2012 Sausio 16

Pasaulio šalys su siaubu laukia kovo – skolų grąžinimo mėnesio

veidas.lt


Šiemet pasaulio šalys turės ne tik refinansuoti didžiulės vertės skolas, bet ir susitaikyti su tuo, kad skolintis teks dar brangiau nei pernai.

2012-aisiais daugelio skolose skendinčių valstybių laukia didelės dalies šių skolų grąžinimo terminas. Daugeliui jis sueis jau kovo mėnesį. Tačiau valstybės, be jokios abejonės, šių pinigų negrąžins, o savo skolas bandys refinansuoti, kitaip tariant, persiskolinti iš naujo. Suma, kurios prireiks visoms pasaulio valstybėms kartu sudėjus, siekia 7,6 trln. JAV dolerių. O jeigu įvertinsime dar ir už skolas mokėtinas palūkanas, tai bendrai didžiosioms pasaulio šalims reikės refinansuoti daugiau nei aštuonis trilijonus dolerių vertės siekiančias skolas.
Daugiausiai skolų tarp didžiųjų pasaulio šalių šiais metais turės grąžinti arba refinansuoti Japonija – tris trilijonus dolerių.
Iš esmės tai beveik pusė viso pasaulio šalių šiemet grąžinamos skolos, tad šie metai Japonijai bus ypač nelengvi. Iš viso, kaip perspėja buvęs šalies finansų ministras Hirohisa Fujii, Japonijos valstybės skola siekia 220 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, Japonija per dvejus metus pasiskolino daugiau pinigų, nei surenka mokesčių. Tiesa, Japonija nuo didžiųjų Europos skolininkių skiriasi tuo, kad daugiausiai skolinasi ne iš tarptautinių rinkų, o iš savų, tai yra Japonijos koorporacijų ir verslininkų.
Antroje vietoje atsidūrė Amerika, kuri šiais metais turės grąžinti arba refinansuoti 2,8 trln. dolerių vertės savo skolas. Iš viso Amerikos viešosios skolos limitas sudaro 15,19 trln., o skolos dalis, tenkanti vienam Amerikos gyventojui, jau siekia 48,2 tūkst. dolerių. Be to, šalis į skolas klimpsta itin sparčiai: nuo prezidento Baracko Obamos kadencijos pradžios, kai valstybės skola siekė 10,6 trln. dolerių, ji padidėjo 41,5 proc., o vien pernai net tris kartus buvo padidintas JAV skolos limitas.
Priminsime, kad rugpjūčio pradžioje likus vos kelioms valandoms iki paskelbimo apie nemokumą, Amerikos Kongresas ir prezidento administracija susitarė trimis etapais padidinti šalies skolos limitą 2,1 trln. dolerių. Rugpjūtį Amerikos Kongresas šalies skolos limitą padidino 400 mlrd., rugsėjį – 500 mlrd. dolerių suma. Na, o pačioje gruodžio pabaigoje Amerikos iždo departamentas Kongreso paprašė dar kartą, 1,2 trln. dolerių, padidinti šalies skolos limitą, o į tai reaguodama tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ metų pabaigoje įspėjo JAV, kad susikaupusi skolų našta kelia grėsmę aukščiausiam – AAA šalies reitingui.

Euro zona grąžins beveik trilijoną eurų

Euro zonos valstybėms šiemet irgi teks grąžinti nemenką sumelę – beveik trilijoną eurų, tiksliau – 837 milijardus. „Tai didžiuliai skaičiai. Ypač dėl to, kad daugelis valstybių turi deficitinį biudžetą, skolos didėja, ši suma bus didžiulė problema“, – sako Elwinas de Grootas, „Rabobank“ ekonomistas iš Nyderlandų.
Daugiausiai skolų šiemet teks grąžinti krizės epicentre atsidūrusiai Italijai, iš kurios šiemet kreditoriai laukia 193 mlrd. eurų, taip pat įspūdingai prasiskolinusioms Prancūzijai ir Vokietijai.
Didžiulės skolos šiemet spaudžia ir mažesnes valstybes. Nors jų sumos pasaulio mastu nėra tokios įspūdingos, bet šaliai jos dažnai yra labai didelė našta. Pavyzdžiui, Nyderlandams ir Graikijai teks grąžinti po 30 mlrd., Belgijai – 24 mlrd. eurų.
Kebli padėtis susiklosčiusi ne tik euro zonoje, bet ir euro dar neįsivedusiose valstybėse. Štai Lietuvai šiemet teks refinansuoti 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. Lt) vertės euroobligacijų: gegužės 10 d. teks išpirkti 400 mln. eurų nominalios vertės 2002 m. išleistą ir 2006 m. dar 600 mln. eurų papildytą euroobligacijų emisiją. Tačiau šiam reikalui iš pernykščio biudžeto esame atsidėję tik 1,7 mlrd. Lt – pusę reikalingos sumos. Ką jau kalbėti apie tai, kad, be skolų refinansavimo, yra ir kitų reikmių, kurioms šiemet mūsų šaliai iš viso teks skolintis 10,3 mlrd. Lt.
Ne mažiau keblu ir mūsų kaimynei Latvijai, kuri šiemet turės pradėti grąžinti jai suteiktą TVF paskolą. 2012 m. tam ji privalės skirti 241 mln. latų (345 mln. eurų), o tai grėsminga suma.

Skolos smarkiai brangsta

Atsiradus tokiam pinigų poreikiui, o vertybinių popierių rizikingumui didėjant, skolinimasis šiemet neabejotinai bus ne tik intensyvesnis, bet ir gerokai brangesnis nei pernai. Tą liudija jau dabar lyg ant mielių kylančios obligacijų išpirkimo kainos.
Skaičiuojama, kad Didžiajam septynetui (G-7), kurį sudaro JAV, Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Kanada, skolinimosi išlaidos šiemet gali padidėti net 39 proc., o vidutinė palūkanų norma, kurią teks mokėti už obligacijų išpirkimą, rinkose – tiek pasaulio, tiek Europos – greičiausiai bus didesnė nei 10 proc.
Tiesa, Lietuvos finansų ministerija kaip visuomet nusiteikusi optimistiškai ir žada, kad mokėsime „nedideles“, 6–7 proc. sieksiančias palūkanas. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas aiškina, kad tai tikėtinas palūkanų vidurkis, bet skolinamasi bus ne vienu kartu. „Dalies pinigų reikės gegužę, kitos – rudenį, tad neracionalu iš anksto skolintis pinigus, kurių dar nereikia“, – aiškina ministerijos atstovas.
Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad Lietuva gyvena ne kokiame atskirame skolinimosi pasaulyje, – ji skolinasi iš tų pačių kreditorių kaip ir kitos valstybės. Tad nors Lietuva, kaip ne itin prasiskolinusi valstybė, gali tikėtis mažesnių palūkanų nei Italija ar Graikija, finansų rinka yra ta pati, ir jei skolinimasis brangs, tai brangs visoms valstybėms.
Savo kailiu šiemet tai pajuto jau ne viena euro zonos valstybė. Sausį eurą įsivedusios šalys iš viso turėjo grąžinti arba refinansuoti beveik 90 mlrd. eurų ir platino įvairios trukmės obligacijas (nuo 3 mėnesių iki 10 metų), už kurias mokėjo iki 8 proc. palūkanų. Tiesa, Vokietijai pavyko skolintis už mažiau nei 2 proc. palūkanas, tačiau Italijai teko mokėti daugiau nei 7 proc., o Graikijai – net per 20 proc.
Ne ką lengviau 2012-uosius pasitiko naujos krizės ištikta Vengrija. Pirmosiomis sausio dienomis investuotojai pirkdami Vengrijos skolos vertybinius popierius pareikalavo net 9,96 proc. palūkanų, o tai didžiausia vidutinė palūkanų norma nuo pat 2009 m. balandžio.

Skolintis nebus paprasta

Dar vienas svarbus klausimas, ar, nepaisant palūkanų kainos, vyriausybėms skolintis šiemet apskritai pavyks.
Pastaruoju metu investuotojai nuolat skundžiasi rinkose tvyrančiu netikrumu dėl ateities, juolab kad reitingų agentūros vis grasina peržiūrėti valstybių ilgalaikio skolinimosi reitingus. „Pinigų pasiūla gali trūkčioti. Juolab kad metų viduryje pajusime didžiausią pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo daromą įtaką“, – niūriai prognozuoja Glazgo agentūros „Ignis Asset Management“ analitikas Stuartas Thomsonas.
Tokius jo žodžius puikiai iliustruoja praėjusios savaitės Prancūzijos pavyzdys. Šalis už 3,29 proc. palūkanas pasiskolino 7,96 mlrd. eurų, tačiau Prancūzijos obligacijų paklausa buvo rekordiškai maža – pasiūlą ji viršijo tik 1,64 karto, nors pernai viršydavo iki keturių kartų. Vokietijos vyriausybės obligacijų, praėjusią savaitę išplatintų už 4,06 mlrd. eurų, paklausa pasiūlą viršijo irgi vos 1,3 karto.
Užtat JAV vertybinių popierių paklausa kol kas negali skųstis. Remiantis JAV federalinio rezervų banko duomenimis, gruodį užsienio šalių centriniai bankai pardavė savo turėtų Amerikos valstybinių obligacijų už rekordinę 69 mlrd. dolerių sumą. Tačiau žadama, kad netrukus toji paklausa sumenks. „Nors kai kurie pirkėjai iki šiol vis dar palaiko paklausą, obligacijų pajamingumas sparčiai krinta. Jau dabar JAV vertybinių popierių pajamingumas nusirito iki užsienio centriniams bankams nepriimtino lygio, tad paklausa ims mažėti“, – apibendrina „RBS Securities“ strategas Johnas Briggsas.
Jo nuomone, ne tik JAV, bet ir Kanados, Japonijos, Europos šalių vyriausybėms skolintis šiemet bus kaip niekada sudėtinga. „Ir ne tik todėl, kad teks mokėti dideles palūkanas, bet ir dėl to, kad apskritai bus sunku rasti obligacijų pirkėjų“, – apibendrina analitikas.

Šiemet grąžintinos arba refinansuotinos skolos

Šalis    2012 m. išperkamų skolos vertybinių popierių vertė (mlrd. eurų)

Italija    193
Didžioji Britanija    165
Vokietija    157
Prancūzija    100
Ispanija    46
Graikija    30
Olandija    30
Belgija    24
Šaltinis: HSBC

Bendras euro zonos skolų grąžinimo grafikas
Mėnuo    Grąžintina suma (mlrd. eurų)

Sausis    86,7
Vasaris    75,3
Kovas    81,2
Balandis    79,2
Gegužė    74
Birželis    79,6
Liepa    79
Rugpjūtis    31,4
Rugsėjis    76,5
Spalis    70,1
Lapkritis    68,8
Gruodis    35,3
Šaltinis: „Bloomberg“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...