2010 Birželio 23

Taupymas

Europoje įjungiamas taupymo režimas

veidas.lt

Mažinami minimalūs atlyginimai, karpomos valdininkų algos, naikinamos bet kokios premijos, mažinamos socialinės išmokos – tokiomis drastiškomis priemonėmis Europos šalys viena po kitos mažina biudžeto išlaidas.

Anksčiau naiviai manyta, kad Europa krizę išgyvens ir pamirš. Dabar visi suka galvą, kaip išgyventi po krizės. Mat paaiškėjo, kad visos šalys iki viršugalvio prasiskolinusios, o jų išlaidos jau seniai gerokai viršija gaunamas pajamas. Tad pastaraisiais mėnesiais Europoje prasideda visuotinis taupymo bumas: šiuo metu Europoje sunkiai rastume šalį, kuri ateinančius kelerius ar net keliolika metų nesirengtų taupyti ir mažinti biudžeto deficito.

Drastiški projektai, kaip sutaupyti kuo daugiau pinigų, rengiami visur – pradedant Graikija ir baigiant Vokietija bei kitomis šalimis.

Paprastai tariant, gyventojai gali nesitikėti nieko gero, nors ekonomistai juos guodžia, esą tai vienintelė galimybė apsaugoti dabartinės kartos vaikus ir vaikaičius nuo didžiulės tėvų sukauptų skolų naštos, kurią šiems tektų sumokėti, jei ir toliau gyventume plačiau nei uždirbame.

“Barclays” ekonomistai laikotarpį iki sunkmečio įvardija kaip lėbavimo tarpsnį – valstybės pinigus leido neapdairiai, o į skolinimąsi žiūrėjo neatsakingai. “Dabar atėjo metas už šias linksmybes susimokėti”, – sako specialistai.

Regis, tai suprato ir vyriausybės, tad dabar jos viena po kitos tvirtina jau nebe ekonomikos gelbėjimo ar skatinimo vizijas, raginusias kuo daugiau pirkti ir vartoti, o griežto taupymo planus.

Nuo mokesčių didinimo iki algų mažinimo

Taigi kas laukia europiečių, kurių vyriausybės dar tik svarsto arba jau patvirtino minėtus griežtuosius taupymo projektus?

Atrodo, artimiausius kelerius metus visa Europa gyvens susispaudusi. Vienose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, biudžetui subalansuoti pakaks minimalių priemonių (tarkime, čia pati griežčiausia taupymo priemonė bus mokesčių lengvatų panaikinimas). O kitose šalyse prireiks drastiškų priemonių, kurios palies praktiškai kiekvieną pilietį. Pavyzdžiui, Rumunijoje bus mažinamas net minimalus atlyginimas, 15 proc. bus apkarpytos senatvės pensijos ir net apskritai išnyks kai kurios socialinės išmokos.

Labiausiai visoje Europoje bus apkarpytas Graikijos biudžetas. Nors patiems graikams tai atrodo didžiulė katastrofa, daugeliui kitų europiečių akivaizdu, jog panašios reformos Graikijoje turėjo būti įvykdytos jau seniai. Juk graikai anksčiausiai visoje ES išeina į pensiją, o visi darbuotojai gauna tryliktą ir net keturioliktą atlyginimą.

Vis dėlto Graikija pagaliau atsitokėjo ir imsis radikalių reformų: šiemet biudžeto išlaidos bus apkarpytos suma, prilygstančia 7 proc. Graikijos BVP, o kitais metais – dar 4 proc. BVP. Šie pinigai bus sutaupyti ne tik tarnautojų, kurių algos jau dabar mažinamos, sąskaita. Nukentės ir pensininkai, kurių senatvės pensijos bus mažinamos 7 proc. Be to, padidės daugelis mokesčių – pradedant PVM, baigiant degalų, tabako, alkoholio akcizo mokesčiu. Neliks ir daugelio mokesčių lengvatų, prie kurių graikai buvo taip pripratę.

Stipriai susiveržti rengiasi ir Italija. Dar gegužės mėnesį šalies vyriausybė nutarė, jog iki 2012-ųjų bus sutaupyta 24 mlrd. eurų. Tiesa, kad įgyvendintų šį tikslą, Italijos valdžiai neteks labai nuskriausti savo gyventojų: pakaks įšaldyti viešojo sektoriaus atlyginimus, pailginti pensinį amžių ir sumažinti politinių partijų finansavimą.

Priemonių taupyti imsis ir Prancūzija. Kol kas dar nenuspręsta, iš kur nukirpti ir kur pridurti, bet prezidentas Nicolas Sarkozy detalų taupymo planą žada paskelbti artimiausią mėnesį. Kol kas aišku tik tai, kad iki 2018-ųjų bus pailgintas pensinis amžius, o valstybei tai padės sutaupyti 32 mlrd. eurų.

Vis dėlto taupymo pavyzdinguolės titulas turėtų atitekti Vokietijai. Mat birželio 8-ąją kanclerė Angela Merkel po ilgų derybų su ministrais nutarė, kad iki 2014 m. įvairiais būdais teks sutaupyti 80 mlrd. eurų ir parodyti kitoms ES šalims, kas yra tikroji biudžeto disciplina.

Taupymas nenusmukdys ekonomikos

Kitas svarbus klausimas, ką toks taupymas reiškia ES ekonomikai? Juk jei išlaidavimas vadinamas ekonomikos varikliu, tai taupymas, priešingai, ekonomiką turėtų nustekenti, o gal net sugrąžinti recesiją?

Ekonomistai sutinka, kad tai dviprasmiškas klausimas. Esą kiekvienas gyventojų neišleistas (t.y. sutaupytas) euras tokia pat suma sumenkina ir bendrąjį vidaus produktą.

Vis dėlto padėtis esą nėra tokia jau dramatiška. Pavyzdžiui, Vokietija savo 80 mlrd. taupymo planą įgyvendins per ketverius metus, labiausiai diržą susiverždama 2013 m. ir 2014 m. Kitais metais sutaupyti ketinama tik 11,2 mlrd. eurų, o tai mažiau nei 0,5 proc. Vokietijos BVP. Žinoma, kitas dalykas, kad pati Vokietijos ekonomika sudaro net 26,8 proc. euro zonos BVP, bet net ir tuo atveju poveikis visai Europai esą bus nedidelis.

Mažesnių šalių įtaka Europos ekonomikai bus dar mažesnė. Štai Graikija šiemet rengiasi mažinti išlaidas net 7 proc., tačiau šalies ekonomika bendrame euro zonos katile sudaro vos 2,6 proc.

“Barclays” ekonomistė Laurence Boone skaičiuoja, jog kitais metais bendrai visos euro zonos šalys savo išlaidas sumažins vos 1 proc. euro zonos BVP. “Tai ne tokia jau didelė suma šalims, kurių bendras biudžeto deficitas, Europos Komisijos duomenimis, šiemet sieks 6,6 proc. BVP”, – ramina L.Boone.

Paradoksas, tačiau apkarpyti biudžetai gali paskatinti net ekonomikos augimą ar bent reikšti mažesnę žalą nei nieko nedarant.

Pavyzdžiui, žmonės linkę daugiau išleisti prieš kiekvieną mokesčių padidinimą. Be to, Europos centrinio banko tyrimas, kurį atliko ekonomistės Christiane Nickel ir Isabel Vansteenkiste, atskleidė įdomų faktą: kuo biudžeto deficitas didesnis, tuo žmonės linkę labiau taupyti. Vadinasi, peršasi išvada, kad mažėjant valstybių biudžetų deficitui gyventojai bus linkę išleisti daugiau pinigų, o ne atvirkščiai.

Labai svarbu ir tai, kaip tas biudžeto deficitas bus mažinamas. Harvardo universiteto mokslininkų studija liudija, kad biudžeto deficitą mažinant premijų ar valstybės tarnautojų atlyginimų sąskaita, poveikis ekonomikai yra daug geresnis: tokiu atveju skola mažėja ir BVP didėja daug greičiau, nei didinant mokesčius ar mažinant investicijas į visuomeninius projektus.

Apskaičiuota, kad mažiausiai žalos ekonomikai, jei jau vis tiek tenka didinti mokesčius, turi įmonių pelno mokesčio arba apmokestintų paprastų vartotojų išlaidų padidinimas.

Kaip tik tokios priemonės esą ir bus taikomos Europoje. Juk daugelis šalių ruošiasi apkarpyti biurokratų algas ir mažinti premijas – taikyti priemones, kurios daro mažiausiai žalos ekonomikai. Tuo tarpu mokesčiai bus didinami tik išimtiniais atvejais ir tik tose šalyse, kuriose tai tiesiog neišvengiama.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...