2013 Rugsėjo 09

Nemokamų „Gazprom“ dovanėlių Lietuvai tikėtis neverta

veidas.lt


Vyriausybė toliau pasiryžusi laukti Maskvos pasiūlymų, o Prezidentė „Gazprom“ vadovo vizito į Lietuvą linkusi nesureikšminti.

Draugiškų „Gazprom“ dovanėlių Lietuvai tikrai nebus – tai paaiškėjo praėjusį penktadienį, pasibaigus daugiau kaip dvi valandas trukusiam Rusijos pusės inicijuotam Aleksejaus Milerio ir Algirdo Butkevičiaus darbiniam susitikimui. Ekspertų prognozės, kad trokštamas dujų kainų sumažinimas rusų atvežamose lauktuvėse bus kietai įvyniotas į vadinamąjį „package deal“, arba papildomų „Gazprom“ reikalavimų rezginį, pasitvirtino.
Premjeras A.Butkevičius anksčiau teigė, kad Lietuva derybose dėl dujų kainos nedarys nuolaidų nei dėl trečiojo ES energetikos paketo, nei dėl ilgalaikės dujų tiekimo sutarties, nei dėl ieškinio Stokholmo arbitraže, tačiau sieks penktadaliu mažesnės dujų kainos. Dabar tapo aišku, kad vykdant šį pažadą tektų susitaikyti su nuolaidomis vis dar vieninteliam į Lietuvą tiekiamų gamtinių dujų pardavėjui kituose rinkos baruose.

Pasisiūlė supirkti akcijas

„Manome, kad galima kalbėti apie esminį kainos sumažinimą, bet tik kompleksinio susitarimo rėmuose. Šis susitarimas apima investicinius, komercinius klausimus ir tranzitą“, – teigė A.Milleris.
Būtent rusiškų gamtinių dujų tranzito į Kaliningradą klausimo iš anksto tikėjosi Vyriausybės derybininkai, todėl tikėtina, kad šio aspekto gynybinės pozicijos lietuvių buvo „geriausiai sutvirtintos“. „Mūsų tikslas iš tranzito kuo daugiau uždirbti. Koks žioplys, turėdamas infrastruktūrą, galėtų nenorėti pasiimti jos uždirbamo pelno?“ – ironiškai klausė A.Butkevičius, žurnalistų tardomas apie būsimųjų derybų nuostatas.
Ne mažiau optimistiškai šiuo klausimu jis liko nusiteikęs ir išėjęs iš derybų kabineto: „Dėl tranzito lieka tik pasirašyti sutartį, kuri tikriausiai bus pasirašyta artimiausiu metu, vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir Pasaulio prekybos organizacijos teise. Čia, manau, kad neturėtų kilti jokių problemų, nes gauti pajamas už tranzitą yra ir mūsų interesas“.
Kitas lengvai nuspėjamas punktas, slypintis „komercinių klausimų“ formuluotėje, yra galimybė iki kitų metų pabaigos perpirkti „Gazprom“ turimas dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ akcijas. Po susitikimo A.Butkevičius neslėpė, kad jei „Gazprom“ tokiam sandėriui pasiryžtų, Lietuvos valstybė greičiausiai šį akcijų paketą įsigytų. Kol kas „Amber Grid“ akcininkų struktūra identiška „Lietuvos dujų“ akcijų pasidalijimo proporcijoms: „E.On“ valdo 38,9 proc., „Gazprom“ – 37,1 proc., o Vyriausybės įgaliota Energetikos ministerija – 17,7 proc. akcijų. Akivaizdu, kad įsigijusi „Gazprom“ valdomą „Amber Grid“ akcijų dalį Energetikos ministerija taptų dujų perdavimo bendrovės kontrolinio paketo valdytoja.
Žinoma, „Gazprom“ laisvas ieškotis ir kito, palankesnio savosios akcijų dalies pirkėjo. Pavyzdžiui, anksčiau plačiai aptarinėta jo tarpusavio akcijų mainų su „E.On“ galimybė. Tačiau jei per metus naujo „Amber Grid“ akcijų dalies savininko nepavyktų rasti – iškiltų grėsmė jų apskritai netekti. Mat tokiu atveju pagal Trečiojo energetikos paketo nuostatas „Gazprom“ būtų priverstas rinktis, ką pasilikti: dujų tiekėjos („Lietuvos dujų“) ar jų transportuotojos („Amber Grid“) akcijas. Kadangi gamtinių dujų gavybos ir prekybos milžinei vertingesnis turėtų atrodyti dalyvavimas „Lietuvos dujų“ valdyme, o privaloma tvarka išpirkti „Amber Grid“ akcijų dalies mūsų valstybė nėra įsipareigojusi, Lietuvai atsirastų bent teorinis šansas šias akcijas perimti dykai. Nors visi suvokia, kad toks įvykių scenarijus mažai tikėtinas, Vyriausybės pasisiūlymą pirkti „Amber Grid“ akcijas formaliai galima traktuoti kaip mažutę geranorišką paslaugą ES reikalavimų į kampą spraudžiamiems bendro verslo partneriams.
Beje, Lietuvai penktadienio susitikime atstovavę derybininkai tvirtina, kad principinis Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo klausimas jame, kaip ir tikėtasi, nebuvo svarstomas.

Sunkiausi mūšiai dar laukia

„Pokalbis ilgas, bet konstruktyvus. Reikia luktelėt ir tada žinosime daugiau“, – po dviejų akistatos valandų lakoniškai jos rezultatus komentavo A.Butkevičius.
„Pasikeitėme nuomonėmis dėl kompleksinio susitarimo galimybės. Mes remsimės abipusės bendradarbiavimo naudos principu. Tai turi būti naudinga Lietuvai, tai turi būti naudinga “Gazprom“. Galiu pasakyti, kad derybose pasiekta pažanga, nors derybas dar reikės baigti. Abi pusės tikisi, kad tai ilgai netruks“, – po susitikimo vertino A.Milleris.
Tai reiškia, kad Vilnius vėl pasiryžęs laukti oficialių raštiškų „Gazprom“ pasiūlymų, o išnagrinėję juos ekspertai pratęs kompleksines derybas dėl dujų kainų.
Iki susitikimo Lietuvos derybininkai viešoje erdvėje leido suprasti, kad įteikę savuosius pasiūlymus „Gazprom“ jie savo darbą nuveikė ir žiovaudami telaukia pranešimų apie siūlomas naujas kainas iš Maskvos. Netgi tikėjosi, kad A.Milleris atskraidins tuos pasiūlymus tarsi baltas taikos balandis.
„Galime konstatuoti, kad ekspertinių pokalbių, ekspertinių derybų etapas pasibaigė. Manau, jau atėjo laikas, kai mūsų partneriai turėtų pradėti priimti sprendimus. Iš mūsų pozicijų žiūrint, norėtųsi kainų racionalizavimo kuo greičiau”, – prieš gerą mėnesį tvirtino J.Neverovičius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...