2010 Birželio 01

Dviguba pilietybė

Seimas plečia dvigubos pilietybės “geografiją”

BNS

Seimas antradienį svarstydamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą ėmėsi plėsti pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Prezidentūros parengtame įstatymo projekte brėžta griežta riba, kad dvigubą pilietybę galėtų išlaikyti tik pasitraukusieji iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atgavimo 1990-ųjų kovo 11 dieną ir jų palikuonys, tuo metu Seimo komitetuose nuspręsta plėsti dvigubos pilietybės “geografiją”.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) buvo pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę.

Svarstant įstatymą Seimo posėdyje pritarta dar vienam siūlymui – dvigubą pilietybę leisti turėti lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena – tad į dvigubą pilietybę galės pretenduoti ir Baltarusijoje bei Rusijoje gyvenantys lietuviai.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlė išvis atskaitos data dėl dvigubos pilietybės instituto imti ne Nepriklausomybės atkūrimą, o šiuo metu svarstomos įstatymo redakcijos įsigaliojimą.

ŽTK siūlymu, dvigubą pilietybę galėtų turėti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę. Šiam siūlymui, kurį ŽTK argumentavo teisėtų lūkesčių principu, nepritarta.

“Tvarkietis” Egidijus Klumbys piktinosi, jog Seime kelią besiskinantis įstatymas ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir suskirsto lietuvius į dvi dalis, remiantis gyvenamąja vieta.

Seimui antradienį taip pat buvo pateikti siūlymai dvigubą pilietybę leisti ir Šveicarijos, taip pat – Šengeno sutarties šalių lietuviams, tačiau jiems nepritarta.

“Šitas lietuvių skaidymas į dvi dalis visų pirma prieštarauja Konstitucijai. Sustokim ir pasvarstykim, nes šitas įstatymas yra silpnas, jis sukelia dar daugiau prieštaravimų, šitie nenuoseklumai stulbina – kodėl siūloma įtraukti Šveicariją, o nėra Monako, Andoros, Lichtenšteino?” – piktinosi E.Klumbys.

Seimas priėmęs naujos redakcijos įstatymą ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo. Seime antradienį įstatymo svarstymo procedūra tik įpusėta, parlamentarai dar turės balsuoti ir dėl jo priėmimo.

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis pripažino, kad dabartinė įstatymo redakcija po pataisų yra, jos žodžiais, neteisinga, nes, sakykime, emigravusieji į JAV dvigubą pilietybę galės turėti, o į Australiją. Kita vertus, jis tvirtino remianti bet kokią dvigubos pilietybės instituto plėtrą.

“Pasaulio lietuvių bendruomenės pozicija yra ta, kad mes norėtumėme, kad kuo daugiau lietuvių tautybės žmonių galėtų turėti pilietybę. Mes esame tokia maža tauta, mes turėtumėm kiekvienam piliečiui, kuris nori turėti pilietybę, kad jis ją turėtų”, – Seime žurnalistams po įstatymo svarstymo sakė V.Bandis.

Prezidentūros darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą svarstyti įpusėjęs Seimas jį jau pakeitė iš esmės.

Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.

Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Prezidentūros pateiktas įstatymo variantas numatė, kad po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik tuo metu, jei jų atvejai bus ypatingi – pavyzdžiui, susituokę su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgyja antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galėtų turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.

Taip pat numatoma, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremto Lietuvos piliečio palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...