2013 Spalio 11

Kokios kokybės vaisiai patenka ant lietuvių stalo

veidas.lt


Specialistai nesiliauja kartoti: jei norime mažiau sirgti ir ilgiau gyventi, privalome valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Bet ar daug naudos iš sandėlyje sunokusio banano arba chemikalais nupurkšto pomidoro?

„Kiekvieną pavasarį bent keliems mėnesiams dėl alergijos esu priverstas iškeisti Lietuvą į saulėtąją Kroatiją. Sugrįžęs iš šiltų kraštų su ilgesiu prisimenu ten augančių daržovių skonį, kvapą, traškumą. Saulėje sunokę vaisiai sukaupia gerokai mažiau nitratų, nei nokdami šiauresnėse klimato zonose. Todėl jei reikia rinktis – Olandijoje ar Ispanijoje užaugintą pomidorą, visada perku daugiau saulės prisodrintą daržovę“, – dėsto endokrinologas prof. habil. dr. Gintautas Kazanavičius.
Pašnekovas įsitikinęs – lietuviai valgo per mažai vaisių ir daržovių, o mėgstamiausia jų dažnam vis dar tebėra dešra. „Esame mėsėdžių tauta“, – konstatuoja kasmet Kroatijoje organizmo atsargas papildantis profesorius.
Tačiau kaip elgtis ir kur ieškoti kokybiškų vaisių bei daržovių nuolatos Lietuvoje gyvenantiems žmonėms?
Dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė besiskundžiantiems kokybiškų vaisių ir daržovių trūkumu šaltuoju metų laiku Lietuvoje primena, kad dabar jų pasirinkimas gerokai didesnis nei prieš šimtmetį. „Jei atsisakytumėte atvežtinių ir valgytumėte tik Lietuvoje auginamas, jų įvairovės visiškai pakaktų daugeliui naudingų medžiagų pasisavinti“, – apie tokias daržoves, kaip morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai, kopūstai, moliūgai, bulvės, griežčiai, pupelės, žirniai ar rauginti kopūstai, kalba specialistė.
Šaltuoju metų laiku pašnekovė lietuviams siūlo rinktis konservuotas daržoves. Nors jose vitaminų ir mineralinių skaidulų mažiau nei žaliose, tačiau, pasak jos, geriau valgyti konservuotas ir importines daržoves, negu visai jų atsisakyti. Vis dėlto kaip elgtis, kai prekybos centruose atvežtinė produkcija neatitinka mūsų lūkesčių: juk kai kada vaisiai būna dar nespėję prinokti, o kartais jau pradėję pūti?
„Lietuvoje dar tikrai yra ką tobulinti, jei kalbame apie atvežtinių daržovių ir vaisių kokybę, bet nereikia būti pesimistais ir matyti aplink vien bloga. Dalies jų išvaizda nekokia ir pasirinkimas menkas, bet svarbiausia, kad į prekyvietes nepatektų nesaugios ir sveikatai kenkiančios produkcijos. O jei nerandame tinkamų daržovių prekybos centruose, galime dairytis ūkininkų turgeliuose“, – pataria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė Aurelija Drumstienė sako, kad tikrintojai Lietuvoje labai griežti: „Jei prekybos vietose aptinkama nesaugių vaisių ar daržovių, uždraudžiama jų įvežti, o tiekėjo ir prekybininko reputacijai taip suduodamas nemenkas smūgis. Taigi tiekėjai suinteresuoti vengti neaiškių partnerių.“
Nors šalyje funkcionuojanti importinės produkcijos kontrolės sistema ir apibūdinama kaip patikima, vartotojams rekomenduojama rinktis savo šalies klimato zonai būdingus vaisius ir daržoves. Egzotinių vaisių, tokių kaip ličiai, batatai, datulės ir pan., VMVT specialistai pataria pirkti tik tuomet, kai toje šalyje yra derliaus rinkimo metas. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad iš trečiųjų šalių Lietuvos vartotojus pasiekusios produkcijos maistinė vertė yra prastesnė – vaisiai ir daržovės ilgiau transportuojami ir sandėliuojami, todėl į Lietuvą atkeliauja dar žali ir noksta sandėliuose.
„Apžvelgus praėjusių metų ataskaitos rezultatus matyti, kad iš patikrintų į Lietuvą importuotų produktų, 150,48 tonos vaisių ir daržovių, didžiąją dalį kokybės ir ženklinimo reikalavimų neatitikimų sudarė braškės (34,53 proc.), bulvės (8,25 proc.), morkos (1,21 proc.)“, – teigia A.Drumstienė.
Tiesa, akivaizdu, kad dėl atvežtinės produkcijos saugumo negali jaustis užtikrintas šimtu procentų: VMVT tikrina tik maždaug 10 proc. į šalį importuojamų vaisių ir daržovių.

Vyrauja II klasės vaisiai
Virėjo ir konditerio diplomus auksiniu medaliu visame pasaulyje garsioje kulinarijos mokykloje „Le Cordon Bleu“ įgijęs Liutauras Čeprackas sako, kad Lietuvos prekybos centruose matomos daržovės nėra trečiarūšės, greičiau – antrarūšės. Tačiau kalbėdamas apie egzotinių vaisių tiekimo situaciją pašnekovas vadina ją nepalyginamai geresne nei prieš kelerius metus. „Ačiū Dievui, jau ir Lietuvoje yra galimybė nusipirkti salotų, kurių anksčiau atveždavo tik kartais, citrinžolių ir dar įvairiausių dalykų. Tereikia turėti fantazijos ir sugalvoti, kur jas panaudoti. Kokią rinką turime, tokia ir pasiūla. O ji išties pagerėjusi: prekybininkai stengiasi pranokti vieni kitus, taigi ne viskas jau taip blogai“, – sako dviejuose „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose Šiaurės Ispanijoje dirbęs L.Čeprackas.
O štai prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis į Lietuvą importuojamus vaisius ir daržoves vadina gyvais produktais, nuolat keičiančiais prekinę išvaizdą ir skonio savybes. „Kadangi transportavimo kelias iki Lietuvos netrumpas, gali būti, kad vaisiai pasiekia mūsų šalį mažiau ar daugiau sunokę, pažeisti puvimo ir pakeitę pirminę savo išvaizdą. Tačiau jei lyginsime Lietuvos ir Ispanijos ar Italijos prekybos centruose esančių vaisių ir daržovių kokybę, pastarieji nedaro gero įspūdžio, nors jų šalyje – visos galimybės parduoti ką tik nuskintus vaisius“, – tvirtina A.Petraitis.
Importinių vaisių saldumui, sultingumui ir kitiems skonio bei kokybės parametrams įtakos turi tiekėjų ir augintojų patikimumas, tinkamas produkcijos paruošimas, pasirinkta kokybės klasė.
„Maximos LT“ maisto prekių pirkimo departamento direktoriaus Tomo Marcinkevičiaus teigimu, iš viso pasaulio šalių (Egipto, Turkijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Maroko ir kt.) importuojami vaisiai į šio prekybos tinklo sandėlius atkeliauja skirtingai. „Kiek laiko truks jų transportavimas iš eksporto šalies, priklauso nuo tiekėjų grafikų ir atstumo, kurį teks įveikti. Pvz., atsivežti vaisių iš Lenkijos užtruks dieną, iš Vengrijos ir Olandijos – dvi, iš Italijos – tris, iš Graikijos – keturias, iš Ispanijos – penkias dienas. Tačiau kaskart ieškoma būdų, kaip užtikrinti maksimaliai trumpą vaisių ir daržovių kelią nuo augintojo iki vartotojo“, – teigia T.Marcinkevičius.
„Norfos mažmenos“ atstovas Darius Ryliškis nebando neigti, kad Lietuvos prekybos tinkluose importinių vaisių ir daržovių kokybė prastesnė nei Vakaruose. Jo teigimu, tai nulemta keleto priežasčių. „Atsižvelgdami į nedidelę Lietuvos vartotojų perkamąją galią prekybininkai perka ne pačios aukščiausios klasės vaisius ir daržoves (“premium” klasės prekės mūsų žmonėms sunkiai įkandamos), taigi jos yra pigesnės. Prastesnė asortimento kokybė Lietuvos prekybos centruose priklauso ir nuo to, iš kaip toli produkciją tenka atsivežti ar atsiplukdyti, kartkartėmis prie to prisideda ir nederlingi metai. Tačiau retas tiekėjas šiais laikais leidžia sau rizikuoti geru savo vardu ir išsiunčia puvenas. Kiekvienas importuotojas žino: netinkama produkcija bus grąžinta. Konkurencija didelė, taigi pasirinkimą visuomet turime“, – aiškina D.Ryliškis.
Kelintus metus Suomijoje gyvenantis lietuvis Vytautas Kraujalis, paprašytas palyginti vietiniuose prekybos centruose parduodamus vaisius ir daržoves su tuo, kas siūloma Lietuvoje, išskiria esminius skirtumus. Pašnekovo teigimu, jų nėra daug, bet importinių vaisių ir daržovių kokybė skiriasi Lietuvos prekybininkų nenaudai.
„Suomijoje dar neteko nusipirkti sudžiūvusių apelsinų, kokių dažnai pasitaikydavo Lietuvoje. Iš išorės vaisius atrodo sveikas ir sultingas, tačiau prapjovęs jo sulčių vargiai išsispausi. Žinoma, ir Suomijoje pasitaiko apgedusių vaisių, tačiau kad aplink vaisius skraidytų musės kaip Lietuvoje, matyti neteko“, – lygina V.Kraujalis.
Žvelgiant iš šalies susidaro įspūdis, kad Suomijos ir Lietuvos rinkai pateikiami skirtingų kategorijų vaisiai. „Pagrindiniuose Suomijos prekybos tinkluose nesu matęs arbūzų su sėklomis – ten jie visi besėkliai, o Lietuvoje tokių nerasi. Galbūt masinei prekybai Lietuvoje tokie vaisiai per brangūs, todėl prekybininkai jų tiesiog neveža?“ – svarsto kone kasdien šviežių vaisių ir daržovių Suomijos prekybos centruose ieškantis V.Kraujalis.
Priminsime, kad vaisiai ir daržovės segmentuojami pagal klases (pasaulinėse rinkose siūlomi ekstra, I ir II klasės vaisiai bei daržovės), įvertinus jų atitiktį Europoje galiojančiam standartui. Tarkime, prie ekstra klasės priskiriami vaisiai ir daržovės ant vartotojo stalo patenka tiesiai iš sodo, prie I klasės priskiriami tie, kurių išvaizda, dydis ir forma atitinka standartui keliamus reikalavimus. O II klasės daržovės ir vaisiai yra šiek tiek mažesni nei pirmosios, jie gali būti su augimo dėmėmis, smulkiais mechaniniais pažeidimais ir pan.
Pasidomėjus, kaip reikėtų vertinti „pašarinių“ vaisių pasiūlą didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė A.Drumstienė sako nematanti čia nieko blogo: „Vadinamuosius pašarinius bananus valgo visas pasaulis. Mažuosius augina Turkija, o didesni atkeliauja iš Afrikos. Tačiau net ir pašariniai vaisiai mums yra vertingi savo maistine verte.“
Populiariausiuose prekybos centruose apžvelgus importinę produkciją susidaro įspūdis, kad daugelyje jų vaisių ir daržovių pasiūla susiaurėjusi iki minimumo: apelsinus, mandarinus, bananus, kivius galima rinktis tik vienos rūšies, o vaisiai dažniausiai siūlomi II klasės. Aritmetika paprasta – prekybininkai irgi taupo. Jie žino, kad pigesnę prekę žmogus vis tiek nupirks, o brangi gali taip ir nesulaukti savo vartotojo. Smagu, kad didžiausiuose prekybos centruose padėtis šiek tiek kitokia: juose pasirinkimas gausesnis, todėl ir vieną kitą idėją (žiūrėdamas į dar neragautas prieskonines žoles) vakarienei gali parsinešti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...