2015 Gruodžio 14

Mokiniams objektyviai įvertinti egzaminų nebepakanka

veidas.lt

Shutterstock nuotr.

Netylant kalboms, kad brandos egzaminai nebėra tinkamiausias būdas mokinio žinioms ir gebėjimams įvertinti, pradėta diskutuoti apie galimas permainas vertinimo sistemoje. Planuojama, kad jau po poros metų abiturientai galės rinktis rengti brandos darbą. Laipsniškai ketinama įvesti kaupiamąjį vertinimą.

Jūratė Žuolytė

Skatins mokytis ne egzaminams, o gyvenimui

Pastaruoju metu visuomenėje dažnai diskutuo­jama, ar dabartinė brandos egzaminų sistema vis dar atitinka šiuolaikinius poreikius. Kai in­formacijos tiek daug ir ji nuolat kinta, nebepakan­ka patikrinti, ką abiturientas atsimena ir mo­ka, – reikia rasti būdų jį skatinti galvoti, kaip turimas žinias pritaikyti.

„Dabartiniai brandos egzaminai labiau orientuoti į akademinių žinių tikrinimą, todėl neretai mo­komasi dėl to, kad geriau išlaikytum egzaminą, o ne pritaikytum tai gyvenime. Egzaminais sun­kiau įvertinti bendrąsias asmens kompetencijas: analitinį mąstymą, iniciatyvumą, atsakingumą, komunikavimą, gebėjimą spręsti problemas, dirbti komandoje, jie neatitinka mokymosi visą gyvenimą principo“, – poreikį keisti mo­ki­nių vertinimo sistemą aiškina Švietimo ir moks­lo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ug­dymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Rau­dienė.

Patys mokiniai taip pat nebenori, kad jų ateities planus nulemtų tik egzaminai. „Akivaizdu, kad egzaminų sistema jau senokai yra atgyvenusi. Ji patikrina tik mokinio gebėjimus atsiminti, tačiau įvertinti mokinio intelekto ir akademinių gebėjimų per porą egzamino valandų neįma­noma“, – sako Lietuvos mokinių parlamento (LMP) narė Ugnė Revinskaitė iš Prienų „Ži­bu­rio“ gimnazijos.

LMP atlikto tyrimo duomenimis, dabartinė eg­­zaminų sistema netenkina 74 proc. moksleivių, 90 proc. norėtų, kad stojant į aukštąsias mo­­­­­kyklas būtų atsižvelgiama į jų popamokinę, vi­­­suomeninę veiklą.

Pokyčiai prasidės nuo brandos darbo

Idėja, kad egzaminus turi pakeisti įvairios mo­­­­­­­­kymosi veiklos rezultatų kaupimo ir pripažini­mo sis­tema, įtvirtinta šalies strateginiuose do­ku­men­tuose – Lietuvos pažangos strategijoje „Lie­tuva 2030“, Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. stra­­­­tegijoje, Vyriausybės progra­­moje. Dis­ku­si­jos, kaip pasiekti šį tikslą, dar tik pra­sideda, ta­­čiau dėl pirmųjų žingsnių jau apsispręs­ta.

Jau nuo 2017–2018 mokslo metų vertinant mo­kinių pasiekimus planuojama įdiegti brandos dar­bą.

Brandos darbą abiturientas rengs sausio–ge­gu­žės mėnesiais, dar lankydamas pamokas.  Dar­­­­bą galės rengti ne tik mokykloje, bet ir studi­jų ir mokslo institucijų laboratorijose, muziejuo­se, gamtoje, namie. Brandos darbą mokinys tu­­­­rės atlikti savarankiškai, o darbo vadovas (mo­­­­­ky­tojas) konsultuos mokinį, patars, nu­kreips. Ti­ki­masi, kad į brandos darbo rengimo ir vertinimo pro­­cesus įsitrauks ir aukštųjų mo­kyklų dėstytojai.

Brandos darbo įvedimas – pirmas žingsnis kei­­­čiant pasiekimų vertinimo sistemą. Jei mokinys pasirinks rašyti brandos darbą, šis bus kaip prie­­das prie to, kokius kitus egzaminus mokinys laikys. Brandos darbas turės mokyklinio egzamino statusą, jo įvertinimas bus įrašomas į atestatą.

Kuriama kaupiamojo vertinimo sistema

Kita idėja, kuriai įgyvendinti šiuo metu rengia­ma teisinė bazė, – kaupiamojo vertinimo siste­ma. Ji turėtų būti lankstesnė, teikti daugiau lais­­vės mokytojui profesionaliai ir kūrybiškai įgyven­dinti ugdymo turinį, o vertinimą tolygiai su­balansuoti per visą ugdymo laiką, orientuojantis į mokinių amžiaus tarpsnius.

„Siekiant sukurti ir įdiegti kaupiamojo vertinimo sistemą, labai svarbu jau dabar mokykloje pra­­dėti stiprinti vertinimą, kuris teiktų grįžtamąjį ry­šį apie mokinio stipriąsias puses ir padėtų to­­bu­­linti silpnąsias, stiprintų mokinio atsakomybę už savo mokymąsi, didintų pasitikėjimą sa­vi­mi ir teiktų džiaugsmą dėl savo pasiekimų. Šiam tiks­­lui pasiekti siūloma mokyklose pradėti naudo­­ti Lietuvoje ir pasaulyje pasitvirtinusius vertini­­­­mo įrankius, tokius kaip aplankas (angl. „portfo­­lio“), brandos darbas ir kt.“, – aiškina I.Rau­die­­nė.

Darbdavių nuomone, tokie pokyčiai galėtų tei­giamai prisidėti prie jaunimo ugdymo, tačiau vien įvesti naują vertinimo sistemą nepakaks. „Taip, pasaulyje yra tokia praktika ir mes į ją žvelgiame pozityviai. Mums svarbu, kad žmogus bū­­tų ne tik gerai išlaikęs egzaminus, bet ir nuolat būtų aktyvus, domėtųsi savo sritimi, mo­kėtų siek­ti savo tikslų, o ne tik galvotų, kad ga­vau diplo­­mą, ir man to pakaks. Tokie įgūdžiai su­si­for­muo­ja vaikystėje, ir jei žmogus yra smalsus, tai net ir išėjęs į pensiją jis paprastai kažkuo do­misi“, – sako Lietuvos verslo darbdavių konfe­deracijos generalinis direktorius Danas Ar­laus­kas.

Tačiau jis pabrėžia – tam, kad nauja vertinimo sistema išties pasiteisintų, reikia apskritai keis­­­­ti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką: „Da­­­bar turime situaciją, kai aukštosios mokyklos priima iš esmės visus, kai kurios netaiko jo­kio minimalaus priėmimo balo. Jei taip bus ir to­­liau, nei brandos darbas, nei kaupiamasis ba­las neturės jokios prasmės.“

Švietimo ir mokslo ministerija nuomonę apie egzaminus ir kaip juos reikėtų keisti kviečia išsakyti internetinėje viešojoje konsultacijoje: http://epilietis.lrv.lt/lt/konsultacijos/ar-reikia-keis­ti-egzaminu-sistema.

Mokinių pasiekimų vertinimo sistemos to­bu­linimui bus skiriamos 2014–2020 m. Eu­ro­pos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. n

Užs. Nr. VPL 1026

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...