Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą pagrindinė iškylanti dilema – kaip suderinti prigimtinę ir konstitucinę teisę.

“Turime dvi problemas: kad mūsų tautiečiai iš tiesų pagal prigimtinę teisę turėtų turėti pilietybę, kita vertus, mes turime referendumu priimtą Konstituciją, taigi suderinti teisę, kuri yra Konstitucijoje, ir prigimtinę lietuvio teisę turėti pilietybę šiandien ir yra sunkiausias uždavinys”, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė, sveikindama darbą pradedančią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją.

Pirmadienį parlamento rūmuose Vilniuje darbą pradėjo bendra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, nagrinėsianti lietuvių grąžinimo į tėvynę, tautinio identiteto, lietuvių kalbos išsaugojimo, užsienio lietuvių stažuočių Lietuvoje problemas. Komisija ketina aptarti ir tai, kaip įgyvendinamos prieš metus komisijos priimtos rezoliucijos, kurių viena yra pareikštas nepritarimas griežtam dvigubos pilietybės ribojimui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė piktinosi, jog parlamente nebuvo atsižvelgta į ankstesnę komisijos rezoliuciją. “Vadinasi, ta rezoliucija niekinė”, – sakė išeivijos atstovė, kuri taip pat tvirtino nesuprantanti, kodėl kitos šalys randa galimybių savo piliečiams užtikrinti teisę į kilmės pilietybę, tuo tarpu Lietuvoje esą “slepiamasi už Konstitucijos”.

“Jei Lietuvoj nėra ekspertų konstitucinei teisei, laikas jų surasti užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė tvirtino, jog užtikrinti galimybę į dvigubą pilietybę yra gyvybiškai svarbu, nes iš žmogaus, jos žodžiais, atėmus pilietybę, į gimtą šalį jis tikrai nebegrįš.

“Jeigu emigrantai neturės Lietuvos pilietybės, jūs neturėsit draugų užsienyje”, – sakė R.Narušienė.

Pilietybės klausimas šiuo metu sprendžiamas Seime, svarstant naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.

Prezidentūros pateikta Pilietybės įstatymo nauja redakcija dvigubą pilietybę leidžia tik iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų išvykusieji gyventi į užsienį dvigubos pilietybės turėti negalėtų, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

Konservatoriai siūlo, kad Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę turintiems lietuvių kilmės asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 metų kovo 11 dienos, o taip pat lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems etninėse Lietuvių žemėse pasienio regionuose. Seimo posėdžių sekretoriate pateikta siūlymų dar labiau plėsti galimybę dvigubai pilietybei – leisti Lietuvos pilietybę išlaikyti ir ne tik ES bei NATO šalių pilietybę, bet ir pavyzdžiui, Šveicarijos pilietybę, įgijusiems lietuviams.

Kadangi kyla klausimų, ar dvigubos pilietybės įteisinimas nesikirstų su Konstitucija, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su pakeistu projektu teiks ir Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl siūlomos normos konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad “išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis”. Kadangi ši nuostata gali būti keičiama tik referendumu, yra siūlymų kituose Konstitucijos straipsniuose įtvirtinti galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę net gavus kitos šalies pilietybę.

Prezidentūros pateiktas pirminis įstatymo variantas numato, kad po Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos pasitraukę asmenys galėtų turėti dvigubą pilietybę tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, susituokus su kitos valstybės piliečiu ir taip pagal tos šalies įstatymus įgijus antrą pilietybę. Tuo metu jų vaikai, gimę užsienyje, galės turėti dvigubą pilietybę, kaip įteisinta ir dabar.

Ši įstatymo redakcija numato, kad dviguba pilietybė galima visų kartų ištremtų Lietuvos piliečių palikuonims.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė tvirtino, jog