2011 Vasario 11

Politika

Dėl Lietuvos žydų klausimo nerimą kelia griežtėjantis abiejų pusių tonas

BNS

Dėl Lietuvos žydų istorijos vertinimo nerimą ima kelti griežtėjantis abiejų pusių tonas, teigia britų savaitraštis “The Economist”.

Naujame leidinio numeryje paskelbtame rašinyje atkreipiamas dėmesys, kad nemažai istorinių įvykių lietuvių ir žydų yra vertinami skirtingai. Kaip pavyzdys pateikiama 1941 metų Birželio sukilimą organizavusio antisovietinio Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) veikla.

Anot “The Economist”, ši organizacija daugeliui lietuvių buvo “narsus valstybingumo žybsnis” prieš 50 metų okupaciją, tačiau “mirties pranašas” žydams ir lenkams, nes žydų pogromai Lietuvoje prasidėjo anksti.

“Nuo 1991 metų visų suinteresuotų šalių mokslininkai narpliojo žudynių detales, skrupulingai lygindami šaltinius ir aiškindamiesi šių įvykių persipynusių priežasčių niuansus, tokius kaip prietarai, kurstymas iš išorės, kerštas arba bailumas”, – pastebi “The Economist”.

Tačiau, anot straipsnio autoriaus, kai kuriems kritikams atrodo, kad istorijos įvertinimas vyksta per lėtai. Jie kritikuoja, esą Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi žydams svarbiomis vietomis, vilkinama restitucija ir persekiojami holokaustą išgyvenę žmonės dėl tariamų žydų partizanų žiaurumų, be to, pastebimas “ultranacionalistinis požiūris į istoriją, kuris sumenkina holokaustą”.

“The Economist” primena, kad šią savaitę Londone vykusioje Lietuvos ambasados organizuotoje konferencijoje apie Lietuvos žydų istoriją įvyko viešas protestas ir aštrus apsižodžiavimas – kritikai paskelbė laišką, smerkiantį Lietuvos Vyriausybę bei tarptautines pastangas dėl nacių ir sovietų nusikaltimų vertinimo panašiu pagrindu.

“Kaltinimus energingai atmetė istorikai ir kiti konferencijos dalyviai, tarp jų – ir holokaustą išgyvenusi mažos Lietuvos žydų bendruomenės veikėja Irena Veisaitė. Ji atsidūrė neįprastoje padėtyje – buvo išplūsta kampanijos prieš antisemitizmą dalyvio, Britanijoje gimusio filmų kūrėjo ir akademiko Danny Ben-Moshe”, – rašo “The Economist”.

“Ponia Veisaitė ir jos bendražygiai smerkia LAF aukštinimą. Lietuvos valdžios veiksmuose jie įžvelgia daugiau nerangumo negu pagiežos. Tačiau didžiausią nerimą jiems kelia griežtėjantis abiejų pusių tonas. Kai kuriems lietuviams atrodo, kad per uolūs žydai kritikai suteikia per mažai erdvės susitaikymui”, – teigia britų savaitraštis.

“Esame suspausti tarp dviejų Talibanų”, – sakė Jidiš instituto profesorius Šarūnas Liekis.

Anot “The Economist”, dar platesnis klausimas yra pastangos keisti Europos požiūrį į istoriją.

“2008 metų Prahos deklaracija, kurią parėmė tokie šviesuliai kaip Vaclavas Havelas, pareikalavo Niurnbergo pobūdžio komunistinio laikotarpio nusikaltimų aukų ir vykdytojų įvertinimo. Prie teksto rengimo prisidėjęs švedų politikas Goranas Lindbladas sako, kad tikslas nebuvo sumenkinti holokausto, bet pakelti į kitą lygį sovietų nusikaltimus. Tai sulaukė paramos iš tokių struktūrų kaip Europos Parlamentas. Bet tai papiktino kai kuriuos, jei ne visus, žydų aktyvistus, kairiuosius politikus (daugiausia iš Vakarų Europos) ir, neišvengiamai, Rusiją”, – rašo britų savaitraštis ketvirtadienio numeryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Anonimas Anonimas rašo:

    Žinoma,niekam neįdomūs tokie žmonės,kaip mano senelis,kuris bandė gelbėti žydus 1941m.,tačiau kategoriškai atsisakytų bent kokio žydų apdovanojimo,nes vėliau be galo pasišlykštėjo jais…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...