2010 Balandžio 20

Algimantas Šindeikis

Pelnyta ar nepelnyta garbė

veidas.lt

Premjeras Andrius Kubilius savo vadovaujamą Vyriausybę paskelbė Lietuvos gelbėtoja, verta vadovėlių ir disertacijų. Bet ar tikrai A.Kubiliaus Vyriausybė verta gelbėtojos titulo?

Juk krizės našta lengva ranka buvo permesta verslui ir kitiems mokesčių mokėtojams, tiesiog drastiškai pakeliant mokesčius. Nereikia stebėtis, kad dėl tokio žingsnio A.Kubilius sulaukė pagyrų iš tarptautinių finansinių ir politinių institucijų. Jiems patiko mūsų finansų sąlyginė stabilizacija ir skolinamų lėšų palūkanos. Tokio smūgio verslui nebūtų drįsusi suduoti nė viena senųjų demokratijų vyriausybė. Jos gerai supranta, kad šalis, jos politika, ekonomika, viešojo sektoriaus finansavimas, socialinės rūpybos galimybės yra tiesiogiai priklausomos nuo verslo klimato ir jo būklės.

Verslo giljotinavimas mokesčiais turi sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Tos pasekmės jau smogė. Tai metų pabaigoje prognozuojama 350 tūkst. bedarbių armija, grėsmingai didėjantis “Sodros” deficitas, kuris šiemet gali viršyti 3 mlrd. Lt, brangi valstybės skola, jau peržengusi 30 mlrd. Lt. Tai Lietuvos viešųjų finansų stabilizavimo kaina, kurią dar ilgai mokėsime.

Sudarant 2010 m. biudžetą pasinaudota atsargaus prognozavimo gudrybėmis. Jau giriamasi viršijamu biudžeto pajamų surinkimu, bet pamirštama, kad jis šiemet 0,5 mlrd. Lt skurdesnis nei pernai tuo pačiu metu, o “Sodros” biudžeto skylė gerokai viršija biudžeto surinkimo perviršį. Finansų analitikų nuomone, džiaugtis 126 mln. Lt biudžeto surinkimo perviršiu, kai suplanuotas beveik 9 proc. biudžeto deficitas, yra tiesiog juokinga.

Tačiau premjeras A.Kubilius vis dar turi galimybę patekti į Lietuvos vyriausybių istoriją kaip pozityvus reformatorius. Tam reikia sėkmingai atlikti reformas, apie kurias kalbama ir Vyriausybės ataskaitoje. Aukštojo mokslo reforma, nors kelia daug kontroversijų, yra pozityvus žingsnis. Tenka priminti, kad tai tik dalinė reforma, nes didžioji dalis biudžeto lėšų vis dar pasiekia universitetus ne per studentų krepšelį, o per kitas finansavimo eilutes. Sveikatos apsaugos reforma dar neįsibėgėjusi ir apie sėkmę kabėti Vyriausybės ataskaitoje tiesiog per anksti.

Palankiausią laiką viešojo sektoriaus reformoms A.Kubilius jau pramiegojo. 2009 m. ekonominė duobė būtų leidusi rasti daug argumentų greitoms viešojo sektoriaus efektyvinimo reformoms pradėti. Ekonominei padėčiai gerėjant niekas nebenorės nei taupyti, nei efektyvinti ar modernizuoti savo veiklos.

Premjero A.Kubiliaus tikrai negalima apkaltinti tuo, kad jis ką nors įsidėjo į kišenę. Tuo jis labiausiai ir skiriasi nuo iki šiol Lietuvą valdžiusių Vyriausybių vadovų. Bet labai abejotina, ar tokio nuopelno užtenka, norint save vadinti gelbėtoju. A.Kubiliaus Vyriausybei teko itin nedėkingas uždavinys – vesti šalį per sunkmetį. Valstybės finansus tikrai reikėjo stabilizuoti, antraip būtų grėsusi katastrofa. Bet Lietuvos išgelbėtoja galės vadintis tokia Vyriausybė, kuri sugebės rasti žmogiškesnį balansą tarp viešųjų finansų sutvarkymo ir piliečių lūkesčių. Finansinis stabilumas nėra vertybė per se. Tikra vertybė yra piliečių gerovė.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Algimantas Šindeikis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...