2010 Lapkričio 15

Spaudos aktualija

Viešieji pirkimai – valstybės auditorių prioritetas

veidas.lt

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, jog 2011 metais viešieji pirkimai bus prioritetinė Valstybės kontrolierių veiklos sritis.

“Vieni dažniausiai pasitaikančių – Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, todėl kitąmet viešuosius pirkimus pasirinkome kaip prioritetinę mūsų auditų sritį. Jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Viešųjų pirkimų tarnyba. Kitais metais galėsime pateikti konkrečius siūlymus, kas ir kaip turėtų būti keičiama, kad ši sritis nebebūtų neskaidrios veiklos sinonimas”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Valstybės kontrolė nustatė, kad pernai 10 mlrd. litų viešųjų finansų – apie pusę audituotos sumos – panaudota neefektyviai. G.Švedienė pabrėžė, kad didžiausiu galvos skausmu lieka su viešaisiais pirkimais susiję pažeidimai.

- Tikrindami valstybės institucijas auditoriai nuolat nustato įvairių didesnių ar mažesnių pažeidimų. Kokie jų dažniausi?

- Vieni dažniausiai pasitaikančių – Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, todėl kitąmet viešuosius pirkimus pasirinkome kaip prioritetinę mūsų auditų sritį. Jau pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Viešųjų pirkimų tarnyba. Kitais metais galėsime pateikti konkrečius siūlymus, kas ir kaip turėtų būti keičiama, kad ši sritis nebebūtų neskaidrios veiklos sinonimas.

Kita dažna problema – įstatymų ir strategijų netobulumas ar net jų nebuvimas. Konkretus pavyzdys – kultūros projektų finansavimas. Vien 2008 metais valstybė ir savivaldybės kultūros projektų daliniam finansavimui buvo skyrusios apie 100 mln. litų. Nustatėme, kad kultūros plėtrai skiriamos lėšos dažnai neduoda laukiamos naudos, nes neparengta Lietuvos kultūros plėtros strategija, teisiškai neapibrėžti kultūros finansavimo bendrieji principai, todėl pinigai planuojami ir skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Kai kuriais atvejais pinigų atseikėjama iš viso nepateikus jokio projekto.

– Dėl ko, jūsų nuomone, atsiranda tie pažeidimai? Tai tik klaidos, o galbūt jie daromi piktybiškai?

- Manyčiau, kad vieni – dėl kvalifikacijos stokos ir įstatymų neišmanymo, kiti – dėl paprasčiausio aplaidumo. Žinoma, neatmestina ir sąmoningų pažeidimų galimybė. Viso to priežastis – asmeninės moralinės atsakomybės stoka. Prieš gerus metus neefektyvus valstybės lėšų ir turto valdymas nebuvo traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį tarnautoją būtų galima atleisti iš pareigų. Tik dabar priimtos atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos. Apskritai kuo greičiau pavyks pažaboti “toleranciją” neefektyviam valstybės turto valdymui, už kurį atsiperkama pastaba ar papeikimu, tuo visų pageidaujami pokyčiai valstybėje įvyks sparčiau.

- Institucijos iš anksto žino, kad jas tikrins auditoriai, bet vis tiek daro pažeidimų. Kaip tai galėtumėte paaiškinti?

- Kai kurios klaidos tėra kompetencijos ar neišmanymo pasekmė, tačiau yra atvejų, kai valstybės tarnautojai tiesiog aplaidžiai žiūri į savo pareigas.

- Kai kur tie patys pažeidimai kartojasi metai iš metų.

- Bendra situacija gerėja, bet yra institucijų, kur pažeidimai kartojasi. Džiugu, kad tai – pavieniai atvejai. Nustatę reikšmingus pažeidimus, visada įpareigojame ne tik juos pašalinti, bet ir nubausti atsakingus asmenis. Nustatę nusikalstamą veiklą ar pareigų neatlikimą medžiagą perduodame teisėsaugos institucijoms.

- Ar sunkmečiu valstybės įstaigos daro mažiau pažeidimų nei prieš krizę?

- Matome ir džiuginančių, ir nuviliančių tendencijų. Šiais metais ministerijų lygmeniu situacija išties yra pasistūmėjusi į gera, palyginti su praėjusiais metais, pažeidimų finansinių auditų metu nustatėme mažiau. Tačiau savivaldoje yra priešingai – patikrinę 15 savivaldybių, didelių pastabų neturėjome tik Kupiškio rajonui. Dešimt savivaldybių buvo įpareigotos į valstybės biudžetą grąžinti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ištaisyti kitus pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis. 13 iš 15 audituotų savivaldybių valstybės lėšas ir patikėjimo teise valdomą turtą naudojo netinkamai.

– Teigiama, kad įvykdoma tik apie 80 proc. Valstybės kontrolės rekomendacijų, o likusios susijusios su politiniais sprendimais. Kokia žala dėl to daroma valstybei?

- Mūsų rekomendacijų įvykdymas dabar siekia apie 85 proc., tai – neblogas skaičius, viršijantis bendrą ES šalių vidurkį. Tačiau tenka apgailestauti, kad dažniausiai vėluojama įgyvendinti esmines, didžiausią poveikį galinčias turėti rekomendacijas. Kokią žalą dėl to patiria valstybė, sunku pamatuoti ir įvertinti. Viena aišku – jas įgyvendinus pavyktų sutaupyti ne vieną milijoną litų, pagerinti institucijų teikiamų paslaugų kokybę, sustiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybe.

- Auditoriai Valdovų rūmais susidomėjo tik tada, kai dauguma darbų jau buvo atlikti. Kodėl pažeidimų neieškota anksčiau?

- Pirmasis auditas dėl Valdovų rūmų statybos atliktas dar 1999 metais, dar vienas – 2001-aisiais. Valdovų rūmų statybų lėšų, atsiskaitymų kontrolė buvo nuolat audituojama ir atliekant Kultūros ministerijos finansinį auditą, kuriai ir pavesta organizuoti Valdovų rūmų atkūrimą. Ne kartą priminėme ministerijai, kad būtent ji atsakinga už Valdovų rūmų statybos kontrolę ir priežiūrą, tačiau iki 2008-ųjų Kultūros ministerija iš esmės nekontroliavo šio projekto eigos ir tinkamai nekoordinavo pavaldžių institucijų veiklos.

Noriu atkreipti dėmesį, kad patys didieji Valdovų rūmų statybos darbai prasidėjo būtent 2008-2009 metais, statybos darbų metu vyko ir projektavimo bei tyrinėjimo darbai. Tad iki tol apie projekto ženklų pabrangimą net nebuvo galima kalbėti. Pernai atlikdami Lietuvos Tūkstantmečio programos vykdymo auditą atkreipėme dėmesį į itin išaugusias Valdovų rūmų statybos darbų kainas, bet dėl didelės projekto apimties nusprendėme atlikti atskirą šio investicinio projekto veiklos auditą, kuris ir buvo baigtas šiemet.

- Būta raginimų grąžinti jūsų vadovaujamai institucijai baudžiamąją funkciją, esą tada būtų daugiau tvarkos. Ką apie tai manote jūs?

- Gręžiotis atgal neverta. Jau beveik dešimtmetis, kai Valstybės kontrolė nebeturi kvotos ir ikiteisminės priežiūros funkcijų. Pastarosios kartu su jas vykdžiusiais darbuotojais buvo perduotos kitoms institucijoms. Tad jos ir turėtų aktyviau reaguoti į auditų rezultatus. Valstybės kontrolė kaip aukščiausia audito institucija nuolat tobulina savo kompetenciją audito srityje, prižiūri, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai ir racionaliai. Kitas klausimas – kiek pati valstybė turi noro pasinaudoti mūsų veiklos rezultatais. Pabrėžiu, kad Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas audituotoms institucijoms turėtų tapti garbės reikalu. Tikiu, kad taip ir bus.

Anot G.Švedienės, kovoti su pažeidimais trukdo įstatymų, strategijų netobulumas ar jų nebuvimas.

“Konkretus pavyzdys – kultūros projektų finansavimas. Vien 2008 metais valstybė ir savivaldybės kultūros projektų daliniam finansavimui buvo skyrusios apie 100 mln. litų. Nustatėme, kad kultūros plėtrai skiriamos lėšos dažnai neduoda laukiamos naudos, nes neparengta Lietuvos kultūros plėtros strategija, teisiškai neapibrėžti kultūros finansavimo bendrieji principai, todėl pinigai planuojami ir skirstomi iš akies, neatsižvelgiant į projektų svarbą. Kai kuriais atvejais pinigų atseikėjama iš viso nepateikus jokio projekto”, – sakė kontrolierė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...