2010 Rugsėjo 18

Mityba

Lietuviai vietinius vaisius ir daržoves be reikalo iškeičia į atvežtinius

veidas.lt

"Veido" archyvas

Švieži naujo derliaus vaisia ir daržovės – organizmo imuninės sistemos sustiprinimo šaltiniai

Nors dabar Lietuvos prekybos centruose galima rasti jau per 200 rūšių egzotiškų vaisių ir daržovių, specialistai  ragina labiau kliautis lietuviškais vitaminų šaltiniais.

Artėjantis šaltasis sezonas bus ne toks baisus, jei dabar organizmą kaip reikiant prisotinsime vitaminų ir mineralų, kurių ypač gausu šviežio derliaus kraitėse. Ir nors oficialioji medicina nemato didelio skirtumo tarp vitaminų iš egzotiškų ir iš lietuviškų vaisių, vis dėlto nemaža dalis mitybos specialistų pabrėžia, kad lietuviškame dirvožemyje subrandinti vaisiai, daržovės, grūdai yra kur kas priimtinesni mūsų organizmui. Jis lengviau atpažįsta ir sklandžiau pasisavina naudingas medžiagas iš tų produktų, kuriuos valgė dar mūsų protėviai.

Beje, kai kurios ant mūsų stalo šimtmečiais karaliaujančios daržovės maistų maistu pripažįstamos ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, žinomas JAV mitybos specialistas Jonny Bowdenas pernai sudarė pačių sveikiausių pasaulyje produktų dešimtuką, kurio pirmas dvi vietas užėmė burokėliai ir kopūstai. Pasak amerikiečio, burokėliai itin dosnūs folatų, didžiausiu vėžio priešu laikomų druskų, bei antioksidantų, organizmui žalingus laisvuosius radikalus surišančių medžiagų. O kopūstai taip gerai įvertinti dėl didelės sulforafano (cheminė medžiaga, skatinanti su vėžinių ląstelių dauginimusi kovojančių enzimų gamybą) koncentracijos.

Na, o dešimtuką užbaigia pas mus dabar jau taip pat populiarios, specializuotuose ūkiuose, o neretai jau ir privačiai auginamos šilauogės – sukultūrintos mūsų miškuose puikiai augančių mėlynių pusseserės. Šios uogos stiprina imuninę sistemą, gerina regėjimą, mažina cholesterolio kiekį, prevenciškai saugo nuo vėžinių ląstelių dauginimosi, gerina medžiagų apykaitą, mažina tikimybę susirgti Alzheimerio ir kitomis senėjimo ligomis.

Vietinis maistas – geresnis vaistas

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė įsitikinusi, kad daugiausiai naudos savo organizmui suteikiame tada, kai valgome vietinį, nuo seno lietuvių vartotą maistą. “Tokį suvirškinti, pasisavinti kuo daugiau naudingų elementų mums natūraliai padeda mūsų genetinė sistema, lengvai atpažįstanti šimtmečius valgomą maistą”, – aiškina pašnekovė.

Kuo mažiau termiškai apdoroto, natūralaus maisto entuziastė pateikia vieną pavyzdį: net ir du šimtmečius Lietuvoje auginamos bulvės vis dar nėra tapusios visiškai priimtinu maistu nemažos dalies lietuvių organizmui. “Užvalgius bulvių gali pūsti pilvą, daugelis nepasisavina jose sukaupto krakmolo, mineralų – toks maistas tampa organizmo priešu, jam suvirškinti naudojama energija, o naudos negaunama”, – dėsto pašnekovė.

Todėl ji rekomenduoja valgyti kuo daugiau “senoviškų” ir tikrai lietuviškų maisto produktų: rugių, miežių, avižų, grikių. Iš daržovių pataria rinktis morkas, burokėlius, kopūstus, ridikus, moliūgus, taip pat nevengti česnakų ir svogūnų. Priimtiniausi vaisiai ir uogos – obuoliai, kriaušės, braškės, žemuogės, mėlynės, spanguolės, svarainiai, šaltalankiai. Daug mineralų esama ir grybuose.

Panašios nuomonės laikosi ir gydytoja, liaudies medicinos propaguotoja Filomena Taunytė. “Esame genetiškai užprogramuoti valgyti tai, kas užauga pas mus. Pats geriausias atstumas – iki 500 km nuo tos vietos, kurioje gyvename”, – sako gydytoja.

Ji prisimena vieną atvejį iš savo praktikos, kai po ilgos viešnagės Kuboje, kur valgė gausybę puikios kokybės vietinių vaisių ir daržovių, vienas jos pacientas namo grįžo kamuojamas avitaminozės. “Atsigavo tik privalgęs morkų, burokėlių ir obuolių”, – juokiasi F.Taunytė.

Vis dėlto medicininius mitybos mokslus krimtę specialistai abejoja tokia teorija, esą organizmas atpažįsta ir geriau pasisavina vietinio maisto sudedamąsias dalis. Štai Lietuvos dietologų draugijos prezidentė Edita Gavelienė dėsto, kad organizmas išskiria atskirus fermentus baltymams, riebalams, angliavandeniams virškinti – ir nesvarbu, kokį, iš kur kilusį produktą jie sudaro. “Vitaminai, mineralai juk tokie pat – ar tai bus atvežtinis, ar vietinis vaisius”, – kolegei antrina ir profesorius Rimantas Stukas.

Tiesa, abu gydytojai atkreipia dėmesį, kad pernelyg didelis kiekis naujo, iki tol neragauto produkto gali sukelti alerginę organizmo reakciją. Tačiau lygiai taip pat įaudrinti organizmą galima ir be saiko valgant kurios nors vienos rūšies lietuviškų maisto produktų.

R.Stukas iš pastarųjų metų prisimena tik vieną atvejį, kai buvo daug diskutuojama apie užsieniečiams nelabai tinkamą egzotišką maisto produktą – indinių morindų (angl. “noni”) vaisius. Juos nuo seno valgantys Afrikos, Azijos šalių gyventojai turi šiuos vaisius skaidančių fermentų, o štai neretam europiečiui nuo jų sulčių paprasčiausiai paleidžia vidurius.

Laikas stiprinti organizmą

Visi “Veido” pašnekovai sutaria, kad rudens pradžia yra labai tinkamas metas valgyti kuo daugiau šviežių, ką tik nuimtų vaisių ir daržovių. “Žinoma, organizmas ne sandėlis, jo visai žiemai neprikrausi, tačiau dabar galime labai sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti fiziologines funkcijas”, – pataria R.Stukas ir primena, kad vartoti daržoves bei vaisius būtina ir žiemą – kas, kad nuo ilgo sandėliavimo jos praranda dalį vitaminų ir mineralų.

O E.Gavelienė pabrėžia, kad nėra jokių stebuklingų produktų, galinčių vienu ypu suteikti visų organizmui reikalingų medžiagų – tokių nerasi nei kaimo močiučių sandėliuose, nei prekybos centrų egzotiškų vaisių ir daržovių lentynose. “Sveikos mitybos esmė banali ir nuobodi: produktų įvairovė kasdien”, – primena dietologė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvalgyti 6–8 porcijas grūdų ir jų produktų, 3–5 porcijas daržovių, 4–5 porcijas vaisių, 2–3 porcijas liesų pieno produktų, 3–4 porcijas riešutų ar ankštinių daržovių ir tik 90–180 g mėsos.

Deja, lietuviai gerais mitybos įpročiais nepasižymi. Lietuvos gyventojų mitybos tendencijos išsamiai tirtos du kartus – 1997 ir 2007 m. Per dešimtmetį padėtis ne ką tepagerėjo – ir toliau vartojame nepakankamai šviežių daržovių, vaisių bei žuvies ir tradiciškai valgome per daug mėsos bei jos produktų. Lyginant abu tyrimus matyti, kad mėsos suvartojimas netgi šiek tiek padidėjo.

Nerimaujantiems dėl to, kad lietuviškos daržovės ir vaisiai pavasariop būna išlaikę tik nedidelę dalį vitaminų, K.Vaištarienė aiškina, jog tinkamai sandėliuojami šakniavaisiai – morkos, burokai, ridikai, salierų ir petražolių šaknys, taip pat kopūstai jų būna pakankamai prikaupę iki pat atšilimo. “O tada – marš į laukus rinkti balandų, dilgėlių, kiaulpienių, garšvų – tai tikra pavasarinė vitaminų bomba”, – įmanomą, tik daugeliui dabar jau egzotiškai skambantį lietuvišką receptą pateikia sveikos mitybos entuziastė.

Vitaminai – po ranka

  • Šaltalankių uogose – labai daug vitamino C, kuris išsilaiko ir uogas perdirbant, gausybė kitų vitaminų, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Šaltalankių aliejus malšina skausmą, mažina uždegimus, skatina audinių regeneraciją, padeda gydyti žaizdas.
  • Juodieji serbentai – mineralinių medžiagų, vitaminų šaltinis. Lapų ir uogų veikliosios medžiagos pasižymi sutraukiamosiomis, prakaitą varančiomis, uždegimą slopinančiomis savybėmis.
  • Aronijų uogose gausu mikroelementų bei vitaminų. Uogos ir sultys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina kraujotaką, normalizuoja galvos smegenų procesus, gerina emocinę pusiausvyrą.
  • Moliūgų minkštime daug vitaminų, mineralinių druskų, sėklose esama riebalinio aliejaus, organinių rūgščių, vitaminų. Minkštimu gydoma egzema, nudegimai; išlukštentos sėklos tinka prostatai gydyti, parazitams iš organizmo valyti.
  • Agrastų uogose daug ląstelienos, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Jomis gydomos virškinamojo trakto ligos, ypač užkietėję viduriai, sutrikusi medžiagų apykaita, nutukimas. Padeda ir nuo odos ligų.
  • Šermukšnių uogose gausu karotinoidų, flavonoidų, organinių rūgščių, vitamino C (čia jo penkis kartus daugiau negu obuoliuose ir tris kartus daugiau negu citrinose), beta karoteno, kitų vitaminų, mineralinių medžiagų. Pasižymi sutraukiamosiomis ir tulžį bei šlapimą varančiomis ypatybėmis, švelniai laisvina vidurius, tinka esant avitaminozei.
  • Bruknėse esama daug organinių rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Prisirpusios uogos vartojamos kirmėlėms varyti, sergant avitaminoze; lapų užpilas gydo inkstų, tulžies, kepenų ligas, gastritą, reumatą.
  • Spanguolės vadinamos šiaurės citrinomis, nes jose gausu citrinų rūgšties. Manoma, kad žmogaus organizmas gerai pasisavina uogose esančius mineralus, kurių čia net 25 elementai. Spanguolių uogos ir sultys malšina troškulį, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą, virškinimą. Taip pat mažina temperatūrą, gydo uždegimus.
  • Česnakuose esama daug mineralinių medžiagų, vitaminų, naudingo eterinio aliejaus. Be to, česnakai pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu poveikiu, tinka nuo grybelinių ligų, reumato, žarnyno parazitų, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą.
  • Svogūnų sudėtyje esančios lakiosios medžiagos (fitoncidai) laikomi augaliniais antibiotikais, kurie sunaikina bakterijas; veikliosios medžiagos reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda nuo aterosklerozės, hipertonijos, stiprina organizmą žiemą ir pavasarį. Patartina valgyti sergant gripu ar angina.

Šaltinis: Juozo Vasiliausko knyga “Gamtos vaistinė”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...