2010 Liepos 13

Odeta Bložienė

Pilnas degalų bakas – tuščios kišenės

veidas.lt

Jau prieš porą metų, “Eurostato” skaičiavimais, beveik penktadalis visų statistinio lietuvio vartojimo išlaidų teko transportui. Per šį laikotarpį benzino kainos didėjo daugiau nei trečdaliu, atlyginimai mažėjo kone dešimtadaliu, tad beveik nėra abejonių, kad kelionėms ir degalams tenkanti išlaidų dalis didėjo ir toliau didės. Štai 1998-aisiais transportui galėjome skirti vos 11,5 proc. visų išlaidų, ir to visiškai pakako. Na, o, pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai ir iki šiol transportui neskiria nė dešimtosios dalies savo išlaidų (Europos Sąjungos šalių vidurkis siekia 13,4 proc.).

Mūsų išskirtinumas nestebina: degalų kainos Lietuvoje labai nedaug arba visai nesiskiria nuo kainų kitose, ekonomiškai kur kas pajėgesnėse valstybėse. Tačiau gyventojų pajamos nuo to nepriklauso: Lietuvoje jos gerokai kuklesnės, tad transportui tenka skirti palyginti didelę išlaidų dalį.

Atrodo, kad laikui bėgant nuo ES vidurkio dar labiau atitrūksime, mat išlaidoms didėjant mūsų įpročiai sparčiai nekinta. Remiantis pastaruoju Lietuvos namų ūkių biudžetų tyrimu, daugiau kaip pusė visų transportui skiriamų išlaidų tenka benzinui ir dyzeliniams degalams. Pavyzdžiui, 2008 m. degalams įsigyti teko 58 proc. transporto išlaidų. Užklupus sunkmečiui, tik labai nedidelė dalis gyventojų ėmė mažiau važinėti automobiliais ar efektyviau naudoti degalus – apklausų duomenimis, daugelis verčiau rinkosi pigesnius degalus iš juodosios rinkos.

Taigi visai natūrali atrodo statistika, skelbianti, kad daugiausiai nuvyktų kilometrų įveikiame automobiliu. Šiuo atžvilgiu pirmaujame visoje Europoje. Daugelio senųjų ES šalių gyventojams, rodos, įprasta viešuoju transportu įveikti ne tik kelią nuo namų iki darbo, bet ir gerokai ilgesnius atstumus, tačiau lietuviai tokiu pavyzdžiu sekti nelinkę ir vis tiek renkasi brangesnę transporto priemonę.

Pernai atlikto “Eurobarometro” tyrimo duomenimis, į darbą vykstantys viešuoju transportu nurodė 36 proc. Vilniaus gyventojų. Net 51 proc. tam naudojasi nuosavu automobiliu arba motociklu. Tuo tarpu Paryžiuje automobiliu į darbą keliavo tik 13 proc., o viešuoju transportu – net 67 proc. gyventojų. Pigesnį variantą renkasi ir mūsų kaimynai: į darbą viešuoju transportu Rygoje vyko 60 proc., automobiliu – 24 proc. gyventojų, Taline atitinkamai – 52 ir 39 proc., o Varšuvoje – 60 ir 34 proc. gyventojų.

Visi šie skaičiai nėra tam, kad jus suklaidintų. Jie čia tam, kad priverstų atkreipti dėmesį ir susimąstyti. Juk tai, kad net sumažėjus pajamoms bei iškilusias degalų kainoms daugiau nei pusė gyventojų vis dar renkasi brangesnę transporto priemonę, neatrodo labai logiška.

Tokių tendencijų priežasčių būtų galima ilgai ieškoti. Matyt, nemažai pavyktų ir rasti. Juk jei yra poreikis ir noras, galimybių kažką įgyvendinti įmanoma rasti visada. Tuo tarpu nenorėdami ko nors daryti galime rasti tam šimtus priežasčių. Tas pats ir su viešuoju transportu – labai patenkintų viešuoju transportu Lietuvos sostinėje tėra 14 proc., dar 36 proc. nėra labai patenkinti, tačiau neranda ir kuo pernelyg skųstis. Na, o likusiems ir maršrutai nepatogūs, ir autobusai ar troleibusai perpildyti, ir bilietai per brangūs. Štai čia kiekvienas turėtų atidžiai paskaičiuoti.

“Swedbank” asmeninių finansų instituto skaičiavimais, vidutiniu automobiliu nuvažiuotas kilometras kainuoja 0,33–0,37 Lt. Taigi skyrus degalams, tarkime, 100 Lt, nuvažiuoti pavyks apie 285 km. Skaičiuojant darbo dienoms, vidutiniškai po 13 km. Įvertinęs atstumą nuo namų iki darbo, automobilio dėvėjimąsi, pridėjęs bent kelis litus, kuriuos neretai tenka pakloti už automobilio stovėjimą, dažnas suskaičiuos: nusipirkti tą patį 100 Lt kainuojantį mėnesinį viešojo transporto bilietą ir į darbą važinėti troleibusais ar autobusais yra kur kas pigiau. Žinoma, absoliutinti nieko negalima: individualios kelionės po Lietuvą kur kas pigiau atsieitų pasirinkus traukinį ar autobusą, tačiau automobiliu naudotis labiau apsimokės, jei į kelionę leisitės ne vienas.

Transportui skiriame penktadalį savo išlaidų, tad gal jau išties laikas išmokti bent paprasčiausias skaičiavimo pamokas, kad atsakymas į klausimą, kas ką: jūs automobilį ar automobilis – jus, būtų jūsų naudai.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Odeta Bložienė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...