiškino S.Šedbaras.

Prieš straipsnį balsavęs socialdemokratas Justinas Karosas tvirtino esąs ne prieš dvigubos pilietybės institutą iš principo, bet prieš jo įtvirtinimą pažeidžiant svarbiausią šalies įstatymą.

“Aš negaliu sakyti nieko prieš pačią idėją, kad kiek galima daugiau lietuvių kilmės žmonių turėtų pilietybę. Aš palaikau tą idėją. Bet mes, Seimas, žmonės, kurie prisiekę Konstitucijai, balsuojame už tokį variantą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Kito kelio, kartoju ir sakau, mano galva ir visų, kurie dorai prisiekė Konstitucijai žmonių galva, nėra, negu keisti Konstitucijos 12 straipsnį”, – posėdžio salėje sakė J.Karosas.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtino, jog priėmus siūlomą įstatymą belieka viltis, kad jo nepasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Aš iš principo manau, kad Lietuvai yra labai pavojinga dviguba pilietybė Lietuvos Nepriklausomybės išsaugojimo kontekste. Todėl, aš manau, kad dėl šio straipsnio reikia kreiptis į prezidentę ir prašyti, kad ji nepasirašytų ir vetuotų šį įstatymą. Jeigu kartais prezidentė pasirašys, tuomet vėl reikia skubiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šis straipsnis ydingas visais požiūriais”, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis apgailestavo, kad įstatymas palieka už borto lietuvius, emigruojančius į ne ES ar NATO valstybes. Tačiau platų dvigubos pilietybės institutą palaikanti V.Bandis taip pat abejojo, ar pavyktų referendumas dėl dvigubos pilietybės.

“Nėra kito kelio – arba teikti kitą naują įstatymą, arba eiti referendumo keliu, bet referendumo keliu eiti neįmanoma, nes reikalavimai tokie aukšti, kad pusė žmonių turi ateiti balsuoti ir pusė žmonių turi balsuoti “už”, bet svarbiausia yra, kad neateis penkiasdešimt procentų”, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje.

Paklausta, kodėl užsienio lietuviams svarbu išlaikyti Lietuvos pilietybę, V.Bandis sakė: “Jie nori būti lietuviais. Mūsų nuomone, pilietybė yra pirmas dalykas, jei mes juos norime įtraukti į lietuvišką gyvenimą”.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje teigimu, užsienyje gali gyventi apie 1-1,3 mln. lietuvių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...