2011 Balandžio 07

Kariuomenė

NATO pajėgos – per dvi savaites

BNS

Lietuvos ir britų kariškiai teigia, kad krizės atveju, priėmus politinį sprendimą, NATO paramos pajėgų atvykimas į Baltijos šalis užtruktų iki dviejų savaičių.

Tokį terminą BNS ketvirtadienį įvardijo šiuo metu Baltijos šalyse vykstančių tarptautinių pratybų dalyviai – britų kariuomenės karininkas Alanas Hoffas ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo vadas Algis Vaičeliūnas. Šiose pratybose kariškiai ir civiliai bendrai mokosi priimti tris brigadas – apie 12 tūkst. – Aljanso karių.

Vadinamosios stalo pratybose NATO karių atvykimas simuliuojamas į tris neegzistuojančias valstybes, kurios žemėlapyje atitinka Lietuvą, Latviją ir Estiją dėl išgalvotoje kaimyninėje valstybėje kilusių pilietinių neramumų. Pastarosios šalies vadovas apkaltina valstybes, atitinkančias Baltijos šalis, separatistinio judėjimo rėmimu ir grasina imtis atsakomųjų veiksmų.

“Jei mes imame brigadą (apie 4000 karių – BNS), tai, aš manau, realiai iki dviejų savaičių brigada turėtų būti priimta ir dislokuota Lietuvos teritorijoje”, – BNS sakė brigados generolas A.Vaičeliūnas.

“Dviejų savaičių laikotarpiu, jei būtų visuotinės kritinė padėtis, NATO kariai būtų vietoje. (…) NATO šalys turi greitojo reagavimo pajėgas, todėl jos galėtų dislokuotos greitai, turint omeny, kad priimančiai šaliai tikrai to reikia”, – kalbėjo pulkininkas leitenantas A.Hoffas, kuris pratybose atlieka atvykstančių pajėgų jungtinės logistinio aprūpinimo grupės vado vaidmenį.

Abu kariškiai pažymėjo, kad tam, jog NATO pajėgos apskritai pajudėtų, pirmiausia būtinas politinis sutarimas.

“Tai (pajėgų atvykimas – BNS) priklausytų nuo pajėgų dydžio, kurios būtų permetamos į Lietuvos ar Baltijos šalių regioną. O antra, be jokios abejonės, ir nuo NATO politinių sprendimų, nes tam, kad NATO ateitų čia, reikia 28 valstybių pritarimo. Jeigu viena, pasako – ne, tai ne. Bet mes dažnai kalbame tik apie NATO pajėgas, gali būti ir koalicinės pajėgos”, – dėstė A.Vaičeliūnas.

“Manau, vyktume pagal NATO arba Jungtinių Tautų mandatą, todėl turėtume laukti sutarimo, šiuo atveju kalbame apie dienas ir savaites”, – kalbėjo A.Hoffas.

Jungtiniame štabe Vilniuje įsikūrusiame priimančios šalies koordinavimo štabe ketvirtadienį apsilankė premjeras Andrius Kubilius, Krašto apsaugos ir kitų ministerijų vadovai, kurie savo ruožtu pažymėjo, kad pratybos yra labai svarbios ne tik kariškiams, bet ir civiliams valstybės pareigūnams.

“Tai iššūkiai ne tik kariškiams, bet labai dideli iššūkiai ir civilinei valstybės tarnybai, ir turiu pasidžiaugti, kad matėme ir girdėjome labai gerus vertinimus tos patirties, kuri yra sukaupta tokiame bendradarbiavime, nes valstybės institucijoms tokia situacija būtų didelis iššūkis – ir pergabenti krovinius, ir pasirūpinti maistu”, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė A.Kubilius.

Anot jo, pratybose išryškėjo iššūkiai, “į kuriuos turėsime ieškoti atsakymų gerindami teisinį reglamentavimą”. Kartu premjeras pažymėjo, jog augant šalies ekonomikai mato perspektyvą šalies ginkluotosioms pajėgoms skirti didesnį finansavimą nei pastaraisiais dvejais metais.

“Čia yra mokymai, kad žmonės pratintųsi prie netikėtumų. Kiekviena ministerija papasakotų apie savo srities netikėtumus. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad diagnozuotas paukščių gripas kareivinėse, NATO kariams atvykus kyla epidemija. Tada mūsų tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerija turi tą situaciją išspręsti taip, kad išspręstų tą uždavinį ir pasižiūrėtų, kaip veikia sistema”, – pasakojo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Ji pažymėjo, kad šios pratybos nėra skirtos reaguoti į tiesioginį užpuolimą ir jose nėra simuliuojami koviniai veiksmai. Pratybos, anot jos, vyksta pagal 4-ąjį Šiaurės Atlanto aljanso sutarties straipsnį, numatantį šalių konsultacijas, jei nors vienos iš jų nuomone, grasinama kurios nors Aljanso šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Ministrė pažymėjo, kad pratybose išbandomas ir šalies institucijų pajėgumas reaguoti į, pavyzdžiui, netikėtas stichines nelaimes ar katastrofas.

“Kariai kasdien treniruojasi, o kitoms institucijoms, kurios tiesiogiai nesusijusios su NATO, tai yra viena iš nedaugelio progų pajusti, ką tai reikštų realybėje. Galų gale nereikia ieškoti kokių nors ypatingų krizių, pasižiūrėkime į gamtos katastrofas, kur gali prireikti panašius veiksmus atlikti”, – sakė ministrė.

R.Juknevičienė teigė, kad jog netikslu būtų bandyti įvardyti laiką, per kiek NATO pajėgos atvyktų į Lietuvą.

“Atgrasymo būdai, jei grėstų kokios nors karinės grėsmės, irgi yra įvairūs. Yra daugybė variantų ir scenarijų. Jei mes vardintume jums valandomis, minutėmis, dienomis ar savaitėmis, būtume netikslūs, o kitas dalykas yra planavimo uždaviniai. Planai nėra vieši, komentuoti laiko terminų viešai, spekuliuoti tuo būtų labai nerimta”, – teigė KAM vadovė.

“Pamodeliuokite ir pasižiūrėkite, kaip NATO veikia ir priima sprendimus dėl kitų regionų. Tiesa, ten dalyviai yra susiję su Jungtinių Tautų rezoliucijomis. NATO viduje sprendimų priėmimas, įsivaizduoju, būtų daug greitesnis ir veiksmų galimybės yra lankstesnės ir įvairios”, – dėstė ministrė.

Anot jos, 5-ojo straipsnio (užpuolimo – BNS) atveju, “įsijungia visai kiti mechanizmai”.

“Tai nebūtų toks ilgas derinimo mechanizmas, įsivaizduoju. (…) Aš galiu užtikrinti, kad NATO planavimo mechanizmas veikia, ir tos pratybos yra vienas iš pavyzdžių, kaip NATO veiktų. Net jei ir nekarinių grėsmių, o humanitarinių įtampų akivaizdoje”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Lietuva nori, kad šios trečius metus vykstančios pratybos būtų įtrauktos į nuolatinių NATO pratybų tvarkaraštį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...