2011 Gegužės 10

PSDF biudžeto finansiniai auditai bus kasmet

ELTA

BFL

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė po atlikto valstybino audito daro išvadą, kad šiandien niekas negali pasakyti, kiek realiai visuomenei kainuoja sveikatos apsauga. “Dėl to Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlėme tobulinti ir tikslinti teisės aktus, kad kiekvienam žmogui būtų aišku, kokias paslaugas jis turi gauti nemokamai, o už kokias ir kiek jis turi susimokėti pats”, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė G. Švedienė

- Visuomenėje didelį susidomėjimą sukėlė neseniai paskelbtos dvi Valstybės kontrolės atliktų auditų ataskaitos – apie privalomojo sveikatos draudimo valdymą ir apie praėjusiųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą. Kodėl Valstybės kontrolė ėmėsi analizuoti šią sritį?

- Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF) sudaro nemažą dalį mūsų valstybės viešųjų finansų – praėjusiais metais į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt. Todėl Valstybės kontrolė nutarė įvertinti fondo valdymo efektyvumą, o finansinį PSDF biudžeto vykdymo auditą mes atlikome pirmą kartą, nes anksčiau tokius auditus atlikdavo privačios audito kompanijos.

- Iš kokių šaltinių finansuojamas Privalomasis sveikatos draudimo fondas?

- 60 proc. jo sudaro gyventojų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o 40 proc. fondui pervedama iš valstybės biudžeto. Valstybės lėšomis apmokamas pensininkų, bedarbių, vaikų ir jaunimo iki 18 metų, besimokančiųjų, socialinių pašalpų gavėjų ir kitų asmenų privalomasis sveikatos draudimas. Be to, valstybė šiam fondui skiria ir papildomus asignavimus biudžeto subalansavimui bei lėšas Nacionalinei imunoprofilaktikos programai, ortopedinės technikos priemonių įsigijimui ir kompensacijoms, kurios mokamos kraujo donorams.

- Visa tai reiškia, kad visi turėtume gauti nemokamas medicinines paslaugas. Tai kodėl gydymo įstaigos vis dažniau reikalauja iš pacientų patiems susimokėti už tyrimus, nusipirkti medicininių priemonių?

- Atskirkime kelis dalykus. Čia mes kalbame apie gydytojo diagnozuotus sveikatos sutrikimus ar būkles, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF lėšų. O jeigu norima papildomų tyrimų ar geresnės palatos ligoninėje, ar papildomų kitų paslaugų – už jas pacientams teks susimokėti patiems. Tačiau auditoriai nustatė, kad iš pacientų neretai reikalaujama mokėti ir už tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių visą kainą apmoka ligonių kasos. Tokie reikalavimai yra neteisėti, nes jie nenumatyti teisės aktuose. Kita vertus, teisės aktuose įvardintos paslaugos, už kurias mokama iš PSDF lėšų, tačiau nėra aiškiai išdėstytos tokių paslaugų teikimo sąlygos ir paslaugos sudedamosios dalys. Tokio teisinio reglamentavimo trūkumai sudaro prielaidas gydymo įstaigoms prašyti gyventojų papildomai mokėti už paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasa.

Audito metu rinkome informaciją apie mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau gydymo įstaigų pateikiami duomenys nėra tikslūs, ne visi duomenys registruojami informacinėje sistemoje. Todėl negalima įvertinti ne tik viso mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kiekio, bet ir viso tikrojo sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų šalyje, masto. Taigi šiandien niekas negali pasakyti, kiek realiai visuomenei kainuoja sveikatos apsauga. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlėme tobulinti ir tikslinti teisės aktus, kad kiekvienam žmogui būtų aišku, kokias paslaugas jis turi gauti nemokamai, o už kokias ir kiek jis turi susimokėti pats.

- Gydymo įstaigos skundžiasi, kad yra priverstos reikalauti iš pacientų papildomų mokėjimų, nes ligonių kasos nesumoka nustatytos kainos už suteiktas paslaugas. Tai gal jos neturi kitos išeities?

- Praėjusiais metais Valstybinė ligonių kasa gydymo įstaigoms mokėjo pagal mažesnius įkainius negu nustatyta motyvuojant, kad fonde stinga lėšų. Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų).

Tačiau finansinio audito metu išsiaiškinome, kad praėjusiais metais fonde buvo 551 mln. Lt perteklius. Net ir turint perteklinį biudžetą, atskaičius privalomas rezervui kaupti lėšas, buvo galimybė padidinti mokėjimus gydymo įstaigoms, bet taip nebuvo daroma. Tiesa, per metus įkainiai buvo kiek atkurti, tačiau metų pabaigoje jie vis tiek buvo 11 proc. mažesni už patvirtintas bazines kainas. Todėl gydymo įstaigos buvo priverstos raginti darbuotojus atostogauti savo sąskaita ar net skolintis lėšų iš bankų.

- Valstybinės ligonių kasos vadovai teigia, kad nepanaudotos pagal paskirtį lėšos buvo panaudotos PSDF rezervui kaupti ir priaugino gerų palūkanų.

- Įstatymas tikrai numato galimybę kaupti fondo rezervą. Bet svarbiausia, kad įstatymas numato rezervo dydį, kuris neturėtų viršyti 10 proc. PSDF biudžeto. Tačiau praėjusiais metais rezerve buvo 117 mln. Lt perviršis – tai jau įstatymo pažeidimas. Šie pinigai galėjo būti panaudoti mokant už gydymo paslaugas.

- Sakėte, kad dalį pajamų PSDF gavo iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, deficitinis valstybės biudžetas skolinosi lėšas iš bankų ir perduodavo PSDF, kuris tas lėšas dėdavo į banko sąskaitą. Valstybės mastu tai akivaizdus “monkės biznis”, nes valstybė už paskolas mokėjo didesnes palūkanas negu už indėlius gaudavo Valstybinė ligonių kasa.

- Taip, PSDF praėjusiais metais papildomai gavo 314 mln. Lt iš valstybės biudžeto, šiemet fondui iš valstybės biudžeto turėtų būti pervesta 110 mln. Lt. Tačiau reikia pasakyti, kad teisės aktai nenumato, kaip turėtų būti tikslinamas PSDF biudžetas, jei jį vykdant paaiškėja, kad papildomų asignavimų srautams subalansuoti reikia mažiau negu planuota arba jų nereikia. Todėl ir šią teisės aktų spragą reikia panaikinti.

- Kas turėtų atsakyti už neteisėtą ir neefektyvų PSD fondo lėšų naudojimą?

- Valstybės kontrolė savo, kaip audito institucijos, pareigą atliko – nustatė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitos yra netikslios, o lėšos naudojamos neefektyviai. Apie tai informavome Seimą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją, kurios pagal savo kompetenciją vykdo valstybės turto savininko funkcijas. Susipažinęs su valstybinio audito ataskaita sveikatos apsaugos ministras informavo visuomenę, kad šiuo klausimu jis įpareigojo pradėti tarnybinį patikrinimą ir žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti valstybinio audito išvadas. Taigi palaukime jų vertinimo. O Valstybės kontrolė nuo šiol PSDF biudžeto finansinius auditus atliks kasmet.

- Dėkojame už pokalbį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...