2010 Rugsėjo 27

Spaudos aktualija

Parduotuvėse brangsta maistas

veidas.lt

Parduotuvėse brangsta pagrindiniai maisto produktai: miltai, duona, pienas, kruopos, aliejus, kava. Prekybos centrai iš gamintojų kasdien gauna pasiūlymus peržiūrėti kainas.

Ūkio ministras Dainius Kreivys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje pareiškė, kad kainas Lietuvoje kelia prekybininkai, o ne gamintojai.

“Labai aiškiai matomas prekybininkų antkainių kilimas tokiuose pagrindiniuose produktuose kaip miltai, yra gan žymiai pakilę batono, pieno kainos. Šiai dienai labai aiški tendencija, kad būtent prekybininkai kelia kainas, ne gamintojai”, – teigė ūkio ministras”, – šeštadienį Kaune susirinkusiems konservatoriams-krikščionims demokratams sakė D.Kreivys.

Premjeras Andrius Kubilius posėdyje kartojo anksčiau išsakyta nuomonę, jog objektyvių priežasčių kainoms kilti nėra.

“Iš patirties mes žinome, kad labai dažnai yra naudojamas toks išankstinis presingas – formuoti viešą nuomonę, kad kainos tikrai augs. Po to jau labai paprasta tas kainas užsiauginti”, – šeštadienį sakė A. Kubilius.

Pastaruoju metu daug diskusijų visuomenėje kelia maisto produktų brangimas. Deklaruojama brangimo priežastis – sukilusios žaliavos kainos. Neseniai Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos ir siūloma kovoti su piktnaudžiavimu maisto rinkoje.

Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos.

Prieš dirbtinį ir nusikalstamą maisto kainų didinimą valdžia bejėgė. Praėjusią savaitę dar bandė tautai suvaidinti spektaklį, kaip labai pergyvena dėl didėjančių kainų, pakilnojo savo kumštelius, nereikšmingai pabaksnojo piršteliais į dangų. Ir viskas.

Ašarojantys premjeras Andrius Kubilius, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vos ne viešai prisipažino, kad nieko nebegali. Įgaliojo tuo reikalu užsiimti Konkurencijos tarybą. O tai reiškia visišką kapituliaciją arba net nenorą padėti Lietuvos žmonėms. Juolab kad ir Konkurencijos taryba entuziazmu nedega – kol ištirs, kol nustatys, kol praeis teismai, pabrangę maisto produktai seniai bus suvalgyti, o nesąžiningai pralobusieji – nenubausti.

Lietuva jau nebetiki A. Kubiliaus ašaromis. Kaip jomis tikėsi, kai patys valdžios vyrai teigia, kad kainų didinimas – nepagrįstas, kad maisto produktų kainos brangsta dėl perdirbėjų ir prekybininkų kaltės. Jei yra kaltė, yra ir kaltininkai. Turi būti ir atsakomybė. Apie atsakomybę valdžios vyrai nekalba. Tik verkia. Atsakingų nėra, niekas jų ir neieško.

“Vienareikšmiškai negalėčiau pasakyti, kad kainos neturi pagrindo kilti, tačiau nerimta, kai visa kaltė verčiama žaliavų brangimui…”, – gamintojų argumentais abejoja ir Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.

Anot J. Kraujelio, grūdai šiemet iš tiesų brango beveik dvigubai – nuo vidutiniškai 362 litų už toną pernai iki besiformuojančios 600 litų už toną kainos šiemet. Tačiau 2008 metais vidutinė grūdų supirkimo kaina buvusi 616 litų už toną. “Pernai grūdų kaina buvo beprotiškai žema, bet duona ar buvo atpigusi? Aš negirdėjau tokių dalykų”, – sako J.Kraujelis.

Kita vertus, pavyzdžiui, šių metų birželio duomenimis, žemdirbio augintojo dalis duonos kainoje tesudaro 8 procentus, duonos pramonės – 42 procentus, prekybos antkainis – 28 procentus, mokesčiai – 17 procentų. Todėl, J.Kraujelio manymu, ta nedidelė dalelytė neturėtų turėti lemiamos įtakos branginti duonos 10 ar 15 procentų.

Kitaip yra su pieno produktais. Pieno supirkimo kainos, lyginant su pernai, kai buvo “nukritusios žvėriškai”, padidėjo apie 40 procentų – iki 815 litų už toną. Tačiau, pasižiūrėjus į Europos Sąjungos 27 šalių pieno supirkimo kainų lentelę, Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje nuo galo (23,5 eurocentai už litrą), mažiau už pieną savo ūkininkams moka tik rumunai (21,5 ec), kai tuo tarpu ES vidurkis yra 29,5 eurocentai. Tad, J.Kraujelio manymu, Lietuvos valgytojai turi galimybę vartoti dar pakankamai pigius pieno produktus.

Kiaulienos bei paukštienos kaina, tvirtino asociacijos prezidentas, yra susijusi su pašarinių grūdų kainomis, kurios šiemet dar nenusistovėjo, bet irgi prognozuojama, bus didesnės, nei pernai. Viltis, kad grūdinių pašarų brangimą kompensuos žoliniai pašarai, anot J.Kraujelio, žlugo pasidarius labai sunkioms derliaus nuėmimo sąlygoms. Iki šiol mėsos rinką reguliavęs lenkiškas faktorius, anot J. Kraujelio, šiemet gali nesuveikti, nes pašarai brangsta ir Lenkijoje.

„Šiaulių kraštas“ rašo:

Nuo rugpjūčio vidurio duonos kainą vidutiniškai 10 procentų pradėjo kelti gamintojai. “Pradėjo “Vilniaus duona”, netrukus sulaukėme ir kitų kepėjų siūlymų peržiūrėti duonos kainas. Prie derybų stalo pavyko pasiekti, kad brangs ne visa produkcija – iš keliasdešimties pozicijų gal keliolika. Ką mes galime padaryti? Tik optimaliai pasistengti išsaugoti savo prekiniu ženklu pavadintus duonos gaminius”, – “Šiaulių kraštui” sakė Renata Saulytė, “Maxima LT” atstovė ryšiams su visuomene.

Pastarąją savaitę prekybos centruose apie 10 procentų brango kava, apie 20 procentų – visų rūšių aliejus. Anot “Maxima LT” atstovės, šių produktų kainos priklauso nuo pasaulinės biržos tendencijų. Miltai prekybos centruose šią savaitę irgi brango apie 10 procentų.

“Po miltų turėtų apie keliolika procentų brangti makaronai ir kruopos, išskyrus grikius, kurie nuo metų pradžios jau pabrango du-tris kartus. Tačiau tikimės, kad sulaukus naujo derliaus rugsėjo pabaigoje, grikiai turėtų atpigti,” – prognozuoja R. Saulytė.

Anot pašnekovės, pirmieji savo sprendimą vidutiniškai 10 procentų branginti pieno produktus (vienus – keliais, kitus – keliasdešimčia procentų) atsiuntė “Pieno žvaigždės”. Kiti pieno gamintojai irgi įspėjo apie rudeninį kainų peržiūrėjimą.

“Deja, pastaruoju metu nepasakyčiau, kad kas atpigtų” – sakė R. Saulytė. Šiemet, lyginant su pernai, šiek tiek pigesnės buvo lietuviškos daržovės, bet lietuviškam derliui pasibaigus, ir daržovės neišvengiamai brangs. Kol kas prekybos kompanijos atstovė teigė negirdėjusi apie gresiantį mėsos ir žuvies brangimą.

“Niekas kainomis nemanipuliuoja, tik žmonės kažkodėl labai skaudžiai sureaguoja į duonos brangimą. Atseit, viskas gali brangti, išskyrus duoną”, – “Šiaulių kraštui” sakė Edita Čalnarienė, UAB “Joniškio duona” direktorė. Tačiau duonos gamintojai, anot pašnekovės – yra ne labdaros organizacija, o žmonės, kurie stengiasi turėti bent menką uždarbį.

“Joniškio duona” maždaug dešimtadaliu savo produkciją pirmąjį kartą brangino rugpjūčio pabaigoje, kai miltai (kurie sudaro pusę duonos kiekio) brango 60 procentų. Anot bendrovės vadovės, laukia antrasis brangimas, tačiau jį prognozuoti esą labai sunku. E.Čalnarienės teigimu, šiemet duonos brangimas buvęs dėsningas, tik apmaudu, kad viskas susidėjo kartu ir žmogus atakuojama iš visų pusių.

Pasiteiravus, kodėl pernai, kai miltai buvo perpus pigesni, duona nepigo, E.Čalnarienė atsakė, kad kepėjai – tikrai ne ta verslo rūšis, kuri kraunasi milijonus. 2008 metais miltai iš tiesų buvę pigesni ir, anot pašnekovės, šiemet prekybos centruose buvo galima įsigyti ir pigios duonos po 70 centų, ir batoną po 45 centus.

O gerais metais kepėjai džiaugiasi galėdami užsidirbti bent įrangos atnaujinimui. “Kodėl ūkininkams gali būti geri metai, o kepėjams negali?”, – teiravosi “Joniškio duonos” vadovė.

“Kad brangs – vienareikšmiška, kiek brangs – atsakyti sudėtinga”, – “Šiaulių kraštui” sakė Gintaras Bartašius, “Vilkyškių pieninės” grupės, kuriai priklauso ir “Kelmės pieninė”, generalinis direktorius.

Anot G. Bartašiaus, padidėjusias pieno supirkimo kainas pirmąjį metų pusmetį vidaus rinkoje gamintojai dengė eksporto sąskaita. Tačiau ir toliau brangstant žaliaviniam pienui, gamintojai neišvengiamai turi didinti pieno produktų kainas ir vidaus rinkoje. Ir iki šiol, anot G.Bartašiaus, pieno produktai brango, tačiau labai lėtai. Toliau pieno produktai (atskiromis grupėmis) brangs palaipsniui iki Naujųjų metų. Kainų didėjimas, anot G. Bartašiaus, priklausys ir nuo pieno supirkimo kainų, ir nuo situacijos pieno produktų rinkoje.

“Pirmi metai, kad tokiu laiku nebūtume prisipylę miežių. Ūkininkai neskuba vežti nei kviečių, nei miežių, nei kvietrugių, matyt laukia stebuklo – dar didesnio kainų padidėjimo, nors kainos jau ir taip yra sukilusios”, – “Šiaulių kraštui” sakė Sigitas Krivickas, Radviliškyje įsikūrusios kruopų gamintojos “Fasma” vadovas.

Anot S.Krivicko, miežinės, perlinės kruopos, avižiniai dribsniai nuo gegužės mėnesio iki dabar jau brango apie 30 procentų, panašiai tiek turėtų brangti žirniai. Ryžiai dėl potvynių Pakistane gali brangti apie 5-7 procentus. Apie grikių kainą, anot S.Krivicko, kalbėti neverta, nes grikių tiesiog nėra nei Lietuvoje, nei kaimyninėse rinkose, todėl grikių likučiai parduotuvėse subrangę iki neregėtų aukštumų. Vis dėlto grikių atpigimo su nauju derliumi S. Krivickas nesietų.

Jo nuomone, grikių kaina apskritai buvo išsikraipiusi tiek, kad nei Lietuvos, nei kitų šalių ūkininkams jų auginti nebeapsimokėjo, tad grikių laukai buvo keičiami kitomis kultūromis ir pamažu ėmė nykti. Todėl net ir naujo derliaus grikių kainos, prognozuoja S.Krivickas, gali išlikti apie penkis litus už kilogramą. Kainų didėjimą, anot bendrovės vadovo, lemia ir bene trečdaliu mažesnis nei pernai derlius.

“Tokio rudens, kad taip staigiai sušoktų kainos, dar neturėjome”, – prisipažįsta S. Krivickas. Tačiau kruopų gamintojo manymu, be objektyvių priežasčių, žaliavos brangimui įtakos gali turėti ir panika rinkoje.

Nors pašnekovai tikino, kad maisto produktai šalyje brangsta dėl objektyvių priežaščių, visi teigė suvokiantys, kad pagrindinių maisto produktų, ypač duonos, brangimas, vartotojų priimamas skaudžiausiai. Ypač šiuo sunkmečio metu, kai “žmogus atakuojamas iš visų pusių”.

„Verslo žinios“ praneša:

Nors kainoms kylant rinkos dalyviai mušasi į krūtinę, kad tai nenaudinga niekam, ekspertai sako, kad dar nepasiekėme ribos, kai dėl padidėjusių maisto produktų kainų mažėtų jų vartojimas, tačiau įmonės įsitraukė į pavojingą žaidimą, kuris gali baigtis bankrotais.

Bendrovės SIKC Projektų įgyvendinimo grupės vadovas Gintaras Bleizgys įspėja, kad žmonių pajamos ir įmonių uždarbiai turi mažėti, nors bendrovių vadovai to negali pripažinti. Ekspertas prognozuoja, kad žlugs smulkios įmonės, o jų rinkos dalį perims didieji.

“Jau metus kainos kyla, nors tokios perkamosios galios, kaip prieš keletą metų, nėra. Po šio kainų kilimo prasidės įmonių bankrotai”, – sako G.Bleizgys ir tokią nuomonę jis grindžia tuo, kad pabranginus maisto produktus daugiau pajamų gauti nepavyks, nes žmonių perkamoji galia nedidėja.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys sako, kad kainų kilimas kol kas naudingas gamintojams, perdirbėjams, prekybininkams ir valstybei. “Šioje grandinėje nukenčia tik vartotojas. Kol kas mes nepasiekėme kainų kilimo ribos, po kurios vartojimas pradeda mažėti, nes vidutiniškai maisto prekės dabar pigesnės nei 2007 metais. Manau, dabar kainos ir yra riba, po kurios vartojimas kris,” – aiškina A.Gapšys.

Jis pažymi, kad kai ūkininkams mokama brangiau dėl kylančių pasaulinių kainų, perdirbėjams savo ruožtu tai proga padidinti mažmenines kainas daugiau, nei brango žaliavos.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas skaičiuoja, kad prekybininkų pelnas kol kas auga, nes jie paprastai taiko fiksuotą procentinę maržą, ir valstybė surenka daugiau mokesčių.

Tačiau, anot A.Gapšio, kainų augimas ilgalaikėje perspektyvoje nenaudingas niekam.

Finansų ministerijos Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Audronė Miknevičienė taip pat nemato priežasties džiaugtis kainų šuoliais: “Pridėtinės vertės mokesčių pajamos nepriklauso nuo išlaidų lygio kiekvienoje konkrečioje prekių ar paslaugų grupėje. Jei išlaidos maisto produktams padidės, tuomet galimai sumažės kitoms prekėms. Prognozuojama, kad šiemet galutinio vartojimo išlaidos sumažės 5,9 proc., o kitąmet jau laukiamas 0,8 proc. augimas.”

“Valstybei ir makroekonomikai kainų didėjimas nenaudingas, nes jei žmonių pajamos nekinta, vadinasi, jie tiesiog mažiau išleidžia. Daugiau pajamų gauna tik brangstančius produktus gaminančios ir parduodančios įmonės”, – sako ekonomistas Raimondas Kuodis.

Verslininkai, dirbantys ne maisto prekių srityje, sako, kad nebijo, jog dėl augančių maisto prekių kris jų apyvarta.

“Bet koks brangimas atsiliepia žmonių pajamoms, tačiau po sunkmečio mes neišvengsime ne tik maisto, bet ir plataus vartojimo prekių brangimo”, – sako bendrovės “Apranga” generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. Jis sakosi kol kas nepastebėjęs priklausomybės tarp brangstančios duonos ar pieno ir noro pirkti kelnes.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Kol analitikai skaičiuoja, kiek žalos žmonių kišenėms padarys sparčiai didėjančios produktų kainos, tautos išrinktieji aiškina tai tikrinantys savo piniginėmis.

Nors daugelis politikų prisipažino prekybos centrus aplankantys tik kartą per savaitę, o informacija apie vėl šoktelėjusias maisto produktų kainas dažniausiai juos pasiekia prie Seimo restorano durų, parlamentarai LŽ išsamiai komentavo jų dinamiką.

Vienus apie kainas informuoja žmonos, kiti jas sužino iš kolegių pokalbių nuotrupų, tačiau visi prisipažįsta tai jau realiai patiriantys savo kišene, kai dėl mėgstamo gardėsio tenka plačiau praverti piniginę. Maistui neišrankūs politikai renkasi paprastesnį patiekalų asortimentą, o sunkmečiu esą galima pasistengti ir daugiau pataupyti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sparčiai kylančias maisto produktų kainas stebi nuolat. Tačiau ar pati valstybės vadovė lankosi prekybos centruose, jos spaudos tarnyba nesiryžo atskleisti. “Prezidentė puikiai žino kainas, apie jų didėjimą yra gerai informuota, ir tai nebūtinai susiję su jos asmeniniu valgiaraščiu”, – patikino prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė LŽ sakė jau spėjusi atkreipti dėmesį į pakilusias maisto prekių kainas. Tačiau patikino, kad pabrangę produktai didesnių pokyčių jos asmeniniam valgiaraščiui nepadarė. “Kažin kokių įmantrybių niekada neperku. Visuomet renkuosi, žiūriu į kainos ir kokybės santykį”, – tvirtino parlamento vadovė.

I.Degutienė produktus perka ir parduotuvėje, ir turgavietėje ar ūkininkų turgelyje. “Esant galimybei elgiuosi taip, kaip ir kiekvienos kitos Lietuvos šeimos mama”, – teigė ji. Politikė pasakojo, kad šiemet jos bičiulių, apsilankiusių Molėtų turguje, prekiautojai teiravosi, ar I.Degutienė, tapusi Seimo pirmininke, atostogaudama dar lankysis turgelyje. “Pirkdama turguje visuomet bendrauju su žmonėmis, domiuosi jų rūpesčiais ir džiaugsmais”, – tikino pašnekovė.

Jarda Paukštienė pabrėžė, kad A.Kubilius ne tik atkreipia dėmesį į produktų kainas, bet ir įdėmiai seka jų dinamiką. “Premjeras pavedė Konkurencijos tarybai, teisėsaugos ir kitoms atsakingoms institucijoms operatyviai dalytis svarbia informacija, jei ši gali būti siejama su nesąžininga prekyba, spekuliacijomis ar karteliniais susitarimais”, – LŽ informavo Vyriausybės vadovo atstovė. Premjeras, pasak J.Paukštienės, niekada nebuvo gurmanas, esą jo valgiaraštis labai elementarus: rytą – košė arba blyneliai, per pietus – kuo paprastesnis mėsos kepsnys, vakare – daržovių salotos, kokių nors kruopų košė. “Sykį premjeras prisipažino, kad jam gardžiausia juoda kaimiška duona su rūkyta šonine ir raugintais agurkėliais arba krienais”, – pridūrė A.Kubiliaus atstovė.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas LŽ sakė, kad parduotuvėse lankosi, todėl pastebėjo ir tai, jog maisto produktai brangsta. “Tačiau vis tiek reikia pirkti, kur žmogus dėsies…” – kalbėjo parlamentaras. Politikas maisto produktus renkasi daugiau pagal pagaminimo datą ir jų kokybę, ne pagal kainą. “Perku sveikesnį maistą, o jis paprastai būna pigesnis”, – šmaikštavo Seimo senbuvis.

“Pieno, kurį dažniausiai perku, kaina nepadidėjo, o mano mėgstami makaronai pabrango penkiolika centų”, – savo pastabėjimais su LŽ dalijosi prie Seimo Jungtinės frakcijos narys Antanas Nedzinskas. Parlamentaras teigė, jog parduotuvėje renkasi būtent šiuos produktus, nes labai mėgsta pienišką sriubą, kurios paprastai išsiverda vakarienei, tad padidėjusios kainos jo valgiaraščio nepakeitė. Pietauja politikas ne Seimo viešbutyje, kurį dabar vadina savo namais, o parlamento kavinėje.

“Darbietė” Dangutė Mikutienė neslėpė, kad pakilus maisto produktų kainoms stengiasi taupyti. “Kaip ir kiekvienas pirkėjas atidžiai seku nuolaidas, ieškau akcijinių prekių”, – prisipažino parlamentarė. Dviejų vaikų mama pasakojo, kad namie gamina pati, o produktais apsirūpina savaitgaliais. Į parduotuvę ji nešasi pirkinių sąrašą visai savaitei, o pirkdama atsižvelgia ir į kainą, ir į gaminio kokybę. “Dažnai tenka vykti į Strasbūrą, tad galiu palyginti dviejų šalių parduotuves. Mūsiškėse vaisiai ir daržovės prastesni, todėl jų paprastai perku turguje”, – dėstė D.Mikutienė. Seimo narė tikino atkreipusi dėmesį, kad labiausiai per pastaruosius mėnesius pabrango mėsos gaminiai. Politikė LŽ pasakojo šeimai ruošianti įdarytas paprikas, kepanti įvairius apkepus, gaminanti makaronų, žuvų patiekalus. “Esu prisišaldžiusi daug grybų, kitų rudens gėrybių”, – pasigyrė parlamentarė.

Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” narys Julius Veselka į prekybos centrą dažniausiai taip pat vyksta šeštadieniais. Politikas LŽ tvirtino jau savo kišene pajutęs labai padidėjusias duonos ir kruopų kainas, tačiau pridūrė, jog pernelyg daug rūpesčių jam tai nekelia. Seimo Ekonomikos komiteto narys prisipažino, kad daržovių vasarą užsiaugina kaime, į sostinę atsiveža ir pieno, mėsos produktų, o šįmet jo sandėliuke gausu konservuotų grybų ir uogų. Parduotuvėje J.Veselka dažnai nusiperka tik duonos ir vaisių. Pasak Seimo nario, jo maisto asortimentas – gana paprastas. “Gaminti nemėgstu, bet retkarčiais išsiverdu sriubos, išsikepu kiaušinienės”, – teigė parlamentaras

„Lietuvos rytas“ skelbia:

Šių metų rugsėjo viduryje grikiai Lietuvoje buvo superkami vidutiniškai po 1 417,6 lito už toną – 2,9 karto didesne kaina negu 2009 m. analogišku laikotarpiu.

Rinkos informacinės sistemos duomenimis, rugiai per metus pabrango 2,5 karto (iki 500,2 lito už toną). Pašarinių miežių (antros klasės) vidutinė supirkimo kaina šių metų rugsėjo viduryje sudarė 485,7 lito už toną ir buvo 86,3 proc. didesnė negu prieš metus, o salyklinių miežių kaina per metus išaugo 88 proc., iki 678 litų už toną.

Kviečių vidutinė supirkimo kaina 2010 m. rugsėjo viduryje sudarė 581,6 lito už toną ir buvo 35,3 proc. didesnė negu 2009 m. rugsėjo viduryje.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina per metus taip pat padidėjo – jie šių metų rugsėjo viduryje buvo superkami po 1 135,1 lito už toną – 43,8 proc. didesne kaina negu 2009 m. analogišku laikotarpiu.

Šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 21,9 procento.

Statistikos departamento duomenimis, per metus augalininkystės produktų kainos padidėjo 39 procentais, o gyvulių ir gyvulininkystės – 13,9 procento.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos (92 proc.), rugiai (90,2 proc.), kvietrugiai (83 proc.), grikiai (66,7 proc.), kviečiai (45,7 proc.), obuoliai (36,3 proc.), bulvės (28,7 proc.).

Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo natūralaus pieno (46,8 proc.), avių ir ožkų (14,9 proc.) bei galvijų (8,7 proc.) supirkimo kainos. Kiaušiniai atpigo 28,2, kiaulės – 8,2 procento.

Per mėnesį (2010 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2010 m. liepos mėnesiu) žemės ūkio produktų kainos padidėjo 0,7 procento, nes augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 1,7 procento, o gyvulių ir gyvulininkystės – 0,4 procento.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango javų mišiniai (46,6 proc.), avižos (36,4 proc.), rugiai (26,8 proc.), ankštinių augalų grūdai (26 proc.), kvietrugiai (24,2 proc.), miežiai (23,3 proc.), kviečiai (17,5 proc.). Atpigo vaisiai (54,5 proc.), bulvės (26,3 proc.), daržovės (18,2 proc.).

Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų pabrango paukščiai (9 proc.), natūralus pienas (1,4 proc.), avys ir ožkos (0,5 proc.). Atpigo kiaulės (2,8 proc.), kiaušiniai (1,7 proc.), galvijai (0,9 proc.).

2010 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo ankštinių augalų grūdų (88 proc.), bulvių (26 proc.), paukščių (16 proc.), kiaulių (12 proc.) ir daržovių (1 proc.) supirkimas.

„Vakarų ekspresas“ informuoja:

Valdžios vyrai teigia, kad kainų didinimas – nepagrįstas, kad maisto produktų kainos brangsta dėl perdirbėjų ir prekybininkų kaltės. Vadinasi kaltininkai yra, tad kodėl jų niekas nenubaudžia? Apie atsakomybę valdžios vyrai nekalba. Atsakingų nėra, niekas jų ir neieško.

Štai prie ko privedė besąlygiškas laisvos rinkos propagavimas ir taikymas visur ir visada, ignoruojant socialinius aspektus. Prie monopolijų diktato, spekuliantų siautėjimo. Kitaip tariant, jokios laisvos rinkos nėra: verslininkai susitars kiek branginti produktus, tiek ir brangins. Pasirinkimo juk nėra. Nebėgsi į kitą valstybę duonos ar pieno nusipirkti.

Tokį eilinių Lietuvos žmonių išnaudojimą, socialinės atskirties didėjimą, pelno siekimą, skurdinant savo šalies žmones, prilyginu pavojui nacionaliniam saugumui. Todėl valstybė turi imtis radikalių žingsnių ir sprendimų: stabdyti kontrabandą, įvesti progresinių mokesčių sistemą, riboti viršpelnius. Nusižengusiesiems taikyti realią baudžiamąją atsakomybę.

Valstybė, bent jau laikinai, privalo įsikišti į maisto produktų kainų reguliavimą.

Ne skėsčioti rankomis ir viską, visas problemas numesti Konkurencijos tarybai (žinant, kad ji iš esmės situacijos nepakeis), o priimti konkrečius įstatymus, Vyriausybės nutarimus. Tegul nepopuliarius milijonus ir milijardus uždirbantiems, bet gyvybiškai svarbius tautai.

Laisvoji rinka su savo milijonieriais ir milijardieriais nenukentės arba pakentės. Vytautas Landsbergis juk gerai dainavo: “Kas man iš tos laimės, ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos…“

Lietuva juk ne Pakistanas, kur dėl siaubingos gamtos stichijos siaučia badas, o maistas pabrango kelis kartus. Bet juk Lietuva ir ne Airija, kur maisto produktai, emigrantų teigimu, pigesni nei Lietuvoje.

Reikia labai aiškios politinės valios ir veiksmų. Todėl klausimas šiandien iš tiesų yra tik vienas: ar Vyriausybė, Seimas, prezidentė pajėgūs priimti radikalius sprendimus ir apginti skurstančius žmones nuo nusikalstamo lobstančiųjų siautėjimo?

Ar leisime godumui ir beatodairiškam pelno siekimui pasmerkti didelę tautos dalį savanoriškai tremčiai ar skurdžiam egzistavimui?

Maisto produktų kainos brangsta dėl perdirbėjų ir prekybininkų kaltės, nors objektų priežasčių tam nėra sako žemės ūkio ministras.

Panaši ir premjero Andriaus Kubiliaus nuomonė – anot jo, pastaruoju metu maisto produktų kainų didėjimas – nepagrįstas.

“Mes nematome iš esmės objektyvių priežasčių, kodėl bendriausia prasme maisto produktų kainos turėtų didėti. Galbūt yra atskiri tokie produktai, kaip grikiai ar lašišos, kur gal ir dėl objektyvių priežasčių yra pakilimas, bet kitų objektyvių priežasčių nematome. Net ir tie argumentai, kuriuos girdime viešoje erdvėje, kad dėl derliaus problemų Lietuvoje ar tarptautinėse rinkose gali pakilti grūdų kainos ir dėl to turėtų ženkliai padidėti produktų kainos, neturėtų būti rimta priežastis”, – penktadienį po pasitarimo dėl maisto produktų kainų augimo sakė premjeras.

A. Kubilius atkreipė dėmesį į tai, kad, padidėjus žaliavos kainai, iš karto padidėja perdirbėjų ar prekybininkų marža.

“Kitaip sakant, pasinaudojant tam tikra prasme viešoje erdvėje susiformavusiu supratimu, kad grūdų kaina būtinai augs, automatiškai yra pasididinama marža kitose duonos produkcijos dalyse”, – kalbėjo A. Kubilius.

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teigimu, žemės ūkio produktų kainas nepagrįstai kelia perdirbėjai ir prekybininkai. Ministras primena, kad 2008-aisiais grūdų kainoms pakilus per 700 litų už toną, duonos kaina pakilo 30 proc. Tuo tarpu 2009-aisiais grūdų kainoms nukritus iki 400 litų už toną, duonos kaina pakilo 5 proc.

“Ar čia nematome mes spekuliacijos? Aišku, matome. Kyla klausimas, kodėl kaina nenusileidžia, nes energetika tiek nepabrango.(…) Iš tikrųjų aš ūkiškomis akimis matyčiau perdirbimo ir prekybos problemą”, – teigė K. Starkevičius.

Tiesa, Žemės ūkio ministerija nežada imtis kažkokių rinkos reguliavimo priemonių.

Vyriausybė įpareigojo Konkurencijos tarybą atlikti specialų tyrimą. Vyriausybė Konkurencijos tarnybai pateiks visą reikalingą informaciją, taip pat ir iš teisėsaugos institucijų. Konkurencijos taryba artimiausias kelias savaites tirs kainų pokyčius.

Konkurencijos tarnybos pirmininkas Jonas Rasimas sakė, kad jo vadovaujama įstaiga gali tirti draudžiamus susitarimus arba piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Tiesa, tai esą sunkiai įrodoma ir neretai pasibaigia teismais.

“Jeigu mes aptiktume, kad tikrai kažkur buvo draudžiamas susitarimas, tokiu atveju grėstų didelės sankcijos”, – sakė J. Rasimas.

“delfi.lt” rašo:

Žmonėms nepasakysi, kad maistas brangsta ne dėl valdžios kaltės, todėl aiškinti, kodėl taip vyksta, bei imtis priemonių spręsti šiai problemai, reikia dar prieš pakylant kainoms. Tokius patarimus konservatorių dominuojamai Vyriausybei šeštadienį partijos tarybos posėdyje dėstė europarlamentaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patriarchas Vytautas Landsbergis.

„Mes turime turėti kokią nors politiką ir būtina labai greitai reaguoti iš karto. Tada mes Aukščiausioje Taryboje per valandą išsprendėme klausimą dėl kainų pakėlimo keturis kartus. Čia dar ne keturi kartai, bet poveikis tikrai bus ir nebūtina laukti minių, o paskui aiškintis, eiti pas gamintojus ar pardavėjus bei sakyti – mes nieko dėti. Kokia jūs valdžia, jeigu jūs nieko dėti? Nepaaiškinsi žmonėms, kad valdžia nieko dėta, jeigu tokie šuoliai vyksta“, – partijos tarybos posėdyje šeštadienį kalbėjo V. Landsbergis.

Kalbėdamas TS-LKD tarybos posėdyje V. Landsbergis ragino kolegas priimti kokį nors nutarimą dėl ketinimų didinti maisto kainas. Jis teigė, kad partijos ekonominė politika apskritai turėtų būti siejama su socialine politika, mat visuomenei dažnai rūpi ne stambūs energetikos projektai, o tokie paprasti dalykai, kaip maisto kainų augimas.

„Būtų labai gerai, kad išeitų koks nors pranešimas, kas mums rūpi, nes tai šiandien rūpi ir žmonėms, rytoj rūpės dar labiau negu šiandien. Pavyzdžiui, toks paprastas dalykas kaip maisto kainų kilimas – 20 proc. ar kažkiek. Bet jeigu taip viskas bus ramiai kartojama, kad tai priklauso nuo rinkos ekonomikos ar dar ko nors, tai čia kas, Prunskienės efektas? Staiga, šast, kainos ir žiūrim, kaip žmonės reaguoja? Galbūt tai dėl rinkimų, galbūt čia pagalba konkurentams, gal tai neišvengiama“, – svarstė politikas.

V. Landsbergis teigią skaitęs apie tai, jog premjeras ir žemės ūkio ministras analizavo situaciją, tačiau, anot jo, aiškinti visuomenei situacijos priežastis reikia dar prieš tai, kai į gatves išeis minios žmonių. Pasak politiko, visuomenė nesupras, jei valdžia kartos nematanti objektyvių priežasčių, kodėl kyla kainos – esą valdžia privalo paaiškinti, koks prunskienės efektas lemia maisto brangimą.

„Nepaaiškinsi žmonėms, kad valdžia nieko dėta, jeigu tokie šuoliai vyksta“, – teigė Europos Parlamento narys.

Primenama, kad premjeras kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamas ištirti, dėl kurių priežasčių pastaruoju metu brango kai kurie maisto produktai. Ekonomistas Jonas Čičinskas DELFI yra teigęs, kad dėl maisto kainų augino galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai susitarti maisto gamintojai ir prekybininkai, Ūkio ministras Dainius Kreivys teigia, jog kainas kelia prekybininkai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. ... ... rašo:

    Dabar brangsta visi maisto produktai , tam kad partijos gavusio 4 milijonus litų prieš rinkimus kainas mažins , pasigirs kad jų nuopelnas ir jūs tautiečiai balsuokite už mūsų partiją. Tokia nedėkinga mūsų sistema , graužianti žmonių sveikatą su viskuo politikavimas ir jokio rimto darbo.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...