2010 Rugsėjo 09

Informacinės technologijos

Informacijos antplūdis alina smegenis

veidas.lt

"Veido" archyvas

Internetas mus nuolat išblaško, todėl mūsų mintys tampa išsklaidytos, atmintis silspta

Lietuvoje interneto vartotojas viename puslapyje vidutiniškai užtrunka vos 57 sekundes. Taigi dėmesingą skaitymą keičia naršymas – esame linkę greitai ir paviršutiniškai peržvelgti didžiulį informacijos srautą. Mokslininkai nerimauja, kad informacijos antplūdis daro mus paviršutiniškus ir kenkia mūsų gebėjimui susikaupti.

Neseniai knygą “Seklumos: apie tai, kaip internetas keičia mūsų mąstymo, skaitymo ir įsiminimo būdus” parašęs amerikietis Nicholas Carras tarp mokslininkų ir kitų intelektualų įžiebė aršią diskusiją. Kaip rašo “The Telegraph”, N.Carras įsitikinęs, kad daugėja mokslinių įrodymų, jog internetas, nuolat mus blaškydamas ir pertraukdamas darbą, verčia mus išsiblaškiusiais ir paviršutiniškais mąstytojais.

Parašyti šią knygą N.Carrą įkvėpė asmeninė patirtis – suvokimas, kad jis praranda gebėjimą susikaupti. “Mano protas keičiasi. Labiausiai tai jaučiu, kai skaitau. Įsigilinti į knygą ar ilgą straipsnį anksčiau būdavo taip lengva, galėdavau valandų valandas klaidžioti prozos takais, o dabar taip nutinka retai. Dažniausiai mano susikaupimas pradeda blėsti po dviejų ar trijų puslapių. Aš tampu neramus, pametu mintį, pradedu dairytis kažko kito. Jaučiuosi taip, lyg nuolat tempčiau savo aikštingas smegenis atgal prie teksto. Anksčiau natūraliu dalyku laikytas dėmesingas skaitymas dabar tapo tikru iššūkiu”, – amerikiečių rašytoją cituoja britų leidinys “The Guardian”.

Negana to, N.Carras įsitikinęs, kad internetas ne tik keičia mūsų gyvenimą, mąstymo būdą, bet ir smegenų struktūrą. Kai esame nuolat blaškomi ir trukdomi, o taip nutinka kaskart atsitraukus nuo darbų ir pažvelgus į kompiuterio ekraną ar mobilųjį telefoną, mūsų smegenys negali sudaryti stiprių ir plačių neuronų jungčių, kurios suteikia mūsų mąstymo procesui gylio ir savitumo. Mūsų mintys tampa išsklaidytos, atmintis silpsta. Romėnų filosofas Seneka prieš 2 tūkst. metų taikliai pastebėjo: “Būti visur reiškia nebūti niekur”.

“Aš nuolat jaučiausi išsiblaškęs. Ar gali būti, kad susitelkimo praradimas yra rezultatas viso to laiko, kurį praleidžiu internete?” – svarsto N.Carras ir ieškodamas atsakymo į šį klausimą gilinasi į daugelį psichologinių, elgesio ir neurologinių tyrimų.

Devyndarbių produktyvumas mažesnis

Mokslo žurnale “Science” išspausdintame straipsnyje psichologė Patricia Greenfield apžvelgė įvairius tyrimus, kaip skirtingos technologijos veikia mūsų suvokimo gebėjimus. Kai kurie tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai pagreitina žmogaus reakciją į skirtingus objektus ekrane. Kiti tyrimai atskleidžia, kad dėl tokio greito dėmesio objektų kaitaliojimo mąstome nebe taip tiksliai, o vis labiau automatiškai.

Viename JAV universitete buvo atliktas toks eksperimentas: pusei vieno kurso studentų buvo leista per paskaitą naudotis internetu, o kitai pusei – ne. Paskaitos pabaigoje visi studentai atsakė į testo klausimus, skirtus patikrinti, kaip jie įsidėmėjo paskaitos turinį. Tie, kurie naršė internete, informaciją įsiminė kur kas blogiau.

Kaip rodo tyrimai, žmonės, skaitantį tekstą, prikimštą nuorodų, supranta mažiau negu tie, kurie skaito spausdintą tekstą be jokių nuorodų. O žmonės, vienu metu besiplėšantys tarp daugybės užduočių, dažnai yra ne tokie kūrybingi ir produktyvūs kaip tie, kurie atlieka vieną darbą vienu metu. Mūsų minčių ir prisiminimų kokybė priklauso nuo mūsų gebėjimo sutelkti mintis ir išlaikyti dėmesį.

“Tik tada, kai skiriame daug dėmesio naujai informacijai, sugebame ją prasmingai susieti su žiniomis, kurios jau gerai įsitvirtinusios mūsų atmintyje”, – rašo Nobelio premijos laureatas neurologijos mokslininkas Ericas Kandelis.
O P.Greenfield prieina prie išvados, kad kiekviena informacijos priemonė išlavina tam tikrus suvokimo įgūdžius, bet kitų įgūdžių sąskaita. Intensyvesnis naudojimasis technologijomis sustiprino mūsų vizualinius erdvinius gebėjimus. Tai reiškia, kad sustiprino gebėjimus atlikti darbus, kur reikia vienu metu stebėti daugybę greitai besikeičiančių signalų, pavyzdžiui, pilotuoti lėktuvą ar stebėti paciento operaciją.

Ročesterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas patvirtina, kad tam tikri kompiuterinių žaidimų gerbėjai pasižymi aštresniais vizualiniais gebėjimais už tuos, kurie jų nežaidžia. Mokslininkai net stengiasi išsiaiškinti, ar galima sukurti tokį kompiuterinį žaidimą, kuris padėtų vyresnio amžiaus vairuotojams greičiau reaguoti, iš tiesų patekus į ekstremalią padėtį.

Nors technologijos padėjo ištobulinti tam tikrus mūsų įgūdžius, susilpnėjo tokie mūsų gabumai, kaip atidumas, apgalvojimas, indukcinis problemų sprendimas, kritiškas mąstymas ir vaizduotė. Mes tampame paviršutiniški.

Skaitymą nukonkuravo naršymas

Išvadą, kad tampame vis paviršutiniškesni, pagrindžia mūsų elgesio internete tyrimai. Vokiečių tyrėjai nustatė, kad interneto naršytojai, žiūrėdami į vieną puslapį, dažniausiai užtrunka mažiau nei 10 sek. Net žmonės, internete ieškantys akademinių tyrimų, įpratę greitai šokinėti nuo vieno dokumento prie kito ir retai perskaito daugiau negu puslapį arba du. Tai atskleidė universiteto koledžo Londone tyrimas. “GemiusAudience” duomenimis, lietuviai viename puslapyje vidutiniškai praleidžia 57 sek.

Rašytoja Naomi Alderman pritaria, kad dabar mes labiau pripratę skaityti santrumpas: verčiau peržvelgsime vikipedijoje pateikiamą aprašymą, negu perskaitysime visą knygą. O kas dabar varginasi užsirašyti ar įsiminti detalią informaciją, jeigu žino, kad prireikus vėl galės ją susirasti “Google” platybėse?

Dėstytoja ir kritikė Sarah Churchwell tvirtina per dešimtmetį pastebėjusi dramatiškų studentų mąstymo pokyčių: jei informacija nėra tučtuojau prieinama pasinaudojus “Google” paieška, studentai nenori jos ieškoti. “Žmonės nuolat skaito internete, tik dabar mes tai vadiname ne skaitymu, o naršymu”, – pabrėžia dėstytoja.

Toks blaškymasis pareikalauja daug. Neseniai Stanfordo universiteto mokslininkai atliko eksperimentą – davė įvairiausių suvokimo testų 49 žmonėms, vienu metu internete pratusiems atlikti daug darbų, ir 52 testo dalyviams, kurie vienu metu daug darbų imasi rečiau. Taigi daug darbų vienu metu atliekantys žmonės prastai pasirodė atlikdami visus testus. Kaip paaiškėjo, juos daug lengviau išblaškyti, jiems sunkiai sekasi sutelkti dėmesį ir daug prasčiau sugeba atrinkti svarbią informaciją. Tyrėjus rezultatai nustebino. Jie tikėjosi, kad daugybę užduočių vienu metu atliekantys žmonės įgijo kai kurių papildomų privalumų, bet taip nėra.

Jeigu šie simptomai dingtų vos išjungus kompiuterį ir mobilųjį telefoną, būtų gerai. Bet jie nepraeina. Kaip nustatė mokslininkai, iš ląstelių sudaryta žmogaus smegenų struktūra prisitaiko prie įrankių, kuriuos mes naudojame ieškodami informacijos, ją laikydami ir dalydamiesi. Kiekviena nauja technologija, keisdama mūsų mąstymo įpročius, vienus neuroninius ryšius  sustiprina, susilpnindama kitus. Permainos keičia būdą ir mąstysenos pobūdį net tada, kai nesinaudojame jokiais technologiniais prietaisais.

Be to, nuo nuolatinio informacijos srauto tampame priklausomi. N.Carras pastebėjo, kad net tada, kai buvo toli nuo kompiuterio, juto poreikį stimuliuoti savo protą greitai besikeičiančios informacijos srautu. O tyrimai rodo, kad žmonių, daug žaidžiančių kompiuterinius žaidimus, smegenys gali išskirti dopamino, kuris, kaip manoma, susijęs su malonumo jausmu ir priklausomybe.

“Kai tikrini elektroninį paštą ar išgirsti mobiliojo telefono skambutį, patiri dopamino injekciją. Gauni šiek tiek adrenalino. Spėkit, kas nutinka, kai jo nėra? Nuobodžiauji”, – paaiškina “New York Times” technologijų žurnalistas Mattas Richtelis.

O Bolo universiteto JAV tyrimas parodė, kad vidutinis amerikietis praleidžia daugiau laiko naudodamasis technologijomis, tokiomis kaip televizorius, kompiuteris, mobilusis telefonas ir “iPad”, negu darydamas bet ką kita.

Apskritai šiandien žmogų, kaip parodė Kalifornijos universiteto tyrimas, pasiekia beveik tris kartus daugiau informacijos negu 1960 m. “New York Times” praneša, kad vidutinis kompiuterio vartotojas patikrina 40 interneto tinklalapių per dieną ir 36 kartus per valandą gali pakeisti naudojamas programas. “GemiusAudience” duomenimis, Lietuvoje žmonės vidutiniškai per dieną atsiverčia 22 interneto puslapius.

“Šiandien žmogus patiria informacijos antpuolį. Kažkada ekranas reiškė kažką, kas stovi jūsų kambaryje. Bet dabar tas kažkas yra jūsų kišenėje ir visur eina kartu su jumis – jis gali būti su jumis prie vairo, prie pietų stalo ir net vonios kambaryje. Šiandien mes jį matome visur”, – technologijų vietą mūsų gyvenime apibūdina “New York Times” žurnalistas M.Richtelis.

N.Carras straipsnyje “The Telegraph” konstatuoja, kad gebėjimas peržvelgti informaciją ir naršyti yra toks pat svarbus, kaip gebėjimas dėmesingai skaityti ar galvoti sutelkus dėmesį. Tačiau bėda ta, kad slydimas paviršiumi tampa dominuojančiu mūsų mąstymo būdu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Makanis Makanis rašo:

    Norėčiau pasiūlyti.Ar ” Veide” neatsirastų kertelės kalbai. Štai ką girdžiu per televizijas iš Lietuvos: “Spyrė iš kojos.Kirto iš kaktos į nosį,.Atstovėsiu save (apsiginsiu],.aNT DIENŲ NUVAŽIUOSIU PAS MAMĄ…Su kalbininkų komentarais ir pataisymais. Jaunimėlis visai nusmuko, o čia kalba iš lietuviškų serialų. Scenarijus matyt rašo gramotėjai, kokie sėdi ir Konstitucijos teisme.Degutienė gal valandą skaitė ir vis kartojo, kaip Karalius galėjo grižti iš Tailando, bet neskrido. Ką buvo galima pasakyti vienu sakiniu, kartota gal 5 ar daugiau kartų apie bilietus ir eismą.Tai tiek, sėkmės.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...