2012 Sausio 11

Lietuvoje žmonių nuotaikos prastėja, bet Europoje – dar blogiau

veidas.lt

Lietuvos gyventojų nuotaikos praėjusių metų pabaigoje vėl ėmė smarkiai prastėti ir pasiekė 2010 m. pabaigos dugną. Jas lemia ne tik nieko gero nežadanti Lietuvos ekonomika, bet ir Europos bei pasaulio įvykiai.

Praėjusių metų vasaros viduryje Lietuvos visuomenės nuomonės apklausų bendrovės pastebėjo, kad gyventojai ėmė optimistiškiau vertinti šalies ekonomiką. Tačiau vasaros pabaigoje prasidėjusios ir rudenį visiškai atsiskleidusios euro zonos bėdos netruko paveikti ir mūsų žmonių nuotaikų, kurios staiga ėmė ristis žemyn.
Tiesa, dar galima guostis, kad 2008 m. gruodžio dugnas, kai mūsų šalyje buvo užfiksuoti patys prasčiausi ekonominės padėties vertinimai, dar nepasiektas.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Baltijos tyrimai“ 2008 m. pabaigoje atlikus apklausą, tik trims procentams Lietuvos gyventojų atrodė, kad ekonominė padėtis pagerėjo. Dauguma – aštuoni iš dešimties apklaustųjų buvo įsitikinę, kad ji pablogėjo. Tokie patys vertinimai buvo ir 2009 m. pabaigoje. Padėtis pradėjo šiek tiek taisytis nuo 2010-ųjų vidurio. Jau 2010 m. lapkritį teigiamai šalies ekonomiką vertino 6 proc. gyventojų, kad ji nepasikeitė, sakė 31 proc. Vis dėlto šeši iš dešimties apklaustųjų teigė, kad padėtis pablogėjo.

Optimistiškiausia pernykštė vasara

Per pastarąjį laikotarpį patys optimistiškiausi vertinimai užfiksuoti pernai rugpjūtį, kai jau 12 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad ekonominė padėtis gerėja, o kad ji blogėja, tvirtino mažiau nei pusė apklaustųjų. Rugsėjį viskas klostėsi maždaug tolygiai, bet nuo spalio ekonominės padėties vertinimas ėmė sparčiai blogėti. „Akivaizdu, kad žmonės sureagavo į bendrą padėtį euro zonoje ir spalį jau 49 proc. apklaustųjų tvirtino, jog ekonominė Lietuvos padėtis pablogėjo, o lapkričio pabaigoje, po „Snoro“ nacionalizavimo, taip manančiųjų buvo jau 57 proc. Taigi pirmąjį pusmetį atsiradusios viltys per porą mėnesių buvo tiesiog nubrauktos. Reikia turėti omenyje ir tai, kad į šiuos duomenis dar neįtrauktas laikmetis, kai buvo svarstomas šalies biudžetas, kuris vertinant ateityje irgi teigiamų emocijų nepridės“, – įsitkinęs „Baltijos tyrimų“ rinkodaros direktorius sociologas Romas Mačiūnas.
Pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, gyventojai žaibiškai sureaguoja į viešai skelbiamas žinias: „Žmonės nuolat girdi blogas žinias ir mano, kad ateityje nieko gero nebus. Tai lemia ir vartojimą. Jei sudaromas fonas, kad kils kainos, gresia nedarbas, gyventojai daugiau taupo, mažiau vartoja ir tai atsiliepia visai ekonominei situacijai. Pastebėta, kad po blogų žinių lavinos vartojimas sumažėja tepraėjus dviem trims mėnesiams.
Kaip paaiškėjo, ekonomine padėtimi Lietuvoje labiausiai nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose ar rajonų centruose, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės, darbininkai bei tie, kurių atlyginimas nesiekia 2500 Lt per mėnesį.

Šeimos finansus linkę vertinti geriau

Vis dėlto sociologai pastebi, kad asmeniškai žmonės kol kas nepajuto didelio ekonominio pablogėjimo. Mat šeimos padėties vertinimas yra gerėlesnis nei valstybės. Iš „Baltijos tyrimų“ apklausos matyti, jog 2010-aisiais apie pablogėjusią šeimos finansinę padėtį kalbėjo 54 proc. apklaustųjų, 40 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, o 5 proc. – kad pagerėjo. Pernai lapkritį, kad padėtis pablogėjo, manė 48 proc., kad nepasikeitė – 43 proc., o kad pagerėjo – 7 proc. gyventojų. Taigi pernai sumažėjo neigiamų ir padaugėjo teigiamų vertinimų.
Tiesa, ilgainiui žmonių, manančių, kad jų asmeninė ar šeimos materialinė padėtis per ateinančius tris mėnesius blogės, daugėja. Pernai spalį taip manė 31 proc., o lapkritį – 37 proc. apklaustųjų. Vis daugiau ir tokių gyventojų, kurie per ateinančius tris mėnesius ketina mažinti savo asmenines bei šeimos išlaidas ir vartojimą. 2011 m. spalį tokių buvo 29 proc., lakpritį – 35 proc.
„Kai įvertiname 2011-ųjų lapkričio įvykius tiek pasaulio ekonomikoje, tiek Lietuvos finansų rinkoje, nenuostabu, kad vartotojų nuotaikos prastėja. Galime tik pasidžiaugti, kad, palyginti su 2009 m. rudeniu, pernai rudenį Lietuvos vartotojų nuotaikos indeksas buvo aukštesnis“, – apklausų duomenis komentuoja I.Nausėdienė.
Tokioms nuotaikoms įtakos vis dar turi neblėstanti antrosios krizės bangos nuojauta. Per 2011 m. rugsėjį apklausų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad dėl antrosios krizės bangos plūstelėjimo neabejoja apie 60 proc. apklaustųjų. Tuomet daugiau nei pusė respondentų buvo įsitikinę, kad antrasis sunkmetis stipriai supurtys Lietuvą.

Per artimiausius 12 mėnesių nieko gero nesitiki

Šiemet šeimų ekonominės padėties vertinimui teigiamos įtakos gali turėti pensijų grąžinimas į ankstesnį lygį, mat didžiausi pesimistai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės. Bet optimizmo dozę sumažins kylančios šilumos kainos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys pabrėžia, kad apskritai žmonių nuotaikos, remiantis Statistikos departamento gruodį atliktais tyrimais, nėra džiugios. Daugiau nei pusė, 54 proc., apklaustųjų mano, kad po 12 mėnesių ekonominė padėtis pablogės, o kiek daugiau nei trečdalis (33 proc.) – kad nepasikeis. Optimistas – tik kas dešimtas apklaustasis. 57 proc. gyventojų prognozuoja didėsiant nedarbą. Sutaupyti per šiuos metus planuoja 24 proc. apklaustųjų., o net 76 proc. jų įsitikinę, kad tai neįmanoma.
Pasak sociologo V.Gaidžio, geriausia padėtis žmonių ekonominio optimizmo požiūriu buvo 2007 m. gegužę, birželį ir liepą. Tuomet Lietuva gana gerai atrodė tarp visų ES valstybių. Vėliau vertinimai ėmė gana sparčiai prastėti. Duobė pasiekta 2009 m. sausį, kai prie Seimo kilo riaušės.

Lietuviai išlieka eurooptimistai

Atkreiptinas dėmesys, kad pernai gerokai sumenko daugumos ES valstybių narių gyventojų pasitikėjimas Europos Sąjunga. Vis dėlto Lietuva išsiskiria savo eurooptimizmu ir, „Eurobarometro“ duomenimis, užima trečią vietą pagal pasitikėjimą ES.
Pasak V.Gaidžio, europiečius glumina ne tik neramumai euro zonoje, bet ir Kinijos įtakos stiprėjimas. Anksčiau ši šalis asocijavosi su fabrikais, dūmais, bloga kokybe ar išnaudojimu, o dabar vis dažniau pamatome tokių išradimų, kurie Europoje šiuo metu neįmanomi, pavyzdžiui, ketinimus siųsti astronautus į mėnulį. Kitaip tariant, ši šalis tampa ne tik pagrindiniu pasaulio gamintoju, bet ir žinių, kūrybos centru. Europa šiuo požiūriu nėra dinamiška, netgi tingi.
Iš esmės euro zonos krizė sparčiai plėstis ėmė gana netikėtai ir tos plėtros pasekmes dar sunku suvokti. 2011-ųjų spalį atlikta Eurobarometro studija liudija, kad 74 proc. apklaustų Europos gyventojų mano, jog būtina nedelsiant imtis priemonių valstybių biudžetų deficitui ir skolai mažinti. Taip mano ir 62 proc. Lietuvos gyventojų. O štai tarp Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, Belgijos, Kipro, Čekijos, Graikijos ir Slovėnijos gyventojų taip manančiųjų daugiau nei po 80 proc.

Sociologas dr. V.Gaidys: „Europiečius glumina ne tik neramumai euro zonoje, bet ir Kinijos įtakos stiprėjimas.“

Sociologė I.Nausėdienė: „Pastebėta, kad po blogų žinių lavinos vartojimas sumažėja tepraėjus 2–3 mėnesiams.“

Gyventojų nuomonė apie ekonominę padėtį Lietuvoje (2011 m. lapkritis, proc.)

Pagerėjo 7
Nepasikeitė 33
Pablogėjo 57
Nežino, neatsakė 3

Gyventojų nuomonė apie savo šeimos ekonominę padėtį (2011 m. lapkritis, proc.)

Pagerėjo 7
Nepasikeitė 43
Pablogėjo 48
Nežino, neatsakė 2

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)

Labai pagerės 0
Truputį pagerės 11
Išliks nepakitusi 51
Truputį pablogės 26
Labai pablogės 8

Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)
Labai pagerės 0
Truputį pagerės 10
Išliks nepakitusi 33
Truputį pablogės 38
Labai pablogės 16

Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)

Labai padidės 12
Truputį padidės 45
Išliks nepakitęs 31
Truputį sumažės 9
Labai sumažės 1

Gyventojų nuomonė apie galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)

Labai tikėtina 1
Gana tikėtina 23
Gana netikėtina 37
Labai netikėtina 39

Kaip gyventojai vertina savo šalies ekonomiką (2011 m. gruodis, proc.)

Labai gerai Daugiau prastai Daugiau gerai Labai prastai
ES vidurkis 3 25 40 31
Estija 0 33 55 11
Latvija 1 8 56 35
Lenkija 2 32 50 13
Lietuva 0 12 63 24

Kaip gyventojai vertina savo asmeninio ūkio finansinę padėtį (2011 m. gruodis, proc.)

Labai gerai Daugiau prastai Daugiau gerai Labai prastai
ES vidurkis 7 54 27 9
Estija 4 60 31 4
Latvija 3 49 38 9
Lenkija 4 52 33 7
Lietuva 2 47 41 9

Ar gyventojai pasitiki ES (2011 m. gruodis, proc.)

Daugiau pasitiki Daugiau nepasitiki

ES vidurkis 34 55
Estija 51 39
Latvija 40 51
Lenkija 47 41
Lietuva 50 36

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...