2010 Spalio 19

Tautinės mažumos

Lenkijos lietuviai bijo diskriminacijos

BNS

Tautinių mažumų teisėmis gali naudotis dešimtadalis Lenkijos lietuvių, gyvenančių daugiausia Punske, sako Lenkijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Petras Maksimavičius.

Anot jo, Lenkijos lietuviai turi galimybę pasinaudoti tautinių mažumų teisėmis, bet baiminasi diskriminacijos, rašo “Vilniaus diena”.

“Nėra taip, kad visoje valstybėje būtų galima laisvai savo pavardę užrašyti. Žmonių, kurie asmens dokumentuose turi lietuviškus vardus ir pavardes, labai mažai. Yra ir psichologinis Lenkijos lietuvių požiūris. Kai kas nenori keisti pavardės, nes mano, kad gali turėti problemų įsidarbinant ar kur nors kitur. Įvairių nuotaikų pasitaiko. Kai kuriose vietovėse, ypač provincijoje, lenkų visuomenė patriotiškai nusiteikusi”, – teigė P.Maksimavičius.

Jo teigimu, lietuviai lietuviais nevaržomai jaustis gali nedidelėje teritorijoje – Punske, kur sudaro daugumą. O likusieji apie 90 proc. visų Lenkijos lietuvių savo tautines teises mato tik popieriuje.

“Punske, Seinuose, Suvalkuose ir Varšuvoje padėtis skirtinga. Lenkijoje priimtas Tautinių mažumų įstatymas, tačiau jo galiojimas užtikrintas tiktai vienoje teritorijoje – Punsko valsčiuje. Kartais Punskas Lenkijos politikų Lietuvoje pristatomas kaip vizitinė kortelė. Tačiau nutylima, kad už Punsko valsčiaus ribų vietovių pavadinimai lietuvių kalba ir daugelis kitų dalykų yra neįmanomi”, – kalbėjo P. Maksimavičius.

Pasak jo, Lenkijos tautinių mažumų įstatymo suteikiamomis teisėmis praktiškai negali naudotis tų Lenkijos valsčių lietuviai, kur jie sudaro mažiau kaip 20 proc. visos populiacijos.

“Negalioja taisyklės dėl dvigubų vietovardžių pavadinimų, pagalbinės lietuvių kalbos, gatvių pavadinimų”, – vardijo P.Maksimavičius.

Esą su nemažomis problemomis susiduria ir lietuvių šeimų vaikai – ne visi gali mokytis gimtąja kalba.

“Lietuviškos mokyklos veikia tiktai Seinų ir Punsko savivaldybėse. Apie tūkstantį lietuvių gyvena Suvalkuose, bet ten lietuvių kalbos pamokos yra neprivalomos, kaip papildoma veikla. Pagrindinė problema, be abejo, yra finansavimas. Tos savivaldybės, kur daugumą sudaro lietuviai, mokyklas finansuoja pakankamai – prideda trūkstamą dalį prie mokinio krepšelio lėšų. O ten, kur savivaldybė ne taip nusiteikusi, tarkim, Seinuose, susidaro problemų”, – kalbėjo P.Maksimavičius.

“Lietuvių dauguma negyvena Punske. Daugiausia mūsų yra Suvalkuose, Seinuose, kitose vietovėse. Dauguma gyvena už Punsko ribų, tačiau jie savo teisėmis naudotis negali. Apie 800 lietuvių gali naudotis tomis teisėmis, apie kurias kalba lenkų politikai. O pusšešto tūkstančio – negali”, – pridūrė pašnekovas.

Pasak jo, keliskart mėginta kalbėti su Lenkijos valdžia, prašyti efektyvesnio lietuvių mažumos teisių užtikrinimo. Tačiau reakcijos beveik nebuvo.

“Mes gal ir galėtume skųstis, bet negalime to daryti taip garsiai, nes mūsų yra daug mažiau”, – svarstė P.Maksimavičius.

Pasak jo, kai tautinių mažumų teisėmis gali naudotis tik kas dešimtas Lenkijos lietuvis, Lenkijos politikų pareiškimai apie lenkų mažumos padėtį Lietuvoje yra neadekvatūs.

“Jeigu Lenkijoje, turėdami tokią galimybę, pavardes pasikeistų tūkstantis lietuvių, 40 mln. bendruomenėje tai neturėtų absoliučiai jokios reikšmės. O Lietuvos situacija skirtinga dėl tautinių mažumų dalies. Manau, Lietuva turi teisę žiūrėti savo interesų ir saugoti daugumą”, – sakė jis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...