2010 Spalio 22

Sveikata

Lietuvių sveikata per dvylika metų suprastėjo

veidas.lt

Per pastaruosius 12 metų Lietuvos žmonių sveikata daugelyje sričių pablogėjo ir net tose, kuriose tapome sveikesni, vis dar stipriai atsiliekame nuo Europos. Tai atskleidžia ilgametės Lietuvos sveikatos programos rezultatai, nors Sveikatos apsaugos ministerija juos skelbti vengia.

Lietuvos sveikatos programa – pagrindinės mūsų tautos sveikatingumo politikos gairės – pradėta vykdyti 1999 m. ir baigiasi šiais metais. Dokumente buvo numatyta pagerinti žmonių sveikatą visose srityse, tačiau užsibrėžtų tikslų pavyko pasiekti tik kai kur: vidutinė lietuvių gyvenimo trukmė pailgėjo dvejais metais ir dabar šiek tiek viršija 73 metus, ypač įspūdingai pavyko sumažinti kūdikių mirtingumo rodiklius – pagal šį parametrą netgi esame vieni Europos lyderių.

Tačiau ir toliau išliekame savižudžių šalis, labai lėtai mažėja sergančiųjų kraujagyslių ligomis, o sergamumo onkologinėmis ligomis duomenys netgi pablogėjo.

Pavojaus varpais dėl tokių prastų sveikatos rodiklių pastarąjį kartą skambinta prieš trejus metus, kai buvo išanalizuoti ir paskelbti tarpiniai Lietuvos sveikatos programos (LSP) rezultatai. Tada politikai – nuo tuometinio prezidento iki sveikatos apsaugos organizacijų vadovų – konferencijoje Seime perskaitė gausybę priesaikų gerinti padėtį ir pagelbėti Lietuvos žmonėms netapti sunkių ligų aukomis.

Tačiau to padaryti nepavyko, o apie numanomus liūdnus galutinius LSP rezultatus kalbėti iš viso vengiama. Štai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prieš mėnesį išplatino pranešimą spaudai, kuriame džiaugiasi sulaukusi teigiamo Pasaulio sveikatos organizacijos įvertinimo dėl naujos 2011–2020 m. LSP gairių ir nė žodžiu neužsimena, kad tokį dokumentą turėjome ir iki šiol. Suprantama – juk pasigirti čia nėra kuo.

Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras

Ambicinga ir nereali

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius neslepia, kad 12 metų vykdytos LSP rezultatai blogi. “Dabar visos pajėgos – ir mūsų, ir sveikatos problemas tyrinėjančių mokslininkų – mestos analizuoti, dėl ko taip nutiko, kodėl kai kurios nemažai lėšų kainavusios programos nedavė laukto rezultato”, – aiškina jis.

Pasak valdininko, tik išanalizavus klaidas ir nesėkmių priežastis bus galima parengti realią ir efektyvią kitų dešimties metų programą. Pašnekovas pabrėžia, kad besibaigiančios programos dokumentai nebus išmesti į šiukšlių dėžę: “Nekišame galvos į smėlį. Pripažįstame, kad yra blogai, ir ieškome atsakymų į klausimus, kodėl taip nutiko”.

Jis pripažįsta, kad pirmoji LSP buvo labai ambicinga: “Kai kur – gal net pernelyg ambicinga. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl rezultatai tokie prasti, – jų tiesiog nebuvo įmanoma pasiekti”.

Vieną tokių nerealaus planavimo pavyzdžių pateikia Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga: narkotikų pasiūlą buvo užsimota sumažinti 70 proc., o paklausą – 80 proc. “Tokie skaičiai buvo paimti iš lubų, visiškai neįvertinus aplinkybių, kad Lietuva liks be sienų”, – sako jis.

M.Marcinkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus sveikata daugiausia priklauso nuo jo socialinės aplinkos, gyvenimo būdo, sveikos gyvensenos įgūdžių. “Politikų suplanuotos sveiktos programos – tai tik nedidelė dalis bendro rezultato”, – aiškina ministro patarėjas.

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai mano, kad ir šioje srityje galima būtų pasiekti geresnių rezultatų, jei SAM tam skirtų daugiau dėmesio ir lėšų. “Dabar žmonių mitybos įpročius formuoja cheminių priedų prikimštą maistą gaminantys pramonininkai. Jie verslininkai, jiems rūpi daugiau parduoti, todėl jų strategijos profesionalios, joms negailima pinigų. O alternatyvių pastangų sulaukiama tik iš grupelės aktyvių visuomenininkų, valstybės balso formuojant žmonių suvokimą apie sveiką gyvenseną iš viso negirdėti”, – piktinasi Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.

Ji duria pirštu į akivaizdų SAM politikų nenuoseklumą: nuo šių metų rugsėjo uždraudus mokyklų valgyklose naudoti cheminius maisto priedus ir prekiauti sintetiniais saldumynais bei gėrimais, toks draudimas netaikomas vaikų darželiams, vaikų namams ir kitoms globos įstaigoms. “Ar ne absurdas – negi ten auga ne tos pačios valstybės vaikai? Kodėl juos ir toliau galima nuodyti?” – stebisi pašnekovė.

Sveikuolių sąjungos atstovai aktyviai važinėja po Lietuvos mokyklas, bendrauja su vaikais ir savarankiškai atlieka jų sveikatos būklės analizę. “Pagal mūsų sukauptus duomenis, auga visiškai paliegusi būsimųjų ligonių karta”, – tvirtina S.Kriaučiūnienė.

Sąjungos duomenimis, net 98 proc. 6–10 klasių moksleivių nuolat serga peršalimo ligomis, skundžiasi vidurių užkietėjimu arba galvos skausmu. “Ir tai nelabai stebina – praktiškai toks pat nuošimtis vaikų pietums renkasi energinius gėrimus ir bulvių traškučius, o ne lėkštę subalansuoto sveiko maisto”, – sako pašnekovė.

Rezultatai – tik po kurio laiko

Tai, kad bet kokie šiandien daromi sprendimai ir pradėtos vykdyti programos rezultatų duoda tik po daugelio metų, rodo ir konkrečių ligų plitimo arba lėtėjimo pavyzdžiai.

Tarkime, Lietuvoje vyrų mirštamumas nuo plaučių vėžio truputį mažėja maždaug nuo 1992 m. Priežastys – maždaug tuo metu pradėjęs mažėti rūkymo paplitimas, pradėjusi kisti cigarečių kokybė. Tačiau dabartinių valstybės sprendimų – tabako gaminių reklamos uždraudimo, cigarečių akcizo didinimo, rūkymo kavinėse uždraudimo rezultatų galima tikėtis tik po kelių dešimtmečių, nes plaučių vėžys yra vyresnio amžiaus žmonių liga, ilgamečio rūkymo padarinys.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registro vadovė Giedrė Smailytė aiškina, kaip vieni liūdniausių lietuvių sveikatos statistikos rodiklių – vis blogėjantys moterų mirties nuo krūties ar gimdos kaklelio vėžio rezultatai – yra susiję su šioje srityje vykdomų programų efektyvumu.

Prieš kelerius metus pradėta moterų krūties vėžio prevencijos programa kol kas dar ir negali duoti mažėjančio mirštamumo nuo šios ligos rezultatų. Mat jos tikslas – plečiant prevencinės mamografinės patikros apimtis diagnozuoti ligą esant kuo ankstesnei jos stadijai. Ir šie rezultatai per pastaruosius kelerius metus iš tiesų džiuginantys, I–II stadijos krūties vėžys diagnozuojamas beveik 70 proc. moterų. Vis dėlto jų pasekmės – tik ateityje, nes dabar patikrintos ir išgydytos moterys mirtinai nebesusirgs po kelerių metų.

“Antra vertus, nesu tikra, kad moterų patikros apimtys yra pakankamos – tam, kad programa saugotų gyvybes, prevenciškai turi būti patikrinama apie 80 proc. moterų”, – pabrėžia specialistė.

Dar daugiau kritikos ji turi kovos su gimdos kaklelio patologijomis programos atžvilgiu. “Patikros programa, nors ir įvardijama kaip organizuota, turi daug oportunizmo elementų – dažniausiai nemokamai patikrinamos tos moterys, kurios jau pačios kreipiasi į medikus dėl kitų priežasčių. Valstybės rūpestis nepasiekia tų moterų, kurios retai lankosi pas gydytojus, – tai dažniausiai kaimo vietovėse gyvenančios ar žemesnių socialinių sluoksnių atstovės, o būtent jos dažniau serga gimdos kaklelio vėžiu”, – aiškina gydytoja.

Dėl netinkamo patikros organizavimo III–IV šios ligos stadijos atvejų (o tokius išgydyti jau labai sunku arba neįmanoma) Lietuvoje nemažėja.

A.Veryga pateikia kitą tiesioginės, tik šį kartą labai greitai pamatomos, politinių sprendimų ir sveikatos rodiklių sąsajos pavyzdį. Keliolika metų lietuviai kasmet alkoholio gėrė vis daugiau: 1998 m. vienam žmogui per metus teko 9 l išgerto alkoholio, 2007 m. jis jau siekė 13 l. O štai pernai vienas žmogus išgėrė jau tik 10 l alkoholio. “Buvo padidinti akcizai, dėl krizės sumažėjo žmonių pajamos – štai ir rezultatai”, – džiaugiasi jis.
Blaivėjimo tendencijos netrukus pasijuto ir sveikatos srityje – pernai alkoholinių psichozių ir apsinuodijimo alkoholiu atvejų užfiksuota net 30 proc. mažiau. Pasak A.Verygos, tai paneigia alkoholio pramonininkų peršamą prielaidą, kad brangstant legaliam alkoholiui išgeriama daugiau kontrabandinių gėrimų. “Sveikatos rodiklių neišgalvosi, o jie liudija, kad tiesiog geriama mažiau”, – tvirtina Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...