2010 Spalio 18

tautinės mažumos

Neliečiamieji romai – Rumunijos galvos ir širdies skausmas

veidas.lt

"Veido" archyvas

Apie 70 proc. Rumunijos romų šiuo metu gyvena žemiau skurdo ribos atskiruose izoliuotuose kvartaluose

Šimtmečius Rumunijoje uiti ir skriausti romai taip ir nepritapo šioje šalyje, dabar keldami rumunams visavertės integracijos Europos Sąjungoje problemų.

Europa kaltina Rumuniją švaistant romų integracijai į visuomenę skirtas lėšas ir dėl to grasina nepriimti jos į laisvą judėjimą garantuojančią Šengeno erdvę. Europinių lėšų Bukareštas gauna tikrai daug, tačiau jos nedaro jokio poveikio milžiniškiems šimtmečiais pagal savas taisykles gyvenantiems romų kvartalams. Romų baronai ir toliau maudosi auksinėje prabangoje ir perka papuošalus Paryžiaus Eliziejaus laukuose, o jų skurdūs tautiečiai iš priemiesčių Prancūzijos vadovų vejami atgal į skurdo ir nešvaros getus Rumunijoje.

Europos Sąjunga pasiryžusi plačiai atverti piniginę įsisenėjusioms romų problemoms spręsti, tačiau nėra žinančiųjų, ką su tais pinigais daryti. Net ir gausiausią romų gentį savo žemėse glaudžianti Rumunija nesugeba panaudoti jai siūlomų pinigų, nes nesugalvoja efektyvių šios ryškios tautinės mažumos integravimo porgramų.

Dešimtadalis Rumunijos

Oficiali statistika skelbia, kad šiuo metu Rumunijoje gyvena apie 550 tūkst. romų tautybės gyventojų. Tačiau nevyriausybinių organizacijų duomenimis, iš tiesų 22 mln. gyventojų turinčioje Rumunijoje glaudžiasi net 2 mln. romų. Tiksliai suskaičiuoti neįmanoma, nes atliekant oficialius surašymus dalis romų nenori nurodyti savo tautybės dėl galimos diskriminacijos, o patys skurdžiausi šios tautinės mažumos atstovai net neturi jokių asmens dokumentų.

Tai, kokią vietą rumunų visuomenėje užima ši tautinė mažuma, puikiai iliustruoja vienas trejų metų senumo epizodas. Rumunijos prezidentą Traianą Basescu, ramiai su žmona vaikštinėjantį po prekybos centrą, mobiliuoju telefonu įkyriai filmavo privataus televizijos kanalo žurnalistė. Prezidentui trūko kantrybė, jis atėmė telefoną iš žurnalistės. Kitą dieną telefonas buvo grąžintas. Tačiau žurnalistės nufilmuota medžiaga ne tik kad nebuvo ištrinta – prezidentui neišjungus atimto telefono mikrofono, įrašas pasipildė jo išraiškingu komentaru žmonai: “Kokia agresyvi buvo šita smirdanti čigonė!” Įrašas buvo paskelbtas, ir T.Basescu prireikė daug pastangų kilusiam skandalui nuslopinti.

Į dabartinę Rumunijos teritoriją romai atkeliavo XIV amžiuje ir iš karto pateko į baudžiavą. Rumunų santykiai su romais buvo ne kas kita, kaip vergvaldystė – romai buvo laikomi beteisiais nuo pat gimimo, jais masiškai prekiaudavo, jiems būdavo skiriamos žiauriausios bausmės, juos kankindavo vien dėl pasilinksminimo. Daug šimtmečių jie buvo persekiojami ir diskriminuojami, tačiau iš kitų valstybių – Prancūzijos, Anglijos jie būdavo paprasčiausiai vejami lauk.

1940 m., Rumunijoje į valdžią atėjus fašistiniam generolo Iono Antonescu režimui, buvo parengti konkretūs čigonų klausimo sprendimo planai – nuo prievartinės asimiliacijos iki sterilizacijos. Rumunijos karinių nusikaltimų komisijos duomenimis, šiuo laikotarpiu nužudyta per 36 tūkst. romų.

Po Antrojo pasaulinio karo diktatoriaus Nicolae Ceausescu valdomoje Rumunijoje siekta, kad romai gyventų sėsliai, jų vaikai buvo verčiami lankyti valstybines mokyklas, svetimtaučius bandyta asimiliuoti, apgyvendinant juos tuose pačiuose kvartaluose su rumunais. Tačiau tai dažniausiai sukeldavo kultūrinius konfliktus.

Po 1989 m. Rumunijos revoliucijos visi bandymai integruoti romus į visuomenę buvo pamiršti dėl sunkios ekonominės padėties, o tai tik dar labiau sustiprino jų izoliaciją. Reikia pripažinti, kad noro integruotis nerodo ir patys romai. Jų papročiai iki šiol draudžia kurti šeimą su kitataučiais, Europa ir toliau šiurpinama istorijomis apie vos dvylikos metų sulauksias čigonų baronų dukteris, tekinamas už keturiolikmečių.

Skurdo kvartalai

Dabar apie 70 proc. Rumunijos romų gyvena žemiau skurdo ribos – tereikia nuvykti į atokų Bukarešto rajoną, vadinamą Sektoriumi Nr. 5, kad išvystum protu nesuvokiamą neturto ir nešvaros kloaką pačiame ES viduryje.

Sektorius Nr. 5 įsikūręs vos už kelių kilometrų nuo antrų pagal plotą pasaulyje dar N.Ceausesku režimo laikais pradėtų statyti Parlamento rūmų – tai lyg atvirkštinis tvarkingos gerovės Europos atspindys. Rahovos, Ferentari ir Giurgiului rajonus apimantis sektorius neoficialiai vadinamas romų getu. Pašaliečiams čia eiti be vietinės palydos nepatartina, nes niekada negali būti tikras, kaip į tave sureaguos vietiniai gyventojai.

Nedideliuose 20 kv. m butuose čia gyvena 5–8 žmonių šeimos, dauguma jų neturi vandentiekio, o šaldytuvus atstoja plastikinės mėlynos statinės, pripildytos vandens ir pririštos prie palangių. Kilimai plaunami balose. Pro langus išlindę kaminai rodo, kaip žiemą šildomas būstas.

Čia – ir Rumunijos, o gal ir visos Europos narkotikų verslo šerdis. Viena išgatvių tiesiog nuklota panaudotais švirkštais.

Dauguma šių rajonų gyventojų iki šiol neturi jokių dokumentų, todėl negali legaliai dirbti, pretenduoti į valstybės socialinę paramą.

Vis dėlto galimybių remti ir integruoti romus savo šalyje Rumunijos valdžia turi nemažai. Pavyzdžiui, vien iš 20007–2013 m. finansinio ES struktūrinės paramos plano šios tautinės mažumos integracijai Rumunija galėjo panaudoti 2 mlrd. eurų, tačiau nesugebėta sukurti veiksmingų programų.

Šią vasarą pradėta nelegaliai gyvenančių romų deportacija iš Prancūzijos į Rumuniją sukėlė įtampą tarp šių dviejų šalių, į diskusiją įsitraukė ir kitos Europos šalys. Vienos jų, pavyzdžiui, Italija, Ispanija, Bulgarija, pritaria Prancūzijos veiksmams, kitos kaltina prancūzus masine romų deportacija, nesuderinama su pagarba žmogaus teisėms. Prancūzija atsikerta, kad net 85 proc. romų į Rumuniją grįžta savanoriškai, mat suaugusiajam už tai mokama 300 eurų, o vaikams – 100 eurų grįžimo kompensacija. Tiesa, prieš tai paimami romų pirštų atspaudai – kad vėl nelegaliai grįžę į Prancūziją, jie negalėtų prašyti išmokos antrą kartą. Nesutikusieji su šia procedūra išmokos negauna.

Purkštauti mėginanti Rumunija netrukus buvo nutildyta – jai priminta, kad neaišku kam iššvaistytos milžiniškos pinigų sumos, ES skiriamos romų integracijai. Rumunai perspėti, kad Prancūzija dėl to gali vetuoti Rumunijos įsijungimą į Šengeno erdvę.

Šis tarptautinis epizodas tik dar labiau paryškino įsisenėjusią Rumunijos problemą. Šalies žiniasklaida analizuoja, kad dalis romų sugebėjo nesunkiai įsilieti į “normalią” visuomenę: skaičiuojama, jog net ketvirtadalis dabartinio Rumunijos parlamento narių yra romų kilmės.

Vis dėlto didžioji šios tautinės mažumos dalis ir toliau save išdidžiai vadina romais ir gyvena pagal europinės sampratos visiškais neatitinkančias taisykles. Jų visuomenės elitas – tai nelegalios savo tautiečių veiklos vaisius pasiglemžiantys “bulibasi”, arba baronai, gyvenantys didžiuliuose ypatingos architektūros rūmuose su auksinėmis detalėmis Bukarešto priemiesčiuose, važinėjantys prabangiais automobiliais ir net turintys rumunų tarnų. Jie – savo bendruomenių lyderiai, turintys nuosavą paralelinę teisingumo sistemą ir taikantys nuosavą civilinį kodeksą. Beje, šie veikėjai, kuriantys klasikinės feodalinės visuomenės salas, yra gerbiami Rumunijos valdžios atstovų, kviečiami dalyvauti valstybiniuose priėmimuose.

"Veido" archyvas

Romų elitas – baronai, gyvenantys didžiuliuose rūmuose su auksinėmis detalėmis Bukarešto priemiesčiuose

Vakariečiai priekaištauja, kad ES gausiai remiama Rumunija galėjo bent pamėginti inicijuoti socialinius pokyčius, imtis ardyti ydingą romų visuomenės kastų sistemą. Tačiau Rumunijos policija iki šiol nesiima iniciatyvos sustabdyti mafijos grupuočių, siunčiančių vaikus elgetauti į kitas šalis, verslo.

Kiekvienoje tautoje – skirtingu vardu

Žodis “romai” tik atsitiktinai sutampa su Rumunijos pavadinimu – nėra jokio etimologinio ryšio tarp žodžių “romai” ir Romos, Rumunijos bei rumunų kalbos. Labiausiai paplitusi versija, kad romai į Europą prieš tūkstantį metų atkeliavo iš Indijos pusiasalio. Romais jie save vadina patys, jų kalboje “rom” reiškia “vyras”, “sutuoktinis” ir siejamas su sanskrito kalbos žodžiu “doma”.

Tokiu terminu Indijoje vadinta atskira etninė grupė, esanti žemiausiuose visuomenės sluoksniuose, kuri pragyvenimui užsidirbdavo muzikuodama.

Kitose kalbose jie vadinami įvairiai. Anglakalbiai tradiciškai šios tautybės žmones vadina “gypsies” – dėl klaidingo manymo, kad jie kilę iš Egipto, iš kurio esą buvo išvaryti už tai, jog suteikė prieglobstį kūdikėliui Jėzui. Ispanams šie svetimtaučiai – “gitanos”, kas taip pat reiškia “egiptiečiai”. Prancūzai romus taip pat šaukia “gitan”, bet kartais jie pavadinami ir bohemais – nes daugelis romų į Prancūziją atvyko per Bohemiją (dabartinė Čekijos teritorija). Vėliau šis žodis buvo pritaikytas nerūpestingam menininkų gyvenimui apibūdinti.

Lietuviams įprastas žodis “čigonas” kildinamas iš graikų kalbos žodžio “atsiganoi”, reiškiančio “neliečiamas” ir susijusio su IX amžiaus erezine sekta, užsiiminėjusia magija bei raganavimu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...