2011 Liepos 25

Pabrėžia vyriausybės ir tautinių bendrijų dialogo svarbą

veidas.lt

BFL

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis liepos 25 dieną Vilniuje susitiko su Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) atstovais. A. Ažubalis pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą ir įteikė atsakymą į LLS raštą, kuriame URM teisininkai, atlikę analizę, paneigė visus LLS išsakytus nuogąstavimus, esą Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje.

„Visuomet pasisakau už dialogo su visomis tautinėmis bendrijomis plėtrą. Nes mes visi – Lietuvos piliečiai. Vyriausybė neabejotinai turi dėti daugiau pastangų plėtoti racionaliam, argumentais paremtam dialogui“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Jis kvietė vietos lenkų atstovus nuoširdžiam ir atviram dialogui bei patikino, kad visuomet kelia ir kels klausimus, kaip pagerinti galimybes tautinių bendrijų atstovams puoselėti savo gimtąją kalbą, kultūrą ir papročius, socialinę ir ekonominę būklę.

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Lietuva nėra sulaukusi nė vieno jokios tarptautinės organizacijos ar teismo vertinimo, kad būtų nusižengta kokiems nors tarptautiniams įsipareigojimams“, – teigiama A. Ažubalio pasirašytame rašte LLS.

Pokalbio metu taip pat buvo aptarti naujausi Vyriausybės priimti nutarimai ir poįstatyminiai aktai, palengvinsiantys tautinių bendrijų atstovų mokymąsi ir švietimo organizavimą tautinių bendrijų mokyklose. Susitikime taip pat dalyvavo Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas bei švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.

Praėjusiais metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas per vizitą Lietuvoje nenustatė jokių problemų, susijusių su tautinių mažumų teisėmis. Komisaras atkreipė dėmesį, jog tautinės mažumos turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena iš jų, pasak K. Vollebaeko, yra išmokti valstybinę kalbą, kuri leistų lygiaverčiai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame šalies gyvenime.

Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas dėl galimybės rašyti asmens vardą nelietuviškais rašmenimis, bet tik toje paso dalyje, kuri yra skirta papildomiems įrašams, buvo teigiamai įvertintas Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomo Hammerbergo.

Liuksemburge veikiantis Europos Teisingumo Teismas 2011 m. gegužės 12 d. nustatė, kad nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos taisyklės, šiuo metu galiojančios Lietuvoje, nėra joks pažeidimas.

Lietuva yra vienintelė šalis Europos švietimo sistemoje, kur lenkų tautinei mažumai priklausantys asmenys turi galimybę įgyti pilną išsilavinimą gimtąja kalba (nuo pradinio iki aukštojo).

Šiuo metu Lietuvoje veikia 48 darželiai lenkų kalba, kuriuos lanko 2576 vaikai. Taip pat Lietuvoje veikiantis Balstogės universiteto filialas yra vienintelis užsienyje įsteigtas Lenkijos aukštosios mokyklos filialas.

Lietuvos švietimo sistemos reforma ir šių metų kovo 17 d. priimtu naujuoju Švietimo įstatymu siekiama optimizuoti ir racionalizuoti švietimo sistemą, pakelti visų Lietuvoje besimokančių ir studijuojančių asmenų švietimo ir studijų kokybės lygį, įskaitant moksleivius, kurie priklauso tautinėms mažumoms.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...