2012 Gegužės 29

A.Kubilius skolinasi, kad grąžintų A.Brazausko skolas

veidas.lt


Lietuvos valstybės finansų atsigavimą po krizės sunkina paskolos, kurias Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turi imti tam, kad grąžintų ekonomikos klestėjimo laikais Algirdo Brazausko Vyriausybės prisiimtas skolas.

Gegužės mėnesio pirmoje pusėje Lietuvos valstybės finansų valdymo srityje nutiko neeilinis įvykis – buvo išpirka 1 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisija, tokiu būdu valstybės skolą sumažinant 3,45 mlrd. Lt.

Kol estai taupė, lietuviai skolinosi

Pasak Finansų ministerijos atstovų, tai lig šiol Lietuvos istorijoje didžiausia išpirkta valstybės skolos dalis. Kartu ji žymi ir tam tikrą Lietuvos skolinimosi lūžį: lig šiol trejus metus paeiliui skolintasi tiesiog einamiesiems valstybės poreikiams finansuoti, o dabar du trečdaliai naujų skolų imama tam, kad būtų padengtos ankstesnių Vyriausybių padarytos skolos. Paprasčiau tariant, dabartinė Vyriausybė, kuri nuolat kaltinama praskolinusi Lietuvą, pradeda grąžinti Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo Vyriausybių skolas.
Be abejonės, „Veido“ pateikiami valstybės skolos didėjimo skaičiai neginčijamai rodo, kad A.Kubiliaus Vyriausybės valdymo laikotarpiu skola išaugo tiesiog stulbinamai. Ir ne tik skaitmenine išraiška, bet, kas tokiais atvejais itin svarbu, santykiniu dydžiu: nuo maždaug 16 proc. BVP 2007–2008 m. iki 41 proc. BVP šiemet, tai yra daugiau nei du su puse karto. Tačiau reikia atsižvelgti, kad dabartinė Vyriausybė skolinosi finansinės krizės ir ekonomikos nuosmukio laikais. Ir kad didysis šuolis, kai santykinis valstybės skolos dydis padvigubėjo, įvyko pirmaisiais krizės metais, kada skolintais pinigais teko finansuoti G.Kirkilo Vyriausybės artėjant Seimo rinkimams prisiimtus įsipareigojimus.
Vis dėlto A.Brazausko ir G.Kirkilo Vyriausybės sugebėjo prisidaryti daugiau nei 5 mlrd. Lt skolos 2004–2008 m., kai ekonomika kasmet smarkiai augo ir galimybės turėti perteklinį, o ne deficitinį biudžetą buvo itin palankios. Būtent tuo metu mūsų kaimynai estai ir sukaupė savo garsųjį Rezervo fondą, kurį turėdami visus ketverius krizės metus galėjo gyventi nelįsdami į skolas ir šiuo metu yra mažiausiai prasiskolinusi šalis visoje Europos Sąjungoje.
Tokį ankstesnių Vyriausybių išlaidų gyvenimo būdą iš dalies galima suprasti: juk Lietuva jau 22 metus gyvena skolon. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kai pirma buvo skolinamasi iš Tarptautinio valiutos fondo, nes jaunai valstybei niekas kitas nenorėjo skolinti, vėliau, susitvarkiusi ekonomiką ir tvirčiau atsistojusi ant kojų, Lietuva ėmė skolintis tarptautinėse rinkose. Po milijardą, pusantro, retkarčiais po du. Visą tą laiką santykinis BVP skolos dydis buvo nedidelis ir nė iš tolo nepanėšėjo į tikrai prasiskolinusių valstybių skolos dydį, tad nebuvo didelių sunkumų reguliariai padengti senas skolas naujomis skolomis, juoba kad ekonomikai vis augant ir tvirtėjant stiprėjo ir Lietuvos tarptautinė reputacija, o kartu su ja mažėjo palūkanų, kurias reikėdavo mokėti už naujas skolas, dydis.
Valstybės skolos augimo dinamika puikiai rodo, kad pristabdyti šį ydingą įprotį gyventi skolon trumpam pavyko tik Tarptautiniam valiutos fondui 2000–2003 m., kai dėl krizės Lietuvai teko pasirašyti įsipareigojimus kaip galima griežčiau sutvarkyti valstybės finansų valdymą. Beje, tą 2000-ųjų susitarimą su TVF taip pat parengė A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Tačiau vos tik ekonomika po kelerių metų susitvarkė, vėl buvo užkurta skolinimosi mašina.

Socdemų atmintis trumpa

Šiuos faktus turėtų puikiai žinoti tuometis finansų, vėliau – susisiekimo ministras, dabartinis Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris tiek pats, tiek savo kolegos ekspremjero G.Kirkilo lūpomis nuolat kritikuoja šią Vyriausybę už nuolat didinamą valstybės skolą.
„Vyriausybės vadovas bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau noriu priminti, kad tai padaryta ne uždirbtomis lėšomis, bet skolintomis, o tai reiškia, kad išaugusi skola slėgs mokesčių mokėtojų pečius dar ilgą laiką. Konservatoriai ir liberalai per trejus metus išaugino valstybės skolą beveik 25 mlrd. Lt (šiuo metu ji siekia beveik 45 mlrd. Lt), o pinigų suma šios skolos palūkanoms per tą patį laikotarpį padidėjo beveik tris kartus“, – prieš mėnesį teigė A.Butkevičius, kritikuodamas Ministrų kabineto metinę ataskaitą Seimui.
Toks pareiškimas skamba ne tik keistai, bet ir veidmainiškai. Viena, per pastaruosius trejus metus palūkanos, už kurias Lietuva skolinasi euro rinkoje, sumažėjo dvigubai – nuo 9 proc. 2009-aisiais, iki keturių su trupučiu procento 2012-ųjų balandžio pabaigoje, kai Vyriausybė pasiskolino 1,5 mlrd. Lt.
Antra, kaip jau minėta, didžioji 2009 metų skola susidarė daugiausia todėl, kad reikėjo finansuoti Ministrų kabineto, kurio ilgametis narys buvo pats A.Butkevičius, įsipareigojimus. Trečia, artimiausius ketverius metus, arba visą Seimo kadenciją, kurios metu socialdemokratai mano būsiantys valdžioje, o jų lyderis neslepia ambicijų patekti į Vyriausybės vadovo vietą, Lietuvai teks atidavinėti socialdemokratų padarytas skolas.
Iš viso 2013–2016 m. valstybė turės grąžinti 22,5 mlrd. Lt skolų, iš jų 12,5 mlrd. Lt sudarys 2003–2006 m. A.Brazausko Vyriausybės padarytos skolos. Likusi 9,99 mlrd. Lt dydžio suma – toji pati 2009-ųjų skola, už kurią irgi atsakingi socialdemokratai, nors ir labai nenori to prisiminti. Ypač kai valstybės finansai jau sutvarkyti.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės komentaras

Nuvilia nepamatuotas populizmas, kurį pasitaiko skleisti ir socialdemokratų lyderiui, buvusiam finansų ministrui, ekonomikos mokslų daktarui Algirdui Butkevičiui, teigiančiam, kad „šie metai yra rekordiniai skolinimosi mastais, visi pinigai panaudojami senesnėms skoloms grąžinti ir didėjančioms biudžeto skylėms lopyti“. Taip pat teigiama, kad „be atokvėpio skolinantis užsienyje ir vidaus rinkoje valstybės skolos problemos nusikratoma ir ji paliekama būsimai Vyriausybei“.
Pirmiausia rekordiniai skolinimosi mastais buvo 2009-ieji, kai dėl pasaulinės finansų krizės išryškėjus struktūrinėms Lietuvos viešųjų finansų problemoms deficitas pasiekė 9,4 proc. BVP. Keisčiausia, kad tuo metu, kai 2009 m. Vyriausybė, pildama vandenį ant opozicijos malūno, visomis išgalėmis mažino viešųjų finansų deficitą, siekdama kuo mažesnio skolos augimo, opozicija nuoširdžiai ir sutartinai siūlė, kaip mokė J.M.Keynesas, „skatinti ekonomiką ir vidaus vartojimą“ dar didesniu deficitu, visiškai neišgyvendama dėl dar spartesnio skolos augimo. O kai skolos augimas ėmė menkti ir stabilizuotis, pradėjo nepaliaudama dėl jo sriūbauti.
Lietuvos viešųjų finansų deficitas nuosekliai mažėja: nuo 9,4 proc. BVP 2009 m. pabaigoje iki 5,5 proc. BVP 2011 m. pabaigoje ir iki planuojamų 3 proc. BVP šįmet. Vadinasi, „biudžeto skylė“, priešingai, nei rašo ponas A.Butkevičius, kasmet mažėja, o ne didėja, ir ne tik santykinai (procentais BVP), bet ir absoliučiai (milijardais litų). Jeigu netikite Finansų ministerija ar Statistikos departamentu, kaip dabar madinga tarp kai kurių ekonomikos daktarų ir profesorių, pasitikrinkite Eurostate.
Mažėjant deficitui mažėja ir naujo skolinimosi apimtys: 2009 m. Lietuva skolinosi beveik 14 mlrd. Lt, 2011 m. skolinimosi poreikis buvo kiek daugiau nei 6 mlrd. Lt. Šiemet skolinimosi poreikis siekia apie 10 mlrd. Lt, o du trečdalius šios sumos sudarys ankstesnių skolų išpirkimas.
Skolintos lėšos naudojamos visoms valstybės teikiamoms viešosioms paslaugoms, įskaitant švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitas sritis. Tarp šių išlaidų – ir pensijos, ir atlyginimai mokytojams, policininkams, gydytojams, bibliotekininkams. Turbūt jau nebereikia priminti, kad apie 70 proc. viešųjų išlaidų tenka socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Būtų daug nuoširdžiau, jeigu raudų apie „praskolintą Lietuvą“ autoriai pasakytų, kurią konkrečiai iš šių sričių jų Vyriausybė yra pasirengusi finansuoti mažiau, kad skola nedidėtų.

Valstybės skolos grąžinimo grafikas (mlrd. Lt)

Metai    Skola    Palūkanos    Iš viso
2012    5,938    2,279    8,217 (2002 ir 2006 m. 1 mlrd. eurų euroobligacijos)
2013    4,816    2,130    6,946 (2003 ir 2004 m. 1 mlrd. eurų euroobligacijos)
2014    1,9    1,898    3,798 (2009 m. 500 mln. eurų euroobligacijos)
2015    4,612    1,588    6,2 (2009 m. 1,5 mlrd. JAV dol. euroobligacijos)
2016    4,13    1,421    5,55 (2005 ir 2006 m. 1 mlrd. eurų euroobligacijos)
2017    2,476    1,264    3,74 (2010 m. 750 mln. JAV dol. euroobligacijos)
2018    2,513    1,141    3,654 (2007 m. 600 mln. eurų euroobligacijos)
2019    0,264    1,021    1,285
2020    5,49    0,818    6,317 (2010 m. 2 mlrd. JAV dol. euroobligacijos)

Valstybės skolos didėjimas 1995–2012 m.

Metai    Suma (mlrd. Lt)    Proc. BVP    Valdymo išlaidos (mln. Lt)
1995    3,088    11,9
1996    4,666    14,3
1997    6,222    15,6
1998    7,436    16,6
1999    9,963    22,8
2000    10,842    23,7    869
2001    11,221    23,1    978
2002    11,620    22,3    975
2003    12,039    21,1    820
2004    12,155    19,3    657
2005    13,276    18,3    566
2006    14,939    17,9    569
2007    16,698    16,8    710
2008    17,375    15,5    781
2009    27,106    29,4    961
2010    36,113    38    1530
2011    40,800    38,6*    1848
2012    44,700    41*    2154*

* Prognozuojama

Šaltinis: „Veidas“, Finansų ministerija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. anta anta rašo:

    nesamone bent tuomet mes galejome atsigauti o kubiliaus vadovavimo laikais tik smunkam zemyn ,kai kubilius gyvens is minimalaus atlygio tada atsisuks i paaprasta zmogu tad as to jam ir linkiu.

  2. to anta to anta rašo:

    nu jooo atsigauti i skolas… tai gal dar pati nu eik i sms kredita ir puikiai atsigausi :) ))

    Ir kodel tavo nuomone zmogus i save investaves ir mokesis turi gaut minimuma??? Tas kas sugeba tirkai gauna ne minimuma, o tas kas vertas minimumo tik save ir tegali kaltinti. Parodykit man aukstaji issilavinima turinti zmogu su 10 metu patirtimi savo srityje kuris gauna minimuma???

    Kol musu visuomene neisaugs ir nenustos vogti (prades cekius dalint turguose, taksi, perkant masina ir t.t. ir apskaitys visas pajamas), tol turbut geriau nebus.

    Imho si yra viena is geriausiu vyriausybiu kuria mes turejome ever. Skaitau tik gal tamsuoliams ji nevisai galetu patikt..

  3. Hmm Hmm rašo:

    Pagiriamasis žodis sau. Na padidėjo iki 17 mlrd, bet tai tebuvo 15 pr bvp. O dabar ką turime? 45 mlrd ir 41 pr bvp. Kažko nesiriša statistika su parašytais žodžiais:))

  4. Edmundas Edmundas rašo:

    Trumpai apibendrinant visą straipsnį, galima būtų pasakyt tiek:

    Jeigu ankstesnės Vyriausybės, Lietuvos ekonomikos kilimo metais, būtų susivokusios, apsitvarkiusios, susiveržusios diržus (ne žmonių sąskaita, o grynai savo išlaidų), pradėjusios kaupti rezervinį fondą (dėl visa ko), tai šiandien Lietuvos skola būtų panaši, kaip ir Estijos, galbūt turėtume eurą ir gyventume visai kitame lygyje. Tačiau tos populistų partijos taip ir nesugebėjo suprasti ką daro – tai turime ką turime. Kažin kodėl Socdemai per praėjusius rinkimus tylėjo ir praktiškai nevykdė rinkiminės kampanijos? Nes, greičiausiai, suprato, kad su finansais bus be galo bloga situacija, jie paprasčiausiai nesugebės ištraukti Lietuvos.

    Na, dabar turime skolą. Neturėtume skolos, tai turėtume dar didesnius mokesčius, greičiausiai devalvuotą valiutą, visišką chaosą finansuose. Dabar gi turime tvarkingą ir palaipsnį biudžeto deficito mažėjimą, ūkio augimą. Ne toks didelis augimas, kaip norėtųsi, tačiau tikrai nereikia skųstis. O skolą grąžinsime. Aišku, jeigu tik kitos Vyriausybės sugebės taip pat laikytis drausmingos finansų politikos (nepradės išlaidauti ir kelti MMA iki 1500 Lt). Pamatysit, per 5-8 (2 kadencijos) metus grąžinsim pusę skolos (vėl gi, jeigu Vyriausybės mąstys ką daro), sukaupsim rezervinį fondą ir kitam kartui jau būsime pasiruošę.

    Gaila tik, kad Lietuvos žmonės mėgsta lipti ant to paties grėblio. Tokią gilią krizės duobę išmėginom tik dėl socdemų ir kitų populistinių partijų kaltės. Dabar gi, vėl rinksime jas į Seimą (jeigu tikėti apklausomis).

  5. skaitytoja skaitytoja rašo:

    “hmm” gerai pastebeta, cia, manau, turejo omenyje, kad padidejo procentine dalis skolos, bet nesuvokia to, kad tais metais laaabai ir pats bvp susitrauke,


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...