2010 Rugsėjo 14

Atlyginimai

Lietuvoje didėja atlyginimų žirklės

veidas.lt

Dabar atlyginimai didėja ir ateityje didės ne visiems atskirų bendrovių darbuotojams, o tiems, kuriuos darbdaviai labiausiai vertina ir kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinė alga Lietuvoje – 2056 Lt (neatskaičius mokesčių), tai yra procentu didesnė nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet 8 proc. mažesnė nei pernai. Bet iš tiesų šis vidurkis yra gana toli nuo tikrovės, nes jį stipriai iškreipia “vokelinė” atlyginimų mokėjimo sistema. Tarkime, statybų sektoriuje oficiali vidutinė alga tėra 1796 Lt (ant popieriaus), tačiau iš tikrųjų ji neabejotinai didesnė ir, skirtingų statybos bendrovių vadovų duomenimis, viršija 2200 Lt (į rankas). Panašus vaizdas ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų srityje, kurioje vidutinė alga neatskaičius mokesčių esą tėra 1242 Lt. Tai irgi su tikrove kertasi keliasdešimčia procentų.

“Veido” kalbinti ekspertai neabejoja, kad beveik kas trečias mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį gaunantis dirbantysis gauna neapmokestintų pajamų. “Veido” skaičiavimais, iki 1600 Lt dydžio atlyginimą į rankas (atskaičius mokesčius nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje) gauna beveik trečdalis visų darbo santykiais susijusių gyventojų.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, vidutinis darbo užmokesčio rodiklis šiuo metu yra klaidingas. Jei įvertinsime tai, kad pernai Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., o vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 8 proc., darytina išvada, jog šiuo metu tas rodiklis neatspindi tikrųjų šalies gyventojų pajamų vidurkio.

Vidutinis atlyginimas – ne kelrodis

Taigi nieko keista, kad vidutinis darbo užmokesčio dydis šiuo metu darbdaviams yra menkas kelrodis, sprendžiant atlyginimų pokyčius konkrečiose įmonėse. “Iš tiesų įmonių vadovai patys sprendžia, ar jie turi lėšų kelti atlyginimus jau šiandien, ar dar lauks kitų metų. Manau, kad ir patys darbuotojai pradėjo mažiau žvilgčioti į vidutinį darbo užmokestį rinkoje, nes pirmiausia jiems tapo svarbus darbo vietos ir atlyginimo stabilumas, t.y. emocinis atlygis.

Pastarieji metai parodė, kad darbdaviai linkę išskirti geriausius skirtingose pozicijose dirbančius darbuotojus, kuriems atlyginimus padidino iki 5 proc., tuo tarpu aukščiausio lygio vadovams atlyginimai mažėjo vidutiniškai 7 proc.”, – teigia tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak “DnB NORD” banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, nereikėtų tikėtis, kad skirtingose ekonominės veiklos srityse darbo užmokesčio vidurkis būtų toks pat. “Atskiriems sektoriams reikia skirtingos kvalifikacijos žmonių. Jeigu darbdavys galės mokėti mažiau, jis ir su mažesniu atlyginimu sugebės pritraukti darbuotojų. Darbas finansų sektoriuje, kuriame fiksuojamas didžiausias vidutinis darbo užmokestis, reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų.

Tuo tarpu aptarnavimo paslaugų verslai šiuo metu išgyvena sunkius laikus dėl kritusio vidaus vartojimo. Statybų sektoriuje nedarbas yra vienas didžiausių, taip pat tai vienas didžiausių sektorių, pasižyminčių šešėline ekonomine veikla. Todėl niekas ir nemato tikrojo statybininkų atlyginimo. “Vokeliai” mokami ten, kur yra galimybė nedeklaruoti pajamų. Kai visos pajamos ateina apmokestintos, tai nėra ir juodųjų kasų, pvz., bankuose ar biudžetinėse įstaigose.

Tuo tarpu prekybos įmonėse, įvairiuose servisuose ir jau minėtose statybose atsiskaitant grynaisiais pinigais visada kyla pagunda jų neapskaityti, o tai skatina ir “vokelinės” atlyginimų mokėjimo sistemos atsiradimą”, – aiškina R.Rudzkis.

V.Žukauskas antrina, kad didėjanti šešėlinė ekonomika didina atotrūkį tarp tikrovės ir oficialiai apskaitomų rodiklių, todėl vidutinio darbo užmokesčio statistika mažiau pajėgi apčiuopti tikrojo vidutinio darbo užmokesčio kitimą.

Manoma, kad 2010 m. šešėlinės ekonomikos dalis padidės iki 42 proc., todėl vidutinis darbo užmokestis išliks stipriai iškreiptas.

Įšaldytos algos laikysis iki pavasario

Šiuo metu svarbiausia, kur, kada ir kiek didės atlyginimai. “Veido” pašnekovai mano, kad greičiausiai ir šiek tiek pastebimiau atlyginimai gali didėti tik į eksportą orientuotose kompanijose ir tiems darbuotojams, kurių įmonių savininkai nenorės prarasti.

“Hay Group” darbdavių apklausa rodo, kad darbdaviai ir dabar atsargiai galvoja apie atlyginimų didinimą. Iki kitų metų pavasario koreguoti atlyginimų neketina net 57 proc. įmonių, o apie algų didinimą vidutiniškai 4 proc. mąsto 41 proc. apklaustųjų. “Darbo rinkos atsigavimas ir atlyginimų didėjimas visada užtrunka, jis neprasideda iš karto, vos pagerėjus ekonominei padėčiai. Prognozuojama, kad fiksuoti atlyginimai mažiausiai kils darbininkams, o ženklesnio atlyginimo didėjimo gali tikėtis geriausi įmonių darbuotojai”, – teigia N.Songinaitė.

R.Rudzkis įsitikinęs, kad didžioji dalis įmonių šiemet darbo užmokesčio fondus laikys įšaldytus. “Bet svarbu, kad atlyginimai jau ir nebemažės. Drįsčiau konstatuoti, kad darbo užmokesčio fondo stabilizacija jau įvyko”, – dėsto analitikas. Pasak jo, šiek tiek rimtesnis atlyginimų didėjimas priklausys nuo to, kiek uždirbs verslas.

Prognozuodamas vidutinio darbo užmokesčio didėjimą kitąmet, ekonomistas linkęs įvertinti ir emigracijos padarinius. Mat jeigu verslas ims kurti naujas darbo vietas, o reikiama darbo jėga šalį bus palikusi dar šiemet, didesnė tikimybė, kad atlyginimai bus didinami, siekiant pritraukti kvalifikuotų specialistų arba juos perperkant iš konkurentų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...