2013 Vasario 26

„Gazpromas“ praranda savo įtaką Europoje

veidas.lt


Rusijos dujų monopolininkui sunkiai sekasi prisitaikyti prie besikeičiančios globalios dujų rinkos.

Rusijos dujų monopolininkas koncernas „Gazprom“ vis dažniau pavadinamas milžinu molinėmis kojomis, mat susiduria su vis didesniais sunkumais ir neadekvačiai į juos reaguoja. Per praėjusius metus „Gazpromo“ pajamos už dujų pardavimą smuko 5 proc., o grynasis pelnas – net 15 proc. Ir visa tai net nepaisant kylančių dujų kainų, kurios nesugebėjo kompensuoti praradimo. 2012 m. Rusijos dujų monopolininkas prarado pelningiausios pasaulio kompanijos titulą: jį aplenkė korporacijos „ExxonMobil“ ir “Apple”, uždirbusios atitinkamai 44,8 mlrd. ir 41,7 mlrd. JAV dolerių.
Be to, kaip pabrėžia įtakingas JAV finansų leidinys „Forbes“, „Gazpromo“ akcijų vertė kasmet vis labiau menksta. Tarkime, 2008 m. viena “Gazpromo” akcija kainavo kone triskart brangiau nei 2011 m. Menksta ir kiti skaičiai: pavyzdžiui, 2001 m. “Gazpromas” perdirbo 556 mlrd., o pernai – 509 mlrd. kub. metrų dujų. Negana to, buvęs energetikos viceministras, dabar opozicijos politikas Vladimiras Milovas teigia, kad tikrasis praėjusiais metais perdirbtų dujų kiekis dar mažesnis – 478 mlrd. kub. m.
Kokios pagrindinės šio nuosmukio priežastys? „Investkafe“ analitikas Grigorijus Birgas konstatuoja, kad dėl sumažėjusio pelno visų pirma kaltas sumenkęs eksportas į Europą. „Gazpromo“ atstovai taip pat pabrėžia, kad dėl visko esą kalta Europą apėmusi ekonominė krizė. Tačiau, kaip atskleidžia „Der Spiegel“, Rusijos dujų monopolininko tiekiamų dujų paklausa sumenko labiau nei bendra dujų paklausa. Štai, tarkime, Italijoje per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius dujų paklausa sumažėjo 2,6 proc., tačiau per tą patį laikotarpį iš „Gazpromo“ importuotų dujų kiekis sumažėjo 11 proc. Nyderlanduose dujų paklausa krito 9 proc., tačiau iš „Gazpromo“ buvo nupirkta net 42,6 proc. mažiau dujų. Lenkijoje situacija panaši: dujų paklausa sumenko 6,2 proc., o iš „Gazpromo“ importuota 11,5 proc. mažiau.
Kompanijos „Solida“ analitikas Dmitrijus Lukašovas teigia, kad daug mažiau rusiškų dujų perka tie, kurie jas naudoja elektros energijai gaminti. Tai paprasčiausiai nebeapsimoka. 2012 m. vasarą iš „Gazpromo“ gaunamų dujų kaina buvo triskart didesnė nei dujų kaina JAV rinkoje ir didesnė nei anglių. Būtent prie elektros gamybos naudojant anglis pereinama dujų sąskaita. “Bloomberg” duomenimis, praėjusių metų lapkričio pradžioje Vokietijos įmonės, elektros gamybai naudojančios dujas, vidutiniškai patirdavo 11,7 euro nuostolį vienam elektros megavatui pagaminti. O įmonės, tam naudojančios anglis, vidutiniškai galėdavo tikėtis 14,22 euro pelno vienam megavatui pagaminti.
Štai Vokietijos bendrovė RWE, kuri yra didžiausia anglių vartotoja Europoje, per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius 72 proc. savo gaminamos elektros energijos pagamino degindama anglis. Per tokį patį 2011-ųjų laikotarpį šis rodiklis siekė 66 proc.
Tendencija akivaizdi – ieškoma pigesnės alternatyvos rusiškoms dujoms. Čia galima kalbėti ne tik apie amerikietiškas anglis, nes JAV pramonė perėjo prie pigių dujų. Per praėjusius metus JAV anglių eksportas į Europą išaugo 31,5 proc. Žaliesiems tai kelia nerimą, nes būtent anglys iš viso iškastinio kuro į atmosferą išskiria daugiausiai anglies dvideginio. Tačiau, kaip teigia Europos Sąjungos agentūros, užtikrinančios energetikos reguliatorių bendradarbiavimą, vicepirmininkas Walteris Boltzas, ekonominė realybė verčia įmones ieškoti alternatyvų dujoms ir rinktis anglis.

Priverstas daryti nuolaidų

2012 m. „Gazpromas“ į tolimąjį užsienį eksportavo 138,8 mlrd. kub. m dujų, kurių vidutinė kaina siekė 402 dolerius už 1 tūkst. kub. m. Šis rodiklis yra 7,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Remiantis pirminėmis prognozėmis, „Gazpromo“ dalis Europos dujų rinkoje smuko dviem procentiniais punktais – iki 25,6 proc. Verta atminti, kad dar prieš dešimtmetį Rusijos dujų monopolininkas buvo atsiriekęs beveik pusę Europos dujų rinkos. Koncerno atstovas Sergejus Kuprijanovas teisinasi, kad „Gazpromo“ tikslas nėra bet kokia kaina išlaikyti savo dalį Europos dujų rinkoje, tik siekiama išlaikyti maksimalias įmanomas pajamas ir kartu neatpiginti dujų.
Vis dėlto „Gazpromas“ priverstas daryti nuolaidų klientams, nors to ir nenori. „Businessweek“ pabrėžia, kad iki praėjusių metų lapkričio koncernas savo klientams sutiko padaryti nuolaidų, kurių bendra vertė siekia 4,25 mlrd. dolerių. Europa – pati svarbiausia „Gazpromo“ partnerė. 2011 m. Europos dujų vartotojai koncernui sumokėjo 57 mlrd. dolerių, o tai, „Businessweek“ duomenimis, sudaro apie 40 proc. „Gazpromo“ pajamų.
Tiesa, minėtos nuolaidos daromos dažniausiai didiesiems Vakarų Europos vartotojams, o tai pagrįstai piktina alternatyvų rusiškoms dujoms kol kas neturinčias buvusias sovietinio bloko šalis. „Mes kenčiame nuo gerokai per didelio kainų skirtumo, palyginti su konkurentais Vakaruose“, – skundžiasi „Dalkia Energia“ koncerno Budapešte vadovas Gerardas Bourlandas.
Štai Lenkijos bendrovei „PGNiG“ pavyko nusiderėti, kad 1 tūkst. kubinių metrų dujų jai kainuotų ne 500, o 450 dolerių, o Vokietijos rinkos lyderė „E.ON“ 2012 m. sugebėjo išsiderėti nuolaidų, leidusių sutaupyti 1 mlrd. eurų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...