2011 Balandžio 28

Artūras Zuokas

Mes patys atvešime investuotojams leidimusį jų kontoras

veidas.lt

Trečią kartą į Vilniaus mero kėdę atsisėdo už bandymą papirkti teistas Artūras Zuokas. Naujasis meras, gerai įvaldęs viešųjų ryšių gudrybes, jau pirmosiomis dienomis su entuziazmu griebėsi gyventojams patrauklių akcijų – paliepė iki Velykų išvežti šiukšles, įjungti visus žibintus ir pakvietė verslininkus investuoti. “Veidas” naujojo mero teiravosi, kaip, jo manymu, miestą padaryti patrauklų turistams, ką vadovas ketina daryti dėl šalia sostinės statomos atominės elektrinės ir milžiniškos miesto skolos, kaip jis įtikins miestiečius, kad dirbs jų naudai, o ne gins tam tikrų verslo grupuočių interesus. Pokalbį su A.Zuoku pradėjome nuo artimiausių naujojo mero darbų.

A.Z.: Net jeigu kas nors šiandien Vilniaus miestui duotų milijardą litų, nebūtų ką su tais pinigais daryti, nes per ketverius metus buvo visiškai sustabdytas projektų rengimas ir planavimas. Šiandien, norint kalbėti apie projektus ir jų įgyvendinimą, mums reikia mažiausiai metų projektams parengti, suderinti tarp skirtingų žinybų ir t.t.

O artimiausi planai – gatvių tvarka, kokybė, duobės. Tai miesto higiena, kuri pastaruoju metu buvo stipriai apleista. Kiti pagrindiniai dalykai – šilumos, komunalinis ūkis. Praėjusią savaitę pateikėme pirmąjį siūlymą Vyriausybei – siūlome, kad visų rūšių kuro, naudojamo šilumai gaminti, pirkimas būtų centralizuotas. Tada galima tikėtis vaisingesnių derybų ir, pavyzdžiui, dujų kainą sumažinti 10 proc.

Kitą savaitę nuo antradienio skelbiu 14 val. darbo dieną per parą – pirmiausia sau ir tam tikriems Vilniaus miesto padaliniams. Nuo antradienio susitikinėsime su visais tais, kurie šiandien turi idėjų, planų ir nori investuoti Vilniuje – plėsti savo verslą, kurti naujas darbo vietas. Mes pasirengę atvykti pas verslininkus į jų kontorą ar susitikti savivaldybėje, kad jie pristatytų savo idėjas. Šiandien, manau, yra kelių milijardų dydžio investicinių projektų, kurie iki šiol neįvykę grynai dėl biurokratinių procedūrų.

VEIDAS: Pavyzdžiui?

A.Z.: Pavyzdžiui, 160 mln. Lt vertės naujo viešbučio statyba Senamiestyje – jis jau stovėtų, jei valdžia būtų supratusi, ko reikia investuotojams. Be to, tikiuosi, mums paaiškins, kokį viešąjį interesą gina prokurorai dėl “Teo LT” pastato statybos šalia savivaldybės. “Teo LT” nori investuoti 160 mln. Lt į naujo, kokybiškos architektūros pastato statybą. Ir daugelis kitų projektų.

Aš manau, kad tikrai pasieksime tai, kad tiems investuotojams, kurie įgyvendina didelius projektus ir kuria daug gerai apmokamų darbo vietų, patys atvežtume leidimus į jų kontorą.

VEIDAS: Per Jūsų rinkimų kampaniją buvo daug pažadų, kurie daugeliui kėlė šypsnį. Tarkim,6400 Lt vidutinis atlyginimas ar Vilniaus oro linijos. Iš kur tokiems projektams gausite lėšų?

A.Z.: Jau turime užregistravę bazinio oro vežėjo pavadinimą. Šiandien diskutuojame su skirtingais galimais partneriais – ir Lietuvos, ir užsienio investuotojais. Nacionalinė valdžia šituose projektuose lygiai taip pat turi dalyvauti. Aš neabejoju, kad suvieniję pastangas mes tai padarysime. Baziniam oro vežėjui įsteigti, pagal skaičiavimus, šiandien reikia apie 20 mln. Lt. Ar tai pinigai?

VEIDAS: Ar grįšite prie senų idėjų, tokių kaip tramvajus arGuggenheimo muziejus, kurio idėją jau nugvelbė suomiai? Kokių dar turite idėjų, kaip Vilnių padaryti patrauklų užsieniečiams?

A.Z.: Kad pasiektume 6400 Lt atlyginimą 2020-aisiais, mums reikia stipriai didinti efektyvumą, BVP kūrimą vienam vilniečiui. Viena efektyvių priemonių yra skatinti turizmą – per tą dešimties metų laikotarpį reikia padidinti turistų skaičių daugiau nei keturis kartus, t.y. 2,4 mln. turistų per metus. Kad tai padarytume, mums reikia bazinio vežėjo, gero susisiekimo, pasaulinio lygio kultūros institucijų. Reikia, kad Vilnius garsėtų kaip pirkimo sostinė ir konferencijų centras.

Tam labai svarbi kultūros infrastruktūra. Aš džiaugiuosi privačia iniciatyva šalia Nacionalinės dailės galerijos įkurti Modernaus meno centrą ir sakyčiau, kad turėtume galvoti apie pasaulinio lygio kultūros muziejų. Kiek supratu, Guggenheimo muziejus nuvažiavo, bet turime ir turėjome vieną pagrindinį partnerį – Ermitažą. Klausimas, ar jis nėra pakeitęs nuomonės, ar tebeturi minčių, kad Vilniuje galėtų būtų eksponuojama Ermitažo šiuolaikinio meno kolekcija.

Turime turėti pasaulinio lygio traukos centrų, antraip nebūsime matomi. Lietuviams geriausia aiškinti sporto terminais: norėdami, kad mūsų komanda laimėtų bronzą pasaulio čempionatuose, turime turėti žaidėjų, kurie žaidžia NBA ir geriausiuose klubuose.

Be abejonės, turime susigrąžinti Tautos namų idėją. Vilnius, sostinė, neturi ne tik futbolo stadiono, bet ir šiuolaikinės klasikinės muzikos koncertų salės. O jei kalbame apie visuomeninį transportą, grįšime prie vienos ar kitos transporto rūšies, kuri nukreipta į ateitį. Nėra tikslo bandyti atnaujinti troleibusų parką, nes šiandien visas visuomeninis transportas yra elektrinis – galite pirkti autobusą, kuris važiuoja naudodamas ne degalus, o elektrą, t.y. baterijas, ir jokio kontaktinio tinklo tam nereikia.

VEIDAS: Šiuo metu Vilniaus skola siekia beveik 900 mln. Lt. Kokia Jūsų vizija, kaip ją būtų galima mažinti?

A.Z.: Oficiali savivaldybės statistika rodo, kad kai aš gavau savivaldybę 2000 m. lapkričio 15 d., 2001 m. sausio pirmąją Vilniaus miesto kreditoriniai įsipareigojimai buvo 289 mln. Lt, o 2007 m. kovo 1 d., kai perdaviau Vilniaus miesto savivaldybę Juozui Imbrasui, Vilniaus miesto kreditoriniai įsipareigojimai buvo 273,6 mln. Lt. Šiandien aš gavau Vilniaus miesto savivaldybę, kurios kreditoriniai įsipareigojimai siekia 824 mln. Lt.

Nuo 2006 m. Finansų ministerija pakeitė nacionalinio biudžeto formavimo skaičiavimo metodiką. Apskaičiuota, kad savivaldybė nuo 2007 m. pradžios negavo 264 mln. Lt, kurie priklausytų Vilniaus miestui. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) perskirstomas taip, kad jis išvažiuoja ten, kur gyventojų realiai nėra.

Mūsų laikais pagrindinės investicinės lėšos ateidavo iš privatizavimo – mes vykdėme aktyvią privatizaciją ir gaudavome per metus po 100 mln. Lt privatizavimo lėšų. Vėliau privatizavimo faktiškai nevyko. Aišku, dėl to, kad miestas sustabdė privatizavimą ir dėl ekonominės krizės jis praktiškai visiškai neturėjo pajamų. Per mano kadenciją Vilnius miestas realiai dirbo iš privačių lėšų pritraukimo, pavyzdžiui, 12 tūkst. vietų “Siemens” areną miestas pastatė už 67 mln. Lt, o savivaldybės lėšų dalis tame projekte – apie 14 mln. Lt.

VEIDAS: Tačiau arenai mokama subsidija.

A.Z.: Subsidija Vilniaus “Siemens” arenai niekada nebuvo mokama.

VEIDAS: Bet savivaldybė įsipareigojusi iš “Siemens” arenos nuomotis salę ir rengti renginius.

A.Z.: Šiauliai moka subsidiją Šiaulių arenai? Moka per 800 tūkst. Lt subsidiją kasmet. Kaunas mokės subsidiją operatoriui už areną? Mokės 2,5 mln. Lt kasmet. Panevėžys moka subsidiją už savo areną operatoriui? Moka 1,2 mln. Lt kasmet. Vilniaus savivaldybė niekuomet nemokėjo subsidijų, o pirkdavo paslaugas ar nuomodavosi areną savo renginiams, kuriuos atiduodavo vykdyti mokykloms, nevyriausybinėms organizacijoms. Tai skirtingi dalykai.

VEIDAS: Grįžkime prie milžiniškos skolos. Kaip spręsite šią problemą?

A.Z.: Natūralu, kad turėsime spręsti. Pirmiausia neteisingai paskirstomi pinigai. Finansų ministerijos duomenimis, Vilniaus mieste lieka 40 proc. GPM, Kaune – 94 proc. GPM. Visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis sieksime, kad Finansų ministerija, kuri dabar pripažįsta klaidą dėl GPM paskirstymo tarp skirtingų savivaldybių, ištaisytų ją planuodama kitų metų biudžetą.

Antra, mūsų skaičiavimais, 30–40 tūkst. gyventojų dirba ir gyvena sostinėje, tačiau nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos. Jeigu pasieksime, kad gyventojai deklaruotų gyvenamąją vietą Vilniuje, kitais metais galėtume gauti papildomai iki 50 mln. Lt pajamų į savivaldybės biudžetą. Trečias dalykas – verslo skatinimas ir vieša bei privati partnerystė, kuri nereikalautų lėšų iš biudžeto.

Kita vertus, mes negalime stabdyti miesto plėtros ir augimo. Laikas nelaukia, kaimyniniai miestai taip pat. Norėdami įtvirtinti Vilnių kaip regiono centrą, mes turime, norime to ar ne, investuoti. Jei šiandien to nepadarysime, paskui bus per vėlu.

VEIDAS: Per Jūsų kadenciją skola mažės ar didės?

A.Z.: Aš manau, kad šiandien turime galvoti apie pajamų didinimą, o ne apie skolos mažinimą. Šiandien Vilniaus miesto biudžetas yra vienas mažiausių regione. Vienam Vilniaus miesto gyventojui tenka dukart mažiau lėšų negu Talino, pusantro karto mažiau nei Rygos ir net pusantro karto mažiau nei Minsko. Vadinasi, mūsų biudžetas per mažas. Mes negauname to, ką Vilniaus miesto gyventojai sukuria, todėl tikslas – didinti pajamas.

VEIDAS: Šalia Vilniaus baltarusiai stato atominę elektrinę. Jūs tuo piktinotės, bet ar ketinate imtis konkrečių veiksmų?

A.Z.: Mūsų manymu, šiandien turime padaryti viską, kad pasikviestume baltarusius, kaip partnerius, ir bendrai statytume atominę elektrinę Visagine.

Jei bus statoma atominė elektrinė šalia Vilniaus, tai pirmiausia bus šitos Vyriausybės ir prezidentės atsakomybė. Tik jų sprendimai galėtų keisti esamą padėtį. Atominė elektrinė šalia Vilniaus miestą, kaip sostinę, paverstų amžinu provinciniu regioniniu centru. Tai reiškia, kad Vilnius nebebus tuo paskutiniu barjeru, už kurio dar užkliūva žmonės, galvodami, ar geriau išvažiuoti į Londoną, Berlyną, Dubliną, ar likti Vilniuje. Vilniuje nebus galima galvoti apie ilgalaikes ir tvarias investicijas. Galime užmiršti planus turėti 2,4 mln. turistų per metus, nekilnojamojo turto kainas.

VEIDAS: Kaip galite tikėtis, kad vilniečiai tikės Jūsų žodžiu, jei pats savo žodžio nesilaikote: 2005 m. su Viktoru Uspaskichu išsivadinote vienas kitą skambiais epitetais, o dabar jis Jums priimtinas koalicijos partneris.

A.Z.: Šiuo atveju turėtume vertinti kontekstą ir situaciją. Žinote, kas valdo Jeruzalę? Žydai ir palestiniečiai, nors tarpusavyje jie net kariauja. Politikoje neišvengiami kompromisai ir susitarimai. Mano pozicija V.Uspaskicho atžvilgiu labai aiški: būdamas ūkio ministras, mano supratimu, jis supainiojo viešuosius ir asmeninius interesus. Jis buvo už tai nubaustas – neteko ministro posto, turėjo palikti Seimą. Tačiau šiandien mes kalbame apie visai kitą situaciją – nėra amžinai kaltų, nėra amžinų bausmių. Todėl šiandien kalbėti ir taikyti tokią retoriką, kokia buvo prieš penketą metų, tiesiog nesolidu. Mano pozicija nepasikeitė – jei būtų lygiai tokia pati situacija šiandien, aš lygiai taip pat elgčiausi. Žinote, vyras su žmona šeimoje taip pat dažnai pasisako tam tikru momentu skirtingų žodžių, bet nereiškia, kad jie po to nesusitaiko.

VEIDAS: Kai 2008 m. buvote nuteistas už pasikėsinimą papirkti, tvirtinote, kad tuo didžiuojatės, ir pasigaminote ženkliuką “Teistas už gerus darbus”. Ar vis dar tuo didžiuojatės ir ketinate tokių “gerų darbų” per šią kadenciją atlikti dar daugiau?

A.Z.: Aš tikrai esu nuteistas ar baustas būtent už gerus darbus. Tikrai tuo didžiuojuosi ir nė trupučio dėl to neišgyvenu. Nesiruošiu atsiprašyti ir teisintis, nors ir kaip kas norėtų, nes pirmiausia tai buvo politinis teismo procesas, tai yra organizuotas tam tikrų interesų grupių, kurioms buvo labai nepriimtini pokyčiai Vilniaus mieste, įskaitant ir teisėsaugos atstovų dalyvavimą. Galiu šiandien pasakyti, kad nauja prezidentė principingiau pažiūrėjo į atskirų teisėsaugos institucijų asmenų veiklą. Šitie iš darbo atleisti ar priversti pasitraukti asmenys mane persekiojo visą tą laikotarpį.

Lygiai taip pat mes užmirštame, kas pradėjo tą teisinį procesą ir kas bandė paveikti miesto tarybos rinkimus, darant spaudimą tarybos nariams, – tuometinis prezidentas, kuris po metų Konstitucinio Teismo sprendimu buvo atstatydintas per apkaltos procesą, ir jo aplinka. Šitie žmonės mane teisė, persekiojo ir šitie žmonės man bandė primesti dėmę, kurią, neabejoju, savo darbais aš bet kuriuo atveju panaikinsiu. Teistumas šiuo atveju yra niekas.

VEIDAS: Jūsų sąsajos su “Icor” (buvusia “Rubicon Group”) paliko tamsią dėmę Jūsų biografijoje. Ko imsitės, kad vilniečiai patikėtų, jog ginsite jų, o ne grupuočių, kaip “Rubicon Group”, interesus?

A.Z.: Prisiminkime tą laikotarpį, pažiūrėkime, kas rašė, kas tą nuomonę formavo, kas tas klišes klijavo. Žiūrėkime į tai, ką darė suinteresuotos interesų grupės, kurios darė didžiausią įtaką žiniasklaidai, tam tikri teisėsaugos atstovai, kurie formavo nuomonę. Ir lyginkime faktus, o ne emocijas. “Siemens” arena pastatyta už 67 mln. Lt, iš jų tik 14 mln. Lt – biudžeto lėšos, o Kauno arena – už 200 mln. Lt iš biudžeto lėšų. Kuris projektas, visuomenės požiūriu, geresnis?

VEIDAS: Praėjusios kadencijos savivaldybės taryba pritarė sutarties su “City service” (priklausančia “Icor” grupei) nutraukimui dėl darželių ir mokyklų šilumos ūkio priežiūros. Trūksta dar vieno balsavimo, kad ši sutartis būtų nutraukta. Ar ji bus nutraukta?

A.Z.: Negalėčiau atsakyti, nes šios sutarties nežinau ir šiuo metu nesu su tuo susipažinęs.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. sadokas sadokas rašo:

    kas ir kaip valdys savivaldybes,niekaip neisbris is skolu,tai rodo 20 metu valdantieji,o kuo tolyn to prastyn. ne su kopusto galvom visi tik ziuri pelno sau,o ne valstybei.

  2. gyventojas gyventojas rašo:

    Gyvenu kur pigiau, dirbu, kur yra darbo ir nepriversite deklaruoti gyvenamos vietos ten kur dirbu, bet negyvenu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...