2011 Birželio 17

Krizė baigėsi toli gražu ne visuose sektoriuose

veidas.lt

"Veido" archyvas

Nemaža dalis Lietuvos eksportuotojų jau pasiekė 2007–2008 m. rodiklius ir net ištempė iš krizės juos aptarnaujančius sektorius. Tačiau vien į vidaus rinką orientuoti sektoriai, tokie kaip leidyba ar nekilnojamojo turto operacijos, ir toliau smunka.

Skolintais pinigais patręšti 2007–2008 metai buvo derlingiausi daugeliui Lietuvos bendrovių. Tačiau kai kurioms šalies įmonėms tai nebuvo patys sėkmingiausi metai – geriausią laikotarpį jos išgyvena dabar. Tarp tų laimingųjų patenka kai kurie eksportuojantys sektoriai, ne tik beveik nepajutę krizės grimasų, bet netgi jau pagerinę prieškrizinius rekordus.

“Didžioji dalis baldų gamintojų, kurie savo produkciją eksportuoja, prieškrizinį lygį pasiekė vasario–kovo mėnesį”, – informuoja asociacijos “Lietuvos baldų klasteris” koordinatorius Vytautas Galvydis.

Tokį pat vaizdą atskleidžia ir Statistikos departamento pateikti duomenys, rodantys, kad baldų gamybos įmonių pardavimas šiemet pirmąjį ketvirtį pasiekė 713 mln. Lt – tai 221 mln. Lt daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir 57 mln. Lt viršija 2008 m. pirmojo ketvirčio rodiklius.

Reikalingiausiu metu darbo Lietuvos baldų gamintojams atsirado dėl tos pačios priežasties, kuri anksčiau iš duobės ištraukė Lietuvos tekstilininkus: pabrangus produkcijai Kinijoje bei kitose Azijos šalyse, Europos didmenininkai ir prekybos tinklai atsigręžė į Rytų Europos gamintojus. “Dėl intensyvėjančio vidaus vartojimo ir žaliavų brangimo kyla produkcijos kainos Kinijoje, todėl didžioji dalis didmenininkų mažina importo kiekį iš Rytų ir pradeda ieškoti alternatyvų Rytų Europoje. Europos gamintojai, kurie sureagavo į krizę, daug lankstesni – gamybos ir pristatymo terminai trumpesni, lankstesnės apmokėjimo sąlygos”, – Rytų europiečių baldų gamintojų pranašumus vardija V.Galvydis.

Nuo baldininkų neatsilieka ir kiti daug eksportuojantys sektoriai. Statistikos departamento duomenimis, 2007–2008 m. matytus pardavimo rodiklius šiemet jau pagerino vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų, pagrindinių metalų, chemikalų ir chemijos produktų gamintojai bei kiti.

Kas nutiko, kad Lietuvos eksportuotojai dar per krizės įkarštį ėmė demonstruoti tokius puikius rezultatus? “Kol nesudavė krizės smūgis, visi pardavinėjo produkciją viduje ir aktyviai neieškojo užsienio rinkų. Kai pasidarė blogai, visi puolė jų ieškoti ir didžioji dalis rado”, – aiškina įmonės “Grigiškės” generalinis direktorius Gintautas Pangonis.

Beje, popieriaus gamintojai taip pat gerokai pranokę prieškrizinius pardavimo rodiklius. Neatsilieka ir didžiausia šiame sektoriuje veikianti įmonė AB “Grigiškės”, kurios 2011 m. pirmojo ketvirčio pardavimas siekė 41,9 mln. Lt – 10 mln. Lt daugiau nei 2007 m. AB “Grigiškės” vadovas G.Pangonis pabrėžia, kad pagrindinis tokio augimo variklis – eksportas, nes padidinti prekybos apimtis padėjo laimėti konkursai tiekti higieninį popierių į Čekijos, Danijos, Lenkijos prekybos tinklus. Užsakymais užversta įmonė kovą padidino įrenginių našumą, tačiau jau skaičiuoja, kad iki metų pabaigos pajėgumų vėl ims trūkti.

Atsigavo aptarnaujantieji eksportuotojus

Apžvelgdamas įmonių grupės apyvartą, G.Pangonis atkreipia dėmesį į įdomią detalę: nors labiausiai pardavimo apimtis didino eksportas, “Grigiškių” gaminamo kartono pardavimas didėjo ir pačioje Lietuvoje. O priežastis labai paprasta – savo gaminius užsienio klientams ruošiantiems kitiems šalies eksportuotojams taip pat reikalingos pakuotės.

Iš tiesų, atsigavus eksportuotojams, eilė išsikapanoti iš krizės duobės atėjo eksportuotojus aptarnaujančioms įmonėms. Daugumos įmonių, teikiančių prekes ar paslaugas eksportuojantiems Lietuvos gamintojams, pardavimas šiemet didėjo, nors didžiajai daliai iki prieškrizinių rodiklių dar toloka.

“Atsigavimas pasiuntinių rinkoje jaučiamas, nors ir ne toks didelis. Jis susijęs su eksportu, o ne su vidaus vartojimu. Kai Lietuvoje krito vartojimas, mūsų verslininkai metėsi į klientų paiešką už šalies ribų ir tuomet pradėjo daugėti tarptautinių smulkiųjų siuntų iš Lietuvos. Taigi mūsų rinkoje matomą augimą paskatino tarptautinės siuntos”, – pabrėžia smulkiųjų siuntų paslaugas teikiančios bendrovės “DPD Lietuva” generalinis direktorius Vytautas Kudzys.

Sėkmingai dirbant eksportuotojams, lengviau kvėpuoti ir apskaitos, buhalterijos, audito bei su mokesčiais susijusias konsultacijas teikiančioms įmonėms. Tokių bendrovių pardavimo pajamos, Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį ketvirtį padidėjo 10 mln. Lt. “Mes esame daugiausia verslą aptarnaujantis paslaugų sektoriaus gabaliukas ir nepaisant to, dėl kokių priežasčių verslas atsigauna, mes atsigauname kartu su juo”, – aiškina įmonės “Ernst and Young” partneris, mokesčių paslaugų verslui vadovas Vidurio ir Pietryčių Europoje Kęstutis Lisauskas.

Dar vieni rinkos dalyviai, įšokę į pardavimo didėjimo traukinį, – tarptautinių pervežimų rinką aptarnaujančios bendrovės. Statistikos departamento duomenimis, krovinių tvarkymo (pakrovimo ir iškrovimo) paslaugas teikiančių įmonių pardavimo pajamos šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai, didėjo 20 proc., iki 197 mln. Lt, ir net buvo didesnės negu 2007 ar 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. “Tą patį jaučiame ir mes. Transportas, krovinių vežimas atsigavo, ir viskas, kas skirta tranzitiniam srautui aptarnauti, taip pat atsigauna”, – patvirtina įmonių grupės “Ad Rem” gen. direktorius Stanislovas Kozelas.

Beje, į vidaus rinką orientuoti Lietuvos verslai, be eksportuotojų, šiemet turėjo dar vieną maitintoją – ES paramą. Prie šių lėšų prieinančių sektorių įmonės taip pat sugebėjo prisivyti prieš krizę buvusius rodiklius. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pirmąjį ketvirtį iš paslaugų srities Lietuvoje daugiausiai, net 54 proc., paaugo konsultacinė valdymo veikla, kuria užsiima ir viešųjų ryšių, ir verslo konsultantų įmonės.

Šioje srityje dirbančių ekspertų nuomone, šį rodiklį išpūtė viešojo sektoriaus projektai, finansuoti ES lėšomis. “Po truputėlį atsigauna rinka, susijusi su vidaus vartojimu, tačiau Statistikos departamento duomenys neišskiria verslo ir viešojo sektoriaus segmento, todėl natūralu, kad pirmąjį ketvirtį konsultacijų srityje galėjo būti keletas didesnių viešojo sektoriaus projektų, kurie galėjo smarkiai paveikti rodiklius”, – komentuoja ryšių su visuomene įmonės “Publicum” direktorius Artūras Jonkus.

Tikėtina, kad dėl šios priežasties 28 proc. padidėjo ir įmonių, užsiimančių kompiuterių programavimo bei konsultacine veikla, pardavimo pajamos.

Kai kurie sektoriai krinta toliau

Prasčiausiai šiuo metu gyvena į vidaus rinką orientuoti sektoriai, neturintys jokių sąsąjų nei su užsienio rinkomis, nei su eksportuotojais, nei su ES lėšomis.

Vidaus rinkos gyvumo lakmuso popierėlis – prekybininkai. Įsidrąsinę daugiau pinigų išleisti prekybos centruose, gyventojai netrukus ima daugiau sau leisti ir kitose srityse. Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, paaugo 5,8 proc. Nenuostabu, kad visi “Veido” kalbinti pašnekovai pabrėžė – atsigauna tik į užsienio rinką ar į eksportuotojus orientuotas segmentas, o vidaus rinkos segmente judėjimas dar labai menkas ar net toliau stebimas kritimas.

Žinoma, į vidaus rinką orientuotas baldų gamintojas dar turi išeitį persiorientuoti į eksportą, juk baldas – tai ne lietuviškai išleista knyga ar žurnalas, kurio vokiečiui ar prancūzui niekaip neįpirši. Deja, leidybos srityje dirbančių įmonių pardavimo pajamos ir toliau krinta – šių metų pirmąjį ketvirtį jos buvo 20 mln. Lt mažesnės negu pernai tuo pat metu. Lietuvos laikraščių ir žurnalų rinkai atsitiesti iki šiol neleidžia šios Vyriausybės spaudai uždėti didžiausi mokesčiai visoje ES: iki 21 proc. pakilęs PVM mokestis spaudai – nepavežama našta, o reklamos rinka bunda labai iš lėto. Tuo tarpu knygų leidyba traukiasi dėl susidariusio uždaro rato: smukus vartojimui sumenko tiražai, o dėl sumenkusių tiražų smarkiai pakilo knygų kainos, tad gyventojai jų nebeįperka.

Statistika rodo ir kelionių agentūrų bei organizatorių pardavimo pajamų traukimąsi, tačiau tai greičiau susiję su Egipte ir Tunise kilusiais neramumais, dėl kurių poilsinės kelionės į tuos kraštus buvo kuriam laikui atšauktos.

Vis dėlto kai kurie šiemet dar žemyn važiavę sektoriai iki metų pabaigos jau tikisi atsigauti. Šiemet pirmąjį ketvirtį dar labiau susitraukė nekilnojamojo turto operacijų rinka, tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas, “Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius mano, kad pirmąjį ketvirtį rinka pasiekė dugną, o dabar jau matoma atsigavimo ženklų. “Šiemet tikimės labai lengvo kilimo. Nuomos, pardavimo kainos švelniai pradeda kilti”, – pabrėžia V.Zabilius. -Tačiau tai sdaro vos dešimtadalius procento.

Vis dėlto 2007–2008 m. pardavimo apimtys į šį sektorių grįš dar negreitai. V.Zabiliaus nuomone, atskaičius infliacijos įtaką, tai gali nutikti po aštuonerių–dešimties metų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...