2011 Gegužės 19

Naujovėmis stebins kiekvieni metai

veidas.lt

BFL

Po dešimties metų internetu naudosis virš 80 proc. lietuvių ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir atokesniuose regionuose

Informacinių technologijų srityje ir dabar turime kuo didžiuotis, esame viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Jei šį lygį pavyks išlaikyti, po dešimties metų Lietuva IT srityje pasieks kulminaciją.

Pastaraisiais metais IT rinkoje Lietuva neabejotinai turi kuo pasigirti. Juk mūsų šalyje šis sektorius 2010-aisiais augo sparčiausiai Baltijos šalyse.

Laimėjimus galima vardyti ilgai. Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje GSM skverbčių, yra antra pagal duomenų parsisiuntimo internetu greitį, o aštunta – pagal plačiajuosčio interneto kokybę. Be to, 3,5 G mobiliojo interneto tinklas prieinamas 88 proc. šalies gyventojų, Lietuvoje išplėtotas tankiausias visoje Europoje viešųjų interneto prieigos taškų tinklas. Be to, šalyje yra didžiausia optinio plačiajuosčio interneto (FTTH) skverbtis Europoje.

Ir tai ne viskas. Mūsų šalis – viena iš nedaugelio, kuriose pasiekta 92 proc. internetinės bankininkystės skverbtis. Per dešimt metų namų ūkių, turinčių kompiuterius, padaugėjo nuo 8,1 iki 53,8 proc., o namų ūkių, turinčių interneto prieigą, pagausėjo nuo 3,2 iki 54,9 proc. Pagaliau trys milijonai žmonių naudojasi 5 mln. aktyvių SIM kortelių, o 88 proc. mokesčių mokėtojų pajamas deklaruoja internetu. Pridėkime dar ir tai, kad lietuviai kaip tikri europiečiai puolė pirkti išmaniųjų telefonų, vadinasi, jų imlumas naujovėms – iš tiesų pavydėtinas.

“GfK Retail and Technology Baltic” atstovybės Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas teigia, kad bendras telefonų pardavimas šalyje pernai padidėjo beveik 27 proc., tačiau įprastų mobiliųjų telefonų parduota 15 proc., o išmaniųjų – net 455 proc. daugiau. Nors dar 2009 m. išmanieji telefonai sudarė vos 3 proc., 2010 m. – jau 12 proc. bendros rinkos.

“GfK Retail and Technology Baltic” atstovo teigimu, paskutiniais 2010 m. mėnesiais Lietuva pasiekė 2009-ųjų Vakarų Europos vidurkį.

“Dėl telekomunikacijų operatorių vykdomų akcijų atotrūkį nuo Vakarų Europos sumažinome bent pusmečiu ir dabar atsiliekame maždaug vienais metus”, – sako E.Grybovas. Prognozuojama, kad 2011 m. išmaniųjų telefonų dalis bendroje išmaniųjų ir mobiliųjų telefonų rinkoje Lietuvoje pasieks 30 proc.

Taigi, kai viską apibendriname, vaizdas atrodo išties itin pozityvus. Vis dėlto IT sektoriuje dirbantys verslininkai nerimauja, kad augimas gali sulėtėti, o tokių ženklų jau esama. Tad jei norime iš tiesų tapti IT centru regione, reikia sutelkti ne tik protus, investicijas ir verslą, bet iniciatyvos imtis ir valdžiai. Jei tai pavyks, kalbinti pašnekovai neabejoja, kad didžiausias proveržis IT srityje mūsų laukia po 5–10 metų.

Ateitis – valdžios rankose

Verslininkų įsitikinimu, tam, kad tikslas sulaukti dar didesnio IT proveržio Lietuvoje virstų tikrove, iniciatyvos imtis metas valdžios atstovams. “Veido” pašnekovai pasigenda bendrų PPP projektų, strateginio valstybės požiūrio į eksportą, naujų idėjų, kylančių ne tik iš privačių bendrovių ar mokslininkų, bet ir iš Vyriausybės pusės.

Be to, reikalingas valstybinis požiūris į IT, kaip į visos šalies ekonomikos augimo potencialą. Juk IT sektoriaus produkcijos dalis bendroje gamybos struktūroje sumažėjo nuo 7,4 proc. 2001-aisiais iki 4,3 proc. dabar. Negana to, ekonomikos atsigavimo pagrindu laikomo eksporto struktūroje net 41,5 proc. sudaro žemės ūkio sektoriaus ir naftos produkcija, o IT sektoriaus eksportas toks mažas, kad nesiekia nė kelių procentų.

Galiausiai valstybės požiūrį iliustruoja ir faktas, kad mūsų šalyje išlaidos moksliniams techniniams tyrimams sudaro 0,84 proc. BVP, kai ES vidurkis siekia 1,9 proc.

Dar viena sritis, kurioje reikalingos permainos, yra specialistų ugdymas. Lietuvoje jau ne vienus metus skambinama pavojaus varpais dėl to, kad trūksta jaunų IT srities išsilavinimą turinčių specialistų, ypač regionuose. Tarkim, šiuo metu Lietuvos universitetuose kasmet parengiama vos po tūkstantį informacinių technologijų specialistų, iš viso šią sritį dabar studijuoja maždaug 5 tūkst. jaunuolių. Be to, nemaža dalis absolventų vėliau nepasilieka Lietuvoje – išvyksta į kitas ES šalis ar JAV.

Valstybės atsakas į tokius priekaištus – kol kas tik teorinis. Esą tikimasi, kad Lietuvoje bus išplėtoti technologijų parkai, o IT sektoriuje vietoj dabar dirbančių 15 tūkst. žmonių netolimoje ateityje plušės 25 tūkst. darbuotojų, po dešimties metų jų skaičius gali pasiekti ir 50 tūkst. Be to, valstybė skatins mokslinius tyrimus ir ieškos jiems investicijų.

Pavyzdžiui, iki 2013-ųjų į IT sektorių tikimasi pritraukti 500–700 mln. Lt. Tiesa, tai tik svajonės, kol kas neparemtos nei realiais sprendimais, nei darbais.

Keliausime į debesis

Viena technologijų sričių, kurioje ateityje galima sulaukti didžiausio augimo, – vadinamoji debesų kompiuterija (angl. “cloud computing”), kai duomenys laikomi ne kompiuteryje, o virtualiame serveryje, kitaip tariant, informacija iškeliauja “į debesis”.

Efektyvių programinės įrangos sprendimų centras “NOD Baltic” prognozuoja, kad debesų kompiuterijos sprendimų rinka Lietuvoje išaugs keletą kartų. Tai skatins ne tik gerėjantys šalies ūkio rodikliai, didelė interneto ryšio skvarba, bet ir didėjantis verslo susidomėjimas veiklos sąnaudas mažinančiais debesų kompiuterijos sprendimais.

“2011 m. prognozuojamas žymus debesų kompiuterijos sprendimų rinkos augimas. Didėjantį susidomėjimą rodo ir mūsų klientų dinamika – “Google Apps” atstovais tapome prieš daugiau kaip pusę metų, o sprendimą jau įdiegėme 108 darbo vietų įmonėse”, – teigia Lietuvoje “Google Apps” virtualaus biuro priemonėms atstovaujančios “NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas.

Debesų kompiuterijos paslaugas jau siūlo ir tokios Lietuvoje veikiančios kompanijos, kaip BDC, “Hostex” ir kitos. Jų atstovų nuomone, kadangi Lietuvoje šioje srityje žengiami dar tik pirmieji žingsniai, o pasaulyje debesų kompiuterijos paslaugomis jau visu pajėgumu naudojasi ne tik privatūs vartotojai bei verslas, bet ir valstybinis sektorius, mūsų šaliai tai viena perspektyviausių sričių, kuriose savo vietą ras ir IT sprendimų bendrovės, ir mobilieji ar fiksuoto ryšio operatoriai, ir interneto tiekėjai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...