2011 Sausio 26

Argentina:

Kontrastų šalis

veidas.lt

"Veido" archyvas

Igvasu kriokliai krinta 275-iomis kaskadomis

Nedaug pasaulyje tokių šalių kaip Argentina, kur išlindęs iš džiunglių po poros valandų skrydžio gali atsidurti uolėtoje dykumoje, o dar po kelių – jau kopti ant ledyno.

Šią šalį aplankyti nusprendusiems keliautojams labiausiai maga pamatyti gamtos stebuklus, nes, kaip ir visoje Pietų Amerikoje, miestai čia nublanksta prieš neįtikėtinus gamtos turtus.

Savarankiškai kelionę susiplanavę vilniečiai Lina ir Vytenis Jakai kartu su dar dviem bendrakeleiviais Argentinoje praleido 22 dienas. Nors ši šalis didžiulė – jos ilgis nuo šiaurės iki pietų driekiasi 3,7 tūkst. km, tiek laiko keliautojams pakako įdomiausioms Argentinos vietoms aplankyti. Tiesa, tik todėl, kad įsigijo penkis vietinius skrydžius ir nuomojosi automobilį.

Turint tik keletą savaičių šioje šalyje be skrydžių vargiai pavyktų išsiversti. “Atstumai didžiuliai. Pavyzdžiui, skrydis iš Buenos Airių iki Igvasu krioklių truko iki dviejų valandų, o autobusu būtų tekę važiuoti 22 valandas. Be to, mūsų skrydžio bilietas, palyginti su autobuso, kainavo tik apie 50 Lt brangiau”, – skrydžių pranašumus vardija L.Jakienė.

Keliautojai įsigijo vadinamąjį nuolatinį lėktuvo bilietą – už penkis skrydžius mokėjo fiksuotą kainą, o nei skrydžio atstumai, nei kryptys nebuvo ribojami. Tokį bilietą gali įsigyti užsieniečiai, į Argentiną atskrendantys su nacionalinėmis oro linijomis “Aerolineas Argentinas”.

Gerai išplėtota Argentinoje ir autobusų transporto sistema, nes kursuoja ir prabangių autobusų, kuriuose sėdynės praktiškai išsilenkia į lovą. Nepaisant tokios pažangos, kelionei po šiaurinę Argentinos dalį lietuviai nuomojosi automobilį, nes autobusai nevažiavo į visas vietas, kurias jie norėjo aplankyti, o ir tvarkaraščiai nebuvo itin palankūs nedaug laiko turintiems keturiems keliautojams. L.Jakienė įspėja ketinančiuosius nuomotis automobilius būti budrius ir neapsigauti, nes dauguma nuomos bendrovių nustačiusios kilometražo limitą, tad už kiekvieną viršytą kilometrą reikalaujama mokėti papildomai.

Buenos Airės – tango gimtinė

“Argentina prisistato kaip kontrastų šalis. Pirmas kontrastas, kurį pajunti, – temperatūrų. Per pirmas septynias kelionės dienas keliaujant po šalį temperatūra svyravo nuo 0 iki 30 laipsnių karščio. Kitas kontrastas – kraštovaizdžio.

Tai šalis, kurioje yra ir ledynų, ir džiunglių, ir uolų su penkių metrų aukščio kaktusais, ir druskų dykuma trijų kilometrų aukštyje”, – įspūdžiais dalijasi L.Jakienė.

Pažintį su Argentina lietuviai pradėjo nuo Buenos Airių. Trečiadienį dešimtą ryto atvykę į beveik tris milijonus gyventojų turinčios sostinės centrą keliautojai gerokai nustebo – miestas buvo tuščias, vaikštinėjo tik turistai ir važinėjo vienas kitas taksi. Visos parduotuvės, kavinės ir restoranai uždaryti. Kaip paaiškėjo, keliautojai pataikė per kas dešimt metų vykstantį visuotinį gyventojų surašymą, todėl visi gyventojai turėjo būti namie.

Vaikštinėdami Buenos Airėse keliautojai stebėjo didelį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų – viename rajone akis badė lūšnynai, kitame galėjai grožėtis dangoraižiais, o trečiame išsiskyrė tvoromis aptvertos turtingųjų vilos su žaliuojančiais sodais. Plika akimi matyti, kad paveldosaugai daug dėmesio argentiniečiai neskiria. “Šalia kolonijinio pastato įpliektas daugiaaukštis, toliau jau stovi modernus stiklinis pastatas. Architektūrinio vientisumo Buenos Airėse nėra, o gražiųjų kolonijinių pastatų išlikę tik vienas kitas, ir tie jie išsimėtę po visą miestą”, – pasakoja L.Jakienė.

Buenos Airės – tango gimtinė, tad mieste galima paieškoti šio šokio pėdsakų. Kiekvieną popietę dviejų pagrindinių Floridos ir Lavalle pėsčiųjų alėjų sankirtoje gatvės šokėjai rengia tango pasirodymus. Mieste gausu tango mokyklų, o klubuose – tango muzikos. Bene daugiausiai dėmesio šiam šokiui skiriama tango gimtine vadinamame La Boca rajone.

Spalvingame, kadaise imigrantų, o dabar turistų užkariautame rajone viskas sukasi tango, tiesa, be galo komercializuoto, ritmu: pagrindinėse gatvėse prie kiekvieno restorano įrengtose pakylose šoka šokėjai, o atsipalaidavusių turistų tyko uždarbiautojai.

“Viena argentinietė greitai suvystė mūsų bendrakeleivį – nespėjo jis apsižiūrėti, kaip priėjusi mergina užmetė šalikėlį, skrybėlaitę, apvilko švarkelį, papozavo užšokusi ant kelių ir paprašė 15 Lt už nuotrauką”, – juokiasi Lina.

Pasivaikščiojimas ant ledyno

Nuvykusieji į Argentiną gali tiesiogine to žodžio prasme nusidanginti į… pasaulio kraštą. Dauguma taip ir daro – piečiausias miestas pasaulyje Ušuaja neleidžia pamiršti, kad atvykai į pasaulio kraštą: taip pavadintas vietinis traukinukas, kavinės, apie tai byloja ir įvairios nuorodos bei stendai. Šiame kurortiniame mieste žvarbu, vėjuota ir drėgna, oro temperatūra naktį nukrinta iki nulio, tačiau gyvenimo tempas lėtas, o atmosfera verčia atsipalaiduoti.

L.Jakienei iš šio miesto įsiminė keletas detalių: Ušuaja yra paskutinis taškas, kuriame sustoja išsiruošusieji keliauti į Antarktidą, o alkoholio kainos šiame mieste kur kas mažesnės negu kitoje Argentinos dalyje.

Saloje įsikūrusią Ušuają supa daugybė kitų salelių, todėl iš čia galima užsisakyti ekskursijas ir į vieną plaukti pažiūrėti jūrų vėplių, į kitą – stebėti paukščių, į trečią – pasižvalgyti į pingvinus. “Veido” pašnekovai išsirinko ekskursiją į salą, kurioje gyvena apie 1500 pingvinų. “Įdomu, kad čia, kaip ir visoje Argentinoje, esi labai arti gamtos – jei matai pingviną, tai jis už metro”, – stebisi keliautoja.

Pabuvę pasaulio krašte lietuviai nuskrido į Kalafatės miestelį, esantį Patagonijos regione. Šiame mieste apsistoja turistai, norintys apžiūrėti netoliese esančius ledynus. Lietuviai vyko prie Archentino ežere stūksančio žymiausio ledyno Perito Moreno. Jis yra 30 km ilgio, 5 km pločio ir apie 60–80 metrų iškilęs virš vandens, o dar du jo trečdaliai slypi po vandeniu. Šalia esančiuose kalnuose daug sninga, naujai iškritęs sniegas spaudžia senesnį sluoksnį, taip sudarydamas į ežerą slenkantį ledyną. Per dieną Perito Moreno į priekį ties centru vidutiniškai pajuda apie du metrus, o šonuose – 20–30 cm. Minios turistų traukia stebėti, kaip nuo slenkančio ledyno kas keliasdešimt minučių atskyla ledo luitai ir su griausmu krinta į ežerą, sukeldami bangas.

“Skylančio ledo garsas primena griaustinį, o jį išgirdęs žvalgaisi, kur luitas kris. Iš pradžių mūsų draugas Darius prieštaravo: “Negi visą dieną žiūrėsime į tą patį ledo gabalą? Važiuojam kur nors kitur.” Bet vėliau taip pagavo azartas belaukiant, kol atskils ledo luitas, kad Darius prie Perito Moreno sugrįžo ir antrą dieną”, – šypsosi Lina.

Ji pati su vyru antrą dieną išsiruošė į žygį ant ledyno, kur galima stebėti ledo urvus, išgraužas, plyšius ir lagūnas – ant ledyno paviršiaus nuo saulės šilumos susidariusius ežeriukus.

Spalvotos uolos ir Igvasu kriokliai

Šiaurinėje Argentinos dalyje keliautojų laukia reto grožio nacionaliniai parkai. Talampajos nacionalinis parkas, dar vadinamą Mėnulio slėniu, įspūdingai atrodo dėl milžiniškų raudonų uolų, kurias erozija ir vėjas išskaptavo netikėtomis formomis. O kitame parke, esančiame Chuchujaus provincijoje, Kebrada de Humahuakos slėnyje, stūkso spalvingų uolų virtinė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tarsi dailininko teptuko paliestos uolos įspūdingiausiai atrodo saulės apšviestos ryte arba po pietų.

"Veido" archyvas

Pakeliui dar galima užsukti į 3 tūkst. metrų aukštyje esančią Salinas Grandė druskų dykumą, kurioje kažkada buvo ežeras. O vyno mėgėjai neturėtų pravažiuoti žymiųjų Mendozos regiono vynuogynų.

Na, o kelionės pabaigoje laukė vienas įspūdingiausių Argentinos gamtos turtų – didžiausi Pietų Amerikoje Igvasu kriokliai, esantys ties siena su Brazilija. 2,7 km ilgio 275 kaskadomis krintantys kriokliai matomi ir iš Argentinos, ir iš Brazilijos pusės. “Argentinoje prieini prie pat krioklių, o Brazilijoje matai panoramą – jei giedra diena, saulei pasisukus tinkamu kampu pasirodo didžiulės vaivorykštės”, – pasakoja L.Jakienė, su bendrakeleiviais į krioklius pažvelgusi iš abiejų valstybių.

Lietuvio akiai neįprasti ne tik Igvasu kriokliai, bet ir juos supančio parko gyventojai – iguanos, beždžionės, koačiai, didžiuliai drugeliai. Beje, meškėnų šeimai priklausantys koačiai įžūlūs ir tik laukia progos nušvilpti neatsargaus turisto sumuštinį. Lina juokiasi, kad perkant parke sumuštinius pardavėjai netgi perspėja – saugokis koačių.

Argentiniečiai – draugiški ir atsipalaidavę

Nuolat matę siurbčiojantys argentiniečiai, kaip visi pietiečiai, išsiskiria ramumu ir atsipalaidavimu. Kai mūsų pašnekovai ką tik išsinuomota mašina sustojo prie vieno šviesoforo Buenos Airėse, pajuto smūgį į automobilio galą – į juos bumptelėjo kita mašina. “Kai išlipusi apėjau mašiną pažiūrėti, kokia situacija, į mus atsitrenkęs vairuotojas atsitraukė šiek tiek atgal ir lyg niekur nieko gūžtelėjo pečiais: “Disculpe” (atsiprašau – isp.)”, – linksmą nutikimą prisimena Lina. – Argentiną, kaip ir visą Pietų Ameriką, gerai apibūdina posakis: “Jei neturi sprendimo, vadinasi, neturi ir problemos.”

Įdomūs faktai apie Argentiną

  • Argentinoje vietiniai kur kas mažiau negu užsieniečiai moka tiek už ekskursijas, tiek už bilietą į nacionalinius parkus.
  • Kiekviename miestelyje rasi tris objektus – Liepos 9-osios gatvę, Gegužės 25-osios aikštę ir paminklą Evitai (buvusio Argentinos prezidento Chuano Perono žmonai).
  • Argentina – aštunta pagal dydį šalis pasaulyje.
  • Maisto kainos Argentinos kavinėse panašios kaip Lietuvoje.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...