2010 Liepos 28

Dviguba pilietybė

Prezidentė: visi lietuviai yra lietuviai

BNS

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį priėmusi Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus, pareiškė esanti už platų dvigubos pilietybės taikymą.

“Iš esmės prezidentės pozicija jau yra ne kartą išdėstyta šiuo klausimu – ji yra atvira dvigubai pilietybei tiems žmonėms, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti įstatymo leidėjo nuomonės”, – po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Pasak jo, per susitikimą prezidentė kalbėjo apie tai, kad negalima skirstyti, kad “vieni lietuviai yra Lietuvos, kiti lietuviai – pasaulio”.

“Visi lietuviai yra lietuviai”, – prezidentės poziciją perteikė L.Balsys.

“Aš manau, kad mes geriau supratome vieni kitus, jautėme parėmimą pilietybės reikalams”, – po susitikimo su prezidente kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Ji akcentavo išeivių potencialą prisidėti vystant Lietuvą.

“Mes turime daug energijos, turime daug patyrusių žmonių, išsilavinimą. Ypatingai dabar atvažiuoja daugiau jaunimo. Mes norėtume, kad Lietuva pasinaudotų tais žmonėmis – bet kur jie gyvena, kad jie liktų Lietuvos dalis”, – dėstė R.Narušienė.

“Mes nekalbame apie dvigubą pilietybę, mes kalbame apie išlaikymą Lietuvos pilietybės lietuviui. Ne apie visą bendrą atvirą dvigubą pilietybę (…) Mes reprezentuojame visus užsienio lietuvius, tai mūsų pozicija – mes norime, kad visi lietuvių kilmės žmonės turėtų galimybę išlaikyti savo pilietybę”, – kalbėjo ji.

Susitikime aptarta, kokių žingsnių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius bei paskatinti naudotis pasaulio lietuvių intelektiniu, kultūriniu ir moksliniu potencialu.

Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 41 pasaulio šalyje. Manoma, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.

Seimas birželį atidėjo numatytą Pilietybės įstatymo priėmimą, nes apsižiūrėjo, kad svarstant pritarta tarpusavyje prieštaraujančioms nuostatoms.

Seimas svarstydamas projektą viename straipsnyje nustatė, kad dviguba pilietybė galima, jei kitos valstybės pilietybę asmuo įgyja automatiškai gimdamas ar sudarydamas santuoką su tos šalies piliečiu, tačiau nustatytas trejų metų terminas kuriai nors pilietybei pasirinkti.

Jei kitos šalies pilietybė būtų įgyjama gimimu, kurią – Lietuvos ar kitos šalies – pilietybę pasirinkti, asmuo turėtų nuspręsti per trejus metus nuo pilnametystės, iki jam sueis 21 metai. Asmuo, kitos šalies pilietybę įgijęs per santuoką, kurią pilietybę rinktis, turėtų nuspręsti per trejus metus nuo santuokos sudarymo.

Pritaręs tokiems pakeitimams, balsuodamas dėl kitų straipsnių Seimas minėto trejų metų termino jau nebenustatė, tad projekte liko prieštaravimas.

Jiems išlyginti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras yra registravęs pasiūlymą, kuris leistų gimimu ar santuoka įgytą kitos šalies pilietybę išlaikyti neprarandant Lietuvos pilietybės, be jokių terminų.

Seime stringant naujos redakcijos Pilietybės įstatymui, Seimas iki 2011 metų sausio pratęsė dabartinio Pilietybės įstatymo galiojimą.

Parlamentarai, svarstydami Prezidentūros parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, išplėtė pirminės redakcijos projekte gana siaurai nurodytas galimybes turėti dvigubą pilietybę.

Prezidentūros pateikta redakcija dvigubą pilietybę leido tik iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, o jeigu pilietis į užsienį gyventi išvyko po 1990-ųjų, dvigubos pilietybės jis negalėtų turėti, lietuvišką pasą galėtų gauti tik užsienyje gimę jų vaikai.

Tuo metu Seime svarstant pritarta valdančiųjų siūlymui leisti dvigubą pilietybę turėti išvykusiesiems ir po Nepriklausomybės atgavimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems kaimyninėse šalyse.

Seimas, priėmęs naujos redakcijos įstatymą, ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto konstitucingumo.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...