2012 Gruodžio 28

Lietuvoje pamėgę pirkti baltarusiai skatina mūsų šalies ekonomiką

veidas.lt


Lietuvą, kaip apsipirkimo kelionių kryptį, pasirinkę baltarusiai mūsų šalies ekonomiką kasmet paskatina milijonais litų.

Galbūt atrodys paradokslu, bet prie Lietuvai daugiausiai naudos šiemet davusių dešimties sėkmės istorijų priskyrėme ir tai, kad į mūsų šalį plūsta bei čia išlaidauja kaimynai baltarusiai.
„Baltarusius pirkėjus labai mylime ir savaitgaliais jų ypač laukiame, nes jie padeda pasiekti didžiąją dalį apyvartos. Jie dosnūs, apsiperka šeimomis, renkasi sezonines prekes, ir atrodo, kad gerai gyvena bei nelabai skaičiuoja pinigų. Kai kuriuos, kurie nuolat apsiperka, jau pažįstame, o kai kurie ir dovanų palieka“, – klientus iš Baltarusijos giria vienos iš „Aprangos“ parduotuvių Vilniuje direktorė Daina Blazevičienė.
Lietuvoje PVM grąžinimo paslaugą ne ES piliečiams teikiančios bendrovės “Global Blue Lietuva” direktorius Denisas Grinevičius atskleidžia, kad šiuo metu baltarusiai sudaro net 71 proc. PVM už prekes susigrąžinančių pirkėjų, rusai – 23 proc.
„Baltarusių indėlis į Lietuvos ekonomiką iš tiesų labai didelis. Daugelis prekybininkų tai jaučia, nes vieniems baltarusių klientų išleidžiamų pinigų dalis bendroje apyvartoje sudaro 10 proc., kitiems – 50 proc.“, – paaiškina D.Grinevičius. Nors oficialių duomenų, kiek Lietuvoje išleidžia baltarusiai, nėra, neabejojama, kad šios sumos skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų per metus.
Beje, pasiturintys pirkėjai iš Baltarusijos (tikra atgaiva nuo taupyti įnikusių lietuvių) šiltus jausmus kelia ne tik prekybininkams, bet ir vežėjams, kavinių bei restoranų vadovams, sanatorijų ir viešbučių valdytojams. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, baltarusiai yra tie klientai, kurie Lietuvoje savaitgaliais užpildo viešbučius, valgo restoranuose, daug išleidžia parduotuvėse.
„Rusų daugiausia sulaukiame per šventes, o baltarusių – ir savaitgaliais. Baltarusiai, į Lietuvą atvažiavę papramogauti, netaupo: kaip mes „Maximoje“, taip jie aplink visą Rotušės aikštę pirkdami vaikštinėja. Yra kategorija baltarusių, kurie iš Minsko į Vilnių važiuoja apsipirkti, o yra kategorija tokių, kurie atvyksta ilgesniam laikui ir vyksta į pailsėti į Druskininkus“, – svečius iš Baltarusijos apibūdina E.Šiškauskienė.
Iš tiesų baltarusių klientų nekantriai laukia ne tik sostinės prekybininkai, bet ir kurortų paslaugų teikėjai. Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis pastebi, kad atvykstančių baltarusių ėmė daugėti prieš porą metų. Šiemet per devynis mėnesius baltarusių skaičius, palyginti su pernai, padidėjo 33 proc. – iki 11,2 tūkst.
„Mes matome, kad ne tik Vilniuje prie „Akropolio“ brangios mašinos su baltarusiškais numeriais rikiuojasi, bet ir mūsų mieste nepigūs visureigiai bei limuzinai važinėja“, – pasakoja R.Palionis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/2012-nr-52 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. XXI a. baudžiava Lietuvoje XXI a. baudžiava Lietuvoje rašo:

    22 metus
    Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių.
    Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės.
    Kai …
    Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus:
    - pieno 1 litrą;
    - miltų 1 kilogramą;
    - cukraus 1 kilogramą;
    - 6 kiaušinius;
    - aliejaus 1 litrą;
    - dyzelino 1 litrą.
    Tai …
    Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka.
    (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys)
    Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai.

    Jei Europos Sąjungoje (ES) yra toleruojama tokia atskirtis, tai ES neturi ateities.

  2. XXI a. baudžiava Lietuvoje XXI a. baudžiava Lietuvoje rašo:

    Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi:
    - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir
    gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius;
    - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir
    gaujos vadeiva Andrius Kubilius;
    - Partija Tvarka ir teisingumas su
    gaujos vadeiva Rolandu Paksu;
    - Liberalų ir centro sąjunga su
    gaujos vadeiva Algiu Čapliku;
    - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir
    gaujos vadeiva Eligijus Masiulis.
    Taip pat Lietuvai yra pavojingi gaujos vadeiva Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs.

    Tai yra nusikalstamos partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.

  3. XXI a. baudžiava Lietuvoje XXI a. baudžiava Lietuvoje rašo:

    Kai Lietuva yra prijungta prie ES dviejų dienų neaiškiu referendumu,
    tai yra sukčiavimas.
    Kai Lietuvos žmonės priversti išgyventi nežmoniškos socialinės atskirties sąlygomis ES,
    tai yra sukčiavimas.
    Kai net Lietuvos žemė yra paversta preke užsieniečiams tik už lengvai spausdinamus pinigus,
    tai yra sukčiavimas.
    Lietuva yra naikinama, sukčiaujant.
    22 metus partinės gaujos naikino Lietuvą.
    Negerai.

    Partinės gaujos, kurios valdė Lietuvą 22 metus, darė nusikaltimus žmogiškumui. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto mąsto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...