2010 Birželio 28

Atlyginimai

Valstybinių įmonių vadovai uždirba daugiau nei premjeras

veidas.lt

“Veido” sudarytame valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų algų dešimtuke – nepamatuotai dideli, nors ir mažesni nei prieš metus skaičiai. Tačiau kai kurios valstybės institucijos viešai skelbia beveik pusmečio senumo duomenis.

Kol premjeras karštligiškai ieško, iš ko atėmus kokį litą biudžetui papildyti, valstybės kontroliuojamose įmonėse – tikrai ne badmetis, bent jau vadovų, jų pavaduotojų, vyriausiųjų buhalterių piniginėse. Nors ši Vyriausybė jau dukart pasikėsino į jų algas, vertinant pagal materialinį atlygį, kai kurių valstybės įmonių, AB ir UAB, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 50 proc. balsų, vadovai valstybei svarbesni už premjerą, kuris su savo 9195 Lt iki mokesčių alga, “pariebinta” 1655 Lt priedu už 20 metų tarnystę valstybei, tarp jų atrodo beveik kaip vargšas giminaitis.

Pernai ši Vyriausybė užsibrėžė atspirties tašku laikyti bent jau valstybės vadovo algą, nes buvo sunku paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, vyriausiojo valstybės geležinkelininko darbas atsakingesnis už valstybės vadovo.

Tiesa, šių įmonių vadovai savo pajamas bando lygiuoti ne į politikų, o į verslo įmonių vadovų, tačiau nenori įžvelgti skirtumo, kad valstybės kontroliuojamos įmonės paprastai būna monopolininkės, jų vadovams nereikia nei atlaikyti didžiulės konkurencinės kovos, nei rizikuoti savu turtu, nei stengtis siekti pelno. Valstybė turi maždaug 280-ies įmonių akcijų, tačiau jos per metus uždirba vos 30 mln. Lt dividendų – vidutiniškai po šiek tiek daugiau nei 107 tūkst. Lt.

Toli gražu ne visos valstybės valdomos įmonės   strategiškai svarbios, o kai kurių jų vadovų algos net sunkmečiu nepamatuotai dosnios. Tačiau “Veidui” pabandžius sudėlioti didžiausių algų dešimtuką paaiškėjo, kad viešai turima skelbti informacija kai kur vėluoja beveik pusmečiu.

Rekordininkai – energetikos ir susisiekimo įmonių vadovai

Šiuo metu didžiausią algą tarp valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų gauna Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys. Krizės nustekentoje Lietuvoje šis skaičius – 26 tūkst. Lt iki mokesčių – visuomenėje sukėlė nemenką rezonansą. Tačiau šiai valstybės įmonei nutarta padaryti išimtį dėl jos darbo specifikos ir tos aplinkybės, kad dabar Ignalinos AE veikla, kaip ir darbuotojų atlyginimai, daugiausia finansuojami iš ES lėšų. Be to, O.Čiukšys negauna jokių priedų, pats nuomojasi butą.

Štai jo pirmtako Viktoro Ševaldino alga su priedais iki pernai gegužės buvo 19,3 tūkst. Lt, po to sumažinta iki beveik 16 tūkst., o nuo rugpjūčio – iki 14,4 tūkst. Lt. Tačiau buvęs AE vadovas naudojosi tarnybiniu butu, suremontuotu AE lėšomis, kurį vėliau įsigijo. Be to, V.Ševaldinas negalėjo bendrauti nei valstybine, nei kitomis kalbomis, ko dažnai reikėjo tokio lygio įmonės vadovui, tad jis naudojosi vertėjos paslaugomis, kurios vidutinis darbo užmokestis buvo apie 3,3 tūkst. Lt. Todėl lyginti tik nuogus skaičius nebūtų visiškai teisinga.

Tarp kitų dosniausiai vertinamų – strateginių energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių darbuotojai. Neprilygstamas buvo šį mėnesį ardyti baigto “Leo LT” vadovo atlyginimas: 2008 m. jis siekė ir 50 tūkst. Lt (iki mokesčių), pernai metų pradžioje – 40 tūkst., nuo kovo pradėtas mažinti iki 29–27 tūkst., o gruodį vėl pasiekė 35,4 tūkst. Lt. Analogiškai kito ir dar keturių “Leo LT” valdybos narių algos, metų pradžioje siekusios 35 tūkst. Panašūs buvo ir “Leo LT” sudedamųjų dalių – VST, “Lietuvos energijos” vadovų atlygiai.
Ką ten strateginių įmonių – daugelio valstybės kontroliuojamų įmonių, tokių kaip Prabavimo rūmai (11,2 tūkst. Lt), “Būsto paskolų draudimas” (10,4 tūkst. Lt), Transporto ir kelių tyrimo institutas (12,1 tūkst. Lt), “Toksika” (11,9 tūkst. Lt), “Geležinkelio apsaugos želdiniai” (10 tūkst. Lt) ir t.t., vadovų algos 2009-ųjų pradžioje buvo tikrai įspūdingos. Tiesa, oficialiai jos buvo gerokai mažesnės, tačiau vadovai galėjo gauti ir daug kas gaudavo 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedus, plius keturių tarnybinio atlyginimo dydžio premijas per metus.

Nuo pernai gegužės Vyriausybė nutarė apkarpyti ne tik algas, bet ir sumažinti priedus iki 30 proc. algos dydžio, leisti gauti tryliktą, bet ne keturioliktą, penkioliktą ir šešioliktą atlyginimą. Tačiau kažkodėl AB “Klaipėdos naftos” ar AB Lietuvos elektrinė, kurių vadovų algos su priedais peržengę 20 tūkst. Lt, šios taisyklės negalioja. Energetikos ministerija tai aiškina, kad štai “Klaipėdos nafta” turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, yra itin svarbi ūkiui. Tačiau Vyriausybė, skaičiuodama, kokios gali būti algų “lubos”, turbūt buvo girdėjusi apie įmonių svarbą.

Nuo gegužės gerokai sumenko ir kai kurių anksčiau ypač išpūstų įstaigų vadovų atlyginimai. Pavyzdžiui, “Lietuvos geležinkelių” vadovo alga, palyginti su 2008 m., sumažėjo net 2,4 karto (nuo 26 366 iki 10 920 Lt), Turto banko – 2,2 karto (nuo 18 667 iki 8400 Lt), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – 1,6 karto (16 553 iki 10 192 Lt).

Tvarka nauja, informacija – sena

Nuo šių metų balandžio Vyriausybė dar kartą pertvarkė valstybės įmonių vadovų atlyginimus, juos perskirdama į pastoviąją ir kintamąją dalį, kurios dydį pagal įmonės rezultatus metų ketvirčiui nustato įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos. Sumaniai ir sąžiningai naudojantis šiais instrumentais galima pasiekti, kad valstybės kontroliuojamos, kaip ir privačios įmonės vadovas būtų suinteresuotas siekti gero rezultato. Kintamoji dalis net gali siekti pastoviąją, paprastai tariant, alga gali padvigubėti.

Ne tik gali – ir dvigubėja. “Veidas” užklausė apie trijų Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių – AB Lietuvos pašto, AB “Lietuvos geležinkelių” ir VĮ “Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” vadovų algų kintamąją dalį, ir visur ji buvo 100 proc.

Iš tiesų nuo balandžio kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovų algos net padidėjo: įmonės pagal svarbą suskirstytos į keturias kategorijas, kurių aukščiausias koeficientas siekia 8,6. Tad padauginus jį iš minimaliosios mėnesio algos, o paskui dar pridėjus 100 proc. kintamąją dalį, plius vieno pastovaus dydžio premiją per metus ir susidaro nei daug, nei mažai, o vidutiniškai beveik 10,8 tūkst. per mėnesį. Tačiau, kaip žinoma, vienur išimtis, kitur išimtis – ir de facto kai kieno algos perlipa ir 20 tūkst. Lt kartelę.

Beje, kokios jos yra nuo balandžio, daug valstybės institucijų tiesiog slepia, nes, pavyzdžiui, bent jau prieš porą dienų Energetikos ministerijos tinklalapyje operatyviausia informacija – pernykščio ketvirtojo ketvirčio, kitur – pirmojo šių metų ketvirčio. Betgi nuo balandžio nustatyta alga mokama visą antrąjį ketvirtį, tad ji ir turėtų būti skelbiama.

Privačiame sektoriuje įmonių vadovų algos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pernai sumažėjo apie 7–8 proc. Santykinai tai net mažiau nei valstybės valdomose įmonėse. “Tačiau reikia turėti omeny, kad nors privačiame versle bazinė vadovo alga gana nestipriai skiriasi nuo vidutinės algos toje įmonėje, didžiąją dalį pajamų vadovas gauna ne iš algos, o iš dividendų, kurie tiesiogiai priklauso nuo įmonės finansinių rezultatų, o jie pernai buvo prasti”, – atkreipia dėmesį LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Valstybės įmonės dirba neefektyviai

“Tačiau tikrasis klausimas – ne algų. Svarbiausia, ar įmonė, turinti milijardinę apyvartą, moka valstybei dividendus, ar yra nuostolinga. Ekspertai sako, kad valstybė turi daugiau kaip 20 mlrd. Lt komercinio turto, o tegauna 30 mln. Lt dividendų per metus”, – atkreipia dėmesį ūkio viceministras Rimantas Žylius, pridurdamas, kad Ūkio ministerija kaip tik ir nusprendė suskaičiuoti, kokio komercinio turto valstybė turi ir kaip ten dirbama.

Akivaizdu, kad valstybei valdyti per 280 įmonių nėra nei poreikio, nei galimybių, nei naudos. R.Žylius pripažįsta, kad ir pačios Ūkio ministerijos valdomi poilsio namai “Baltija” ar moksleivių stovykla “Dzūkijos šilas” drąsiai galėtų būti privatizuoti. Kažin ar Sartų žirgynas, “Šeduvos avininkystė”, “Pasala”, “Geležinkelio apsaugos želdiniai” ir daugybė panašių įmonių tikrai būtinos valstybės nacionaliniam saugumui ar strateginiams tikslams pasiekti, ar jų atliekamų funkcijų negalima patikėti privačiam sektoriui.

Po pernai atlikto valstybinių įmonių valdymo audito valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas padarė išvadą, kad dalis valstybės įmonių teikia visuomenei nereikšmingas paslaugas, jų pelningumo rodikliai nepatenkinami, turto grąža mažesnė nei 8 proc., kai kurios jų ne tik neuždirba pajamų, bet ir jų sąnaudos apmokamos iš biudžeto.

“Tačiau dabar gal nereikėtų skubėti privatizuoti valstybės įmonių. Gal geriau žiūrėti, kaip geriau valdyti šį turtą, o ne kaip greičiau atsikratyti. O kai jis bus geriau valdomas, jo vertė kils”, – įsitikinęs ūkio viceministras R.Žylius.

A.Izgorodinas sako, kad Europoje sunkmečiu vyrauja ne tiek valstybės įmonių pardavimo, kiek viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės tendencijos. “Tokia partnerystė pagerina viešųjų finansų padėtį, nes padidina įmonių darbo efektyvumą – juk privatus sektorius visada dirba efektyviau nei viešasis, be to, sumažėja viešojo sektoriaus išlaidos. Lietuvoje šie procesai vyksta lėtai”, – patikina A.Izgorodinas.
Nors didysis valstybės ir privataus kapitalo bendras projektas “Leo LT” baigėsi visišku fiasko, analitiko nuomone, yra begalė sričių, pavyzdžiui, transportas, viešosios paslaugos, į kurias reikia įsileisti daugiau privataus kapitalo.

Algos

Pavardė Darbovietė Atlyginimas 2009 m. atlyginimas
Rimantas Vaitkus (nuo 2009 03) Leo Lt (2010 m.birželį galutinai likviduota) 35 423 Lt 40 000-26 677 Lt
Arvydas Tarasevičius (nuo 2009 04) RST 29 3492009 m. duomenys, naujesni neskelbiami Lt 2009 m. duomenys, naujesni neskelbiami
Osvaldas Čiukšys (nuo 2010 03) Ignalinos atominė elektrinė 26 000 Lt 2009 m. 19 307-14 374 Lt
Rokas Masiulis (nuo 2010 05) AB „Klaipėdos nafta“ 21 240 Lt 2009 m. duomenys, naujesni neskelbiami
Pranas Noreika AB „Lietuvos elektrinė“ 20 460 Lt 2009 m. duomenys. Informaciją apie algą 2010 m. ir įmonė, ir Energetikos ministerija suteikti atsisakė
Aloyzas Koryzna Lietuvos energija 20 000 Lt Bendrovė pateikė atlyginimo dydį 15 200 Lt atskaičius mokesčius
Rimantas Vaitkus (nuo 2010 01) VST 19 990 Lt  
Stasys Dailydka AB „Lietuvos geležinkeliai“ 11 421 Lt 2009 m.21700-10920Lt
?ieutvos paštas AB Lietuvos paštas   11200-6995 Lt
Eugenijus Gentvilas (nuo 2009 06) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 11 508 Lt 16120-10192 Lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (11)

  1. Tadas Tadas rašo:

    Tos didžiulės ” načalnikų” algos rodo, kad dar gyvename komunizmo horizontų kurimo sąlygomis.Geras straipsnis.

  2. Montė Montė rašo:

    LEO lt – didžiausia afera Lietuvoje.Deja, praėjo tyliai,nes dideli pinigai daro įtaką.Šiaip – pritarčiau Tadui- moki viršininkui vilkui, kad avys klausytų.

  3. as as rašo:

    neblogi neblogi skaiciukai :) zmones jau piktinasi, kad seimo nariai po 7000lt uzdirba + kanceliarines islaidos, o tai ka jau kalbeti apie situos :)

  4. Tai va Tai va rašo:

    Vieniem krizė, kitiem rojus kaip buvo, taip ir liko. Kaip valstybė toleruoja tokius dalykus ir kam tada nuolat karpo biudžetą? Buožgalvių tauta.

  5. pipiras pipiras rašo:

    O siaube, tokie ponulių atlyginimai už darbą krizės laikotarpiu nesąmonė ,tai visiškas finansų ministerijos valdymo fiasko,ponia Šimonytė matomai nesuspėjo įsiklausyti į Kubiliaus pasakymą būtina susiveržti diržus tai kurgi tas diržų veržimas ?

  6. ... ... rašo:

    Kaip Danguje taip ir ant Žemės. Nėra ką ir komentuoti.

  7. Jonas Jonas rašo:

    T.y. gauna, o ne uždirba.

  8. MM MM rašo:

    Prisimenu anuos laikus, valstybiniu imoniun vadovai negaudavao daugiau kaip 500 rubliu, daugiau kaip Premjeras ir 2 kartus uz darbininkus. O keikiame tuometine, o ne siu laiku valdzia….

  9. myliu tėvynę myliu tėvynę rašo:

    Truputį Off-topic (ne į temą):
    šiandien VĮ Regitroje įregistravau faktą, kad mano automobilyje buvo sumontuota dujų įranga, tai reiškia, kad Transporto priemonių registre ir naujai išduotame Registracijos liudijime buvo pakeisti duomenys apie mano automobilio naudojamus degalus (buvo Benzinas, dabar – Benzinas/dujos) bei kieme sutikrintas automobilio kėbulo numeris.
    Visa ši 10 minučių procedūra kainavo 60 Lt…
    Lietuvoje vidutiniškai uždirbantis pilietis, kad galėtų susimokėti už šią paslaugą turi dirbti vieną darbo dieną, mažai uždirbantis – dvi dienas…

  10. !! !! rašo:

    Tikra bledstva.

  11. Vidas Vidas rašo:

    Premjere, skirk mane į kurią nors iš tų paminėtų pareigybių (turiu pakankamą išsilavinimą, stažą ir patirtį) už per pus mažesnę algą, neapsiriksi ir darbas bus padarytas ir pinigai sutaupyti.
    O aš dar bent dvidešimtį tokių pat entuziastų parūpinsiu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...