2014 Vasario 05

Mokamoms programoms – dešimtys nemokamų alternatyvų

veidas.lt


Kasdieniame gyvenime šiandien jau galima patogiai verstis ir su nemokamomis informacinių technologijų programomis, tačiau dauguma vartotojų vis dar labiau linkę pirkti brangias programas arba piratauti.

Norint įsigyti įrenginį su navigacine sistema šiandien tektų pakloti nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų. Tiesa, yra ir kita alternatyva – į savo telefoną įsidiegus specialią mobiliąją programėlę, galima visiškai nemokamai gauti žemėlapius, greičiausio maršruto parinkimą bei balso komandas, kur važiuoti. Tokią galimybę suteikia programėlė “Waze”, kurios didžiausias pranašumas, palyginti su įprastinėmis navigacijomis, – vartotojų įtraukimas. Čia vartotojai patys žymi eismo situacijos pokyčius: praneša apie susidariusias automobilių spūstis, stovinčius policijos ekipažus, avarijas ir t.t. Atsižvelgdama į šią informaciją „Waze“ kiekvienam vartotojui pasiūlo tuo metu optimaliausią maršrutą.
Tad ši programėlė naudinga ne tik norint surasti nežinomą adresą, bet ir važiuojant gerai pažįstamu maršrutu. 25 metų kaunietis Andrius Juozulevičius, „Waze“ pirmą kartą išbandęs prieš penkis mėnesius, dabar šia nemokama navigacija naudojasi tris keturis kartus per savaitę, važiuodamas į darbą ir namo. „Kai tik važiuoju automobiliu, naudojuosi šia programėle, nes matau visą informaciją: kur susidarė spūstys, kur policija stovi, kur greičio matuokliai, kur kokios kliūtys. Ir pats pažymiu įvairias kliūtis – spūstis, duobes. Man ši programėlė labai aktuali – patogumas tikrai pasijuto. Esu naudojęsis ir paprastomis mokamomis navigacijomis, bet jos tik parodo maršrutą nuo A iki B, o šita programėlė leidžia pamatyti, kas vyksta realiu laiku“, – įspūdžiais dalijasi vaikinas.
Iš tiesų šios programėlės patogumas labiausiai priklauso nuo vartotojų skaičiaus: kuo daugiau žmonių ja naudojasi, tuo tikslesnė informacija apie padėtį keliuose pateikiama. „Beje, programą „Waze“ galima susieti su socialinio tinklo „Facebook“ paskyra ir matyti, kiek tavo draugų naudojasi šia programa. Iš 800 mano draugų šiandien ja naudojasi apie penkiasdešimt. Vis dėlto galėtų būti daugiau vartotojų, nes eismas keliuose keičiasi labai greitai“, – daugiau „Waze“ vartotojų norėtų matyti A.Juozulevičius.
Beje, vaikinas tvirtina, kad važinėjant Lietuvoje jam visiškai pakanka „Waze“ programos, tačiau planuodamas kelionę į užsienį vis dėlto pagalvotų apie mokamą navigaciją – A.Juozulevičius manymu, mokamose programose žemėlapiai turėtų būti atnaujinami dažniau.

Nemokamos programos – ir dėl paprastumo, ir dėl naujų funkcijų

„Waze“ – viena iš daugybės sukurtų nemokamų programų, tapusių rimta alternatyva brangioms, didelių korporacijų kuriamoms programoms. Šiandien jau galima įsidiegti nemokamus žemėlapius, ugniasienes, duomenų saugyklas, nuotraukų redagavimo ar tekstų rašymo programas ir daugybę kitų.
Kodėl atsiranda tiek daug nemokamų programų? IT entuziasto, Vilniaus universiteto dėstytojo Džiugo Paršonio tvirtinimu, daugelį tokių kūrėjų remia nevyriausybinės organizacijos, kai kurie dirba iš idėjos, o treti tokiu būdu kuria savo reputaciją. Pavyzdžiui, beveik nežinomai kompanijai vienas iš būdų įsitvirtinti rinkoje yra sukurti kokybišką, bet nemokamą programą. Neretai tokios programos turi kelis lygius – nemokamą ir mokamą, kuri pasiūlo jau daugiau galimybių. O portalas “PCMag.com” pabrėžia, kad kai kurie nemokamų programų kūrėjai nori iš vartotojų tik aukos, kai kurie uždirba iš reklamos, matomos tos programos naudotojams.
Taigi nemokamų programų aruodą kasmet papildo gausybė naujų sprendimų, todėl įmonės „IT projektai“ direktorius Mindaugas Verbyla mano, kad buitiniu lygmeniu dabar visiškai užtenka vien nemokamų programų.
Tai patvirtina ir mokslininkas, organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL), užsiimančios laisvos programinės įrangos (tokios, kurią vartotojas gali naudoti, kopijuoti, tobulinti, platinti; beje, ji dažniausiai būna nemokama) populiarinimu, valdybos narys Saulius Gražulis: „15 metų naudojuosi tik laisvomis programomis ir galiu patvirtinti, kad jos puikiausiai tinka standartiniams uždaviniams atlikti. Naudojuosi „Ubuntu“ operacine sistema, „Thunderbird“ elektroninio pašto programa, „Firefox“ ir „Chrome“ naršyklėmis, o dokumentų mainams ir raštvedybai naudoju „LibreOffice“. Šiandien reikėjo tvarkyti brėžinius, ir maloniai nustebino braižymui skirto įrankio „LibreCad“ atnaujinimas. Apskritai su „Ubuntu“ gali gauti per 600 programų, parengtų įdiegti, – ir filmams žiūrėti, ir moksliniams darbams tvarkyti, ir kt. Tad aš išsiverčiu be mokamų programų, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės institucijos bando priversti jomis naudotis, pavyzdžiui, reikalauja pateikti duomenis tik nuosavybine programine versija.“
O štai D.Paršonis kai kurias mokamas programas keičia nemokamomis dėl dviejų priežasčių. Pirma, norėdamas sudėtingas, perteklines mokamas programas pakeisti paprastesnėmis. Antra, norėdamas naudotis kai kurių nemokamų programų teikiamomis funkcijomis, kokių neturi mokamos programos.
„Šiuo metu, kai interneto patikimumas artėja prie elektros tinklo patikimumo, man viena mieliausių alternatyvų – „Google Drive“ programa (anksčiau vadinosi „Google Docs“), kuria naudojuosi vietoj „Word“. Man galingų funkcijų kuriant dokumentą nereikia, o „Google Drive“ pranašumas tas, kad, vieną sykį išsaugojęs, dokumentą gali ir telefone, ir darbo, ir namų kompiuteryje pasiekti, ir su kolegomis pasidalyti. Tą daug sudėtingiau padaryti su tradicinių biuro programų dokumentais“, – dėsto D.Paršonis.
Tarp nemokamų biuro programų rinkinių šiuo metu populiarėja ir „OpenOffice“ ar jos pagrindu sukurta „LibreOffice“, kurias jau diegiasi ne tik privatūs vartotojai, bet ir verslo įmonės, supratusios, kad mokėti po kelis šimtus litų už brangių biuro programų licencijų atnaujinimą nėra prasmės.
„Nuotraukoms tvarkyti taip pat nėra jokio poreikio naudoti sudėtingas ir brangias programas – nebent būtum profesionalus dizaineris. Čia buvo tiesiog mūsų piratiškas ištvirkimas, kad jei reikia pareguliuoti nuotraukos ryškumą, tai būtinai naudojame „Photoshopą“. Juk yra krūvos nemokamų programų, kurios taip pat viską padaro. Naudojuosi keliomis nemokamomis programomis, kurios labai tinkamos nuotraukoms sutvarkyti, jų dydžiui sumažinti. O šitie dalykai sudaro 80 proc. to, ko prireikia paprastam vartotojui“, – įsitikinęs D.Paršonis.
Populiariausios nemokamos nuotraukų tvarkymo programos – GIMP ir „Paint.NET“. Iš nemokamų programų „Veido“ pašnekovas taip pat naudojasi trimačio vaizdo modeliavimo programa „Daz Studio“, kuri neblogai pakeičia mokamas, pavyzdžiui, „Poser“.
Tiesa, D.Paršonis atkreipia dėmesį, kad pranašumų ir trūkumų turi tiek mokamos, tiek nemokamos programos. „Pavyzdžiui, tradicinė mokama teksto redagavimo programa turi bene geriausią žodyną, todėl tiems, kuriems rašant tekstus labai svarbu gera kalba, tai aktualu. Pažįstami kalbos redaktoriai naudojasi „Word“ programa, nes sunku tą dalyką pakeisti“, – pabrėžia D.Paršonis.
O nemokamos programos kartais, pasak jo, gali būti savotiški spąstai. Nors už jas nereikia mokėti pinigų, tenka susimokėti kitais būdais: savu dėmesiu, laiku, informacija, nes, pavyzdžiui, kai kurios įkyriai bruka reklamą, o kai kurios renka duomenis apie vartotojus.
M.Verbyla papildo, kad naudojantis nemokama programa gali kilti nepatogumų, jei tenka keistis dokumentais su išore – klientais, valstybinėmis institucijomis, partneriais. Tiesa, tie nepatogumai dažniausiai kyla dėl nežinojimo ir nemokėjimo, tad šiuo atveju padėtų IT specialistų konsultacija.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...