2012 Gegužės 22

Kernius Kuolys

Kodėl daugėja išvažiuojančiųjų studijuoti į Vakarus

veidas.lt

Per keletą pastarųjų metų į Vakarų šalių (daugiausia Jungtinės Karalystės) universitetus studijuoti kasmet išvažiuoja nuo 3 iki 5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Prognozuojama, kad po dešimtmečio mokslus kitų šalių universitetuose tęs kone pusė Lietuvos abiturientų, o iš geriausių gimnazijų išvažiuos net 70–80 proc. jaunuolių. Kokios tokio reiškinio priežastys?
Apie tai kalbamės su Škotijoje, Šv. Andriaus (St. Andrews) universitete (“The Guardian” reitinge šis universitetas užima trečią vietą Didžiojoje Britanijoje), informatiką studijuojančiu lietuviu Kerniumi Kuoliu. Jis, beje, vienus metus yra studijavęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, bet po metų, nusivylęs studijų Lietuvoje lygiu, jas nutraukė.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokios pagrindinės lietuvių noro studijuoti Vakarų universitetuose priežastys?
Kernius Kuolys: Visada egzistavusios priežastys – aukštesnė studijų kokybė, noras pažinti pasaulį ir būti savarankiškiems, noras gerai išmokti užsienio kalbą. Greitai išnykstanti priežastis – baigus studijas įsitvirtinti ir padaryti karjerą užsienyje. Daug abiturientų iš Lietuvos išvyksta su savo mokytojų, tėvų ir aplinkos suformuotu požiūriu, kad „reikia kuo toliau dingti iš Lietuvos ir niekada negrįžti“. Visos tos šnekos dažniausiai baigiasi jau pirmaisiais studijų metais Didžiojoje Britanijoje, kai atsiranda tėvynės ilgesys. Žinau daugybę lietuvių, baigusių užsienio universitetus ir grįžusių į Lietuvą: turėdami gerą išsilavinimą jie nesunkiai rado darbų gimtinėje.
Naujausia priežastis – pinigai. Nors Anglijoje aukštasis mokslas pastaraisiais metais smarkiai pabrango, Škotija ES piliečiams kol kas vis dar padengia visas bakalauro studijų išlaidas. Tai reiškia, kad studijuojant Škotijoje vienintelės lietuvių išlaidos susijusios su pragyvenimu – o jos per metus neviršija kai kurių specialybių visos studijų kainos Lietuvoje. Dar reikia pridėti kelis kartus nei Lietuvoje didesnį minimalų atlyginimą: savo laisvalaikio atsisakęs studentas, dirbdamas puse etato, turi galimybę visiškai save išlaikyti be tėvų paramos, ir studijuoti Škotijoje tampa pigiau nei Lietuvoje.
VEIDAS: Daugelio Lietuvos universitetų rektoriai dažnokai pasišaipo, girdi, mūsų jaunimas išvažiuoja studijuoti į antrarūšius, trečiarūšius Vakarų universitetus, kurie gerokai silpnesni už mūsiškius. Ar iš tikrųjų yra taip?
K.K.: Lietuvos universitetų rektoriai iš dalies teisūs: tikrai labai daug lietuvių studijuoja antrarūšiuose užsienio universitetuose, kurie yra daugmaž Lietuvos universitetų lygio. Tiesa, reikėtų pridurti, kad tai nėra gabiausieji. Studentai nekvaili ir universitetus renkasi pagal savo galimybes.
Problema ta, kad visi, kurie lieka Lietuvoje, tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, nes Lietuvoje, palyginti su geriausiais Vakarų universitetais, pirmarūšių universitetų tiesiog nėra. Tai reiškia, kad net didžiausi Lietuvos talentai, likę Lietuvoje, būtų priversti mokytis su vidutinių gabumų studentais ir tobulėtų kur kas lėčiau, o tai būtų jų talento švaistymas.
Stodami į užsienio universitetus lietuviai natūraliai suskirstomi pagal gabumus – šimtai talentingų tautiečių dabar studijuoja garsiausiuose Vakarų universitetuose. Lietuvos moksleiviai parengiami gerai, todėl net ir vidutinių gabumų abiturientui nesunku patekti ir geriau studijuoti 20–30-ą vietą užimančiame Didžiosios Britanijos universitete, nei gerokai silpnesniuose už jį Lietuvos universitetuose.
Vienas Lietuvos banko vadovų, Raimondas Kuodis, savo atviroje paskaitoje Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete 2009 m. yra pasakęs, kad po trejų ekonomikos bakalauro studijų metų Anglijoje Lietuvos banke įsidarbinę lietuviai  išmano daugiau, nei šešerius metus Vilniaus universitete praleidę ekonomikos magistrai.
VEIDAS: Jūsų nuomone, kiek Lietuvos universitetai pasirengę konkurencijai dėl studentų su užsienio universitetais ar tarptautiniais universitetų tinklais?
K.K.: Lietuvos universitetams konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis šiuo metu labai sudėtinga, ir pagrindinė problema, mano nuomone, nėra pinigai, kaip daug kas teigia.
Didžiausias užsienio universitetų pranašumas yra aukštos kvalifikacijos dėstytojai, kurie kelia iššūkius savo studentams ir didina jų motyvaciją savarankiškai gilintis į pasirinktas mokslo sritis. Būtent dėstytojų veiksnys lemia, kad daugybė lietuvių, nutraukę studijas Lietuvoje ir pradėję studijuoti tas pačias specialybes užsienyje, staiga atranda mokymosi malonumą ir spartaus tobulėjimo jausmą. Dauguma Lietuvos dėstytojų niekada nėra dirbę Vakarų universitetuose, tad kaip jie tada gali parengti ateities dėstytojus ir mokslininkus, kurie tą lygį pasiektų?
Manau, Lietuva turėtų ne stengtis pritraukti užsienio universitetų, o stengtis susigrąžinti užsienyje doktorantūrą baigusius ir ten akademinį darbą pasirinkusius lietuvius. Su dabartine “mokslo emigrantų” banga, kuri prasidėjo Lietuvai įstojus į ES ir ypač suaktyvėjo pastaraisiais metais, į geriausius užsienio universitetus išvyko gabiausias Lietuvos jaunimas. Dabar pirmieji jų jau baigia doktorantūros studijas, sukaupę neįkainojamą Vakarų aukštojo mokslo patirtį, kurios labiausiai stinga absoliučiai daugumai Lietuvos dėstytojų. Esu kalbėjęs ne su vienu užsienyje doktorantūrą studijuojančiu lietuviu ir beveik visi tvirtino, kad po studijų norėtų grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą, net jei joje uždirbtų kelis kartus mažiau, – jei tik atlyginimas būtų toks, kad leistų susikoncentruoti ties darbu, o ne ties išlikimu (galvojimu, kaip ir iš ko išgyventi).
Užsienyje lietuviai garsėja kaip ypač gabūs ir talentingi studentai, todėl neabejoju, kad tautiečių, praleidusių ne vienus metus Oksfordo, Kembridžo ir kituose geriausiuose pasaulio universitetuose, susigrąžinimas į Lietuvą ir jos universitetus būtų geriausias būdas konkuruoti su užsienio aukštosiomis mokyklomis ir galėtų paskatinti tikrą (o ne tariamą, kaip dabar) Lietuvos aukštojo mokslo reformą. Šiandieninę Lietuvos aukštojo mokslo reformą studentai jaučia tik savo pinigine ir jos nepajus savo galva tol, kol nepradės keistis žmonės, kurie yra tiesiogiai atsakingi už studijų lygį universitetuose, – jų dėstytojai.
VEIDAS: O kaip vertinate kol kas dviejų Lietuvos valstybinių universitetų pasirašytas sutartis su Centrinio Lankašyro ir Midlsekso universitetais dėl bendrų padalinių (fakultetų) steigimo? Kiek tai lems studijų kokybę?
K.K.: Didžiosios Britanijos universitetus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmieji rūpinasi savo vardu ir studijų kokybe, kruopščiai atsirenka kiekvieną profesorių, kuriam siūlomas darbas universitete, ir taip pat kruopščiai atsirenka studentus, kurie savo darbais garsintų baigtą aukštąją mokyklą. Oksfordas ir Kembridžas yra garsiausi jų pavyzdžiai, bet tokių Didžiojoje Britanijoje iš viso galima suskaičiuoti 20–30. Šiuose universitetuose sėkmingai studijuoja dauguma vidutinių ir didesnių gabumų lietuvių.
Kiti universitetai, maždaug šimtas, nepajėgdami konkuruoti aukštojo mokslo lygiu, veikia labiau kaip verslo įstaigos: kadangi visos studijų vietos yra mokamos, universitetai suinteresuoti jas užpildyti neretai smarkiai nuleisdami stojimo kartelę ir priimdami beveik kiekvieną, kuris išreiškia norą įgyti Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo diplomą. Tokie universitetai, veikdami kaip aukštojo mokslo „fabrikai“, labiau suinteresuoti ne studijų kokybe, bet studentų skaičiumi.
Lankašyro ir Midlsekso universitetai, su kuriais Lietuva pasirašė sutartis, Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo ekspertų vertinami („The Guardian“ University League Table 2012) net ne kaip antrarūšiai, o kaip trečiarūšiai: nei vienas, nei kitas nepatenka net į geriausiųjų 70-uką. Mano nuomone, šiuo veiksmu Lietuva tiesiog atiduoda dalį mokesčių mokėtojų pinigų, tai yra savo pačių sukaupto studentų krepšelio, žemo lygio užsienio aukštosioms mokykloms, kurios vargu ar daug kuo lenkia pagrindinius Lietuvos universitetus.
Be to, naivu būtų tikėtis, kad Didžiosios Britanijos universitetai, įsteigę padalinius kitoje šalyje, į juos išsiųs geriausius savo profesorius, nuskurdindami savo centrinius rūmus.
Manau, studijos jungtiniame fakultete Lietuvoje būtų naudingos kaip akiračio praplėtimas (geriau nei nieko), bet neabejoju, kad tai niekaip neprilygs tikrai studijų ir gyvenimo užsienyje patirčiai. Tuo labiau to niekada nebus galima lyginti su studijų lygiu, kurį gauna tūkstančiai lietuvių, įstoję į gerus Didžiosios Britanijos universitetus.
VEIDAS: Kiek padidėja konkurenciniai šansai tų absolventų, kurie jau dabar įgyja bendrą Lietuvos universiteto ir kito kurios nors Vakarų šalies universiteto diplomą?
K.K.: Mano nuomone, užsienio diplomas gali padaryti nemažą įspūdį darbdaviams gimtojoje šalyje (Lietuvoje) ir tikrai suteikti konkurencinį pranašumą. O Didžiojoje Britanijoje labai svarbus ne pats diplomas, bet universitetas, kuris jį išdavė, – tad tikėtis padaryti didelę karjerą Didžiojoje Britanijoje turint diplomą tokio lygio universiteto, kuris jį suteikia užsienio (Lietuvos) studentams vos už kelis jame praleistus semestrus, neverta. Jei Oksfordas taip dalytų bendrus diplomus bendradarbiaudamas su bet kokiais užsienio (Lietuvos) universitetais, greitai jo diplomas nebereikštų nieko. Todėl geri universitetai saugo savo vardą ir darbdaviams yra kokybės garantas.
VEIDAS: Kaip derėtų planuoti savo studijas: ką verta studijuoti Lietuvoje, ko neverta?
K.K.: Rekomenduočiau kiekvienam studijuojančiam bakalaurą ir svarstančiam apie magistro studijas neskubėti jų rinktis Lietuvoje. Tiek žinių, tiek akiračio praplėtimo požiūriu studijos užsienyje yra neįkainojama patirtis. Be to, ne vienoje Vakarų valstybėje magistro studijos trunka tik vienus metus (vietoje dvejų Lietuvoje), tad net ir finansiniu atžvilgiu tai apsimoka: verta apsvarstyti galimybę baigus bakalauro studijas padaryti metų ar kelerių pertrauką, per kurią galima ne tik pailsėti nuo mokslų, įgyti praktinės darbo patirties, bet ir dirbant susitaupyti metams magistrantūros studijų užsienyje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (21)

  1. Vytautas Vytautas rašo:

    Labai taikliai pasakyta: “Kiti universitetai, maždaug šimtas, nepajėgdami konkuruoti aukštojo mokslo lygiu, veikia labiau kaip verslo įstaigos: kadangi visos studijų vietos yra mokamos, universitetai suinteresuoti jas užpildyti neretai smarkiai nuleisdami stojimo kartelę ir priimdami beveik kiekvieną, kuris išreiškia norą įgyti Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo diplomą. Tokie universitetai, veikdami kaip aukštojo mokslo „fabrikai“, labiau suinteresuoti ne studijų kokybe, bet studentų skaičiumi.” Lietuvoje, tai M.Romerio universitetas.

  2. Juozas to Vytautas Juozas to Vytautas rašo:

    O tai kaip tada tas MRU gali užimti trečią vietą reitinguose?:)

  3. Aurimas Aurimas rašo:

    O tai pasižiūrėk, kokie reitingų kriterijai pirmiausiai, tada gausi atsakymą kaip MRU 3 vieta. Aš iš tikrųjų nustebęs, kad VDU 2 vietą gavo, nesakau, kad tai blogas universitetas (velnias, visi universitetai, kolegijos yra geros, jeigu tikrai juose studijuoji ir priedo studijų metais ieškaisi darbo pagal specialybę ir dar jį randi), bet manyčiau, kad už jį paruošimo lygiu yra tikrai geresnių. :)

  4. Klaipedos Universitete Klaipedos Universitete rašo:

    Kai kurios programos yra geda. Politologijos katedroje, pavyzdziui, dirba tokie kai kurie destytojai, kuriu destytojais nepavadinsi. Skaito kursa ‘Demokratijos teorijos’ is lapelio ir reikalauja, kad studentai per egzamina atkartotu zodis i zodi. Ir tai vadinasi katedros vedejai. Geda su tokia studiju kokybe, geriau proftechnine baigt-amata bent jau igysit.

  5. Ainis Ainis rašo:

    Labai tiksliai viskas įvardyta ir paaiškinta. Tik nepasvarstyta, kas dėtųsi Lietuvoje,jeigu jauni ir perspektyvūs – galimi – dėstytojai panorėtų užimti “senųjų” vietas. Niekas jų neįsileis ir užleisti vietos neskubės! Būtina apsvarstyti ir numatyti realias dėstytojų kaitos galimybes.

  6. kaunietis kaunietis rašo:

    Kerniau, labai taikliai viską pastebi. Dėkui tau už paaiškinimus, susijusius su UK. Gaila, jog Lietuvoje viską labai apsunkina pačių lietuvių požiūris į mūsų valstybę. Tokiom reformom reikia ir vertybinio fundamento – šitas dalykas greitai nesusiformuoja. O dabar jis iškreiptas. Išties kaip oro reikia mūsų kai kuriems universitetams “apsivalymo” nuo kai kurių senų dėstytojų, ideologijų.

  7. kaunietis to Vytautas kaunietis to Vytautas rašo:

    dėl fabrikų tai manau dabar Lietuvoj ir turim tokią situaciją su beveik visom aukštosiom mokyklom. Kuomet tokie studentų, važiuojančių į užsienį srautai, kiekvienas norintis studijuoti yra brangus aukštąjai mokyklai, nes su savimi atsineša krepšelį. Per pastaruosius savo studijų metus pastebėjau, jog studentų mažėja itin stipriai. To pasėkmės – kartu studijuoja tiek motyvuoti studentai, tiek nemotyvuoti įstojusieji itin žemais balais.
    Taigi, gaunasi ne kokia tendencija. Geri studentai išvažiuoja studijuoti svetur, dėl to mūsų šalies universitetai nuleidžia karteles, kad priimtų reikiamą studentų skaičių, užtikrinantį pakankamą valstybės finansavimą tam, kad “išgyvent”, o tuo pačiu nukenčia studijų kokybė ir dar daugiau studentų išvažiuoja į užsienį. Kaip tą pakeist? Na visų pirma kažkokiais būdais susigrąžinti “šviesius protus” iš užsienio, šalies universitetams priimti daugiau jaunų ir kompetetingų lietuvių bei užsieniečių dėstytojų ir beabejo keisti studijų programas.

  8. s s rašo:

    jei lietuvoje visur butu tokia auksta studiju kokybe, didetu ir kartele, o ka tada daryt tiems zmonems kuriems mokykloje sunkiau sekesi, taciau turi talenta, ir nora tobuleti tam tikroje specialybeje.. eiti i magdonalda pieno kokteilius nesiot?

  9. Algirdas Algirdas rašo:

    Manau reikia žvelgti į istoriją. Mūsų universitetai dar yra labai jauni palyginus kiek laiko jie yra nepriklausomoje Lietuvoje, ir dar reikia laiko, kol atsikratis tos sovietinės dėstytojų kartos. Bet pokyčiai vyksta, senesnius dėstytojus keičia naujesni, geresni, tiesiog tam reikia laiko.
    Ir dar mano nuomuone, tu gali mokytis VU, gali mokytis Kembridže, bet svarbiausia, kad turėtume aistrą ir motyvaciją savyje, ir tada ne taip svarbu kur tu mokais, nes jei tikrai kažko nori ir sieki, tu pats renki informaciją, myli savo dalyką.
    Nereikia stumti ar varyti, kaltinti kažko, tiesiog reikia patiems bandyti gerinti situaciją, ieškoti sprendimų. Džiugu, kad tie kurie studijavo užsienyje grįžta į Lietuvą. Didžiausia pagarba tokiems, nes tik jų dėka, ir kitų Lietuvoje esančių piliečių pastangomis ir blaiviu protu kursime geresnę terpę sau ir savo būsimoms kartoms. Todėl yra kaip yra, bet darykime kad būtų geriau

  10. is toli :) is toli :) rašo:

    Pas Tave pavyzdziai vien Oksfordas ir Kembridzas.. nevisi nori but chemikai ekonomikai ar fizikai :) Esu reitinguose ziurejas ir rades kaip 70 vieta uzimantis universitetas the guardian reitinge ( nezinia kiek tai tikslu) yra top 15 medicinos studijose ir sports science UK. Kas nori vaziuoti mokytis i UK , siulau nesvajot ir net neziuret i kembridzus , oksfordus vien del to kad jie Numero Uno. O rikntis ta universiteta kuris yra stiprus toje studyju kryptyje kuri jus tikrai domina ir siejat gyvenima su ja. Yra universitetai kur siulo medicina, politikos, kriminoligijos mokslus top10 top15 , top20 Uk rankinami , bet bendroje lenteleje uzima 60-70, nes kitos studiju kryptis silpnesnes. Jei norit gero gyvenimo ir turet ir sukurt kazka tai mokykites kas idomu ir jum patnka ir tada pasiseks o ne to ko nekenciat bet zutbut i oksforda. Pakeliaukit po pasauly, vakaru europoje, usa,, turkijoje pilna gerai gyvenanciu zmoniu su naujom masinom ir namais, nes turejo tiksla , svajone ir ja igyvendino. Paklauskit kiek is ju baige oksforda kembridza , yeily, harvarda? Net ir visi pasaulio magnatai nera kojos ikele i tokius universitetus. Vieni net koledzu nebaige… Taip kad svarbiausia koks tavo tikslas ir kaip tu jo nori ir ka del jo gali paaukoti.

  11. Ačiū Ačiū rašo:

    Gerai, kad daugėja, bet esmė, – kad baigusieji sugrįžtų į Lietuvą.

  12. Dainius Dainius rašo:

    Dalinai nesutinku su paskutiniu teiginiu – yra bakalauro studijų (biochemija, mol. bio.), kurios gerai vertinamos ir tarptautiniam lygmeny (asmeninė patirtis), su pakankamai (1 metai) privalomos laboratorinės praktikos. Ir lietuvių 4 metų nemokamas BSc nenusileidžia 3 metų užsienio BSc. Dėl labai paprastos priežasties – bakalauras ne mokslų daktaras, todėl ir žinot jam visko neprivalu. Be to, 4 metai šiuo atveju GERIAU negu 3. Ir dar: gyvybės mokslai Labai Greitai keičiasi, todėl ir dėsytojai turi nori ar nenori keistis. Nes labai mažai apdulkėjusių dalykų tose programose yra (na, net yra…) Suprantama – jeigu biochemija ar molekulinė biologija nepatinka, tai tada
    Be abejo, supranu, kad čia kalbama apie niūrią daugumą, tačiau .

  13. Dainius Dainius rašo:

    yra ir Lietuvoj prošvaisčių šiek tiek. (VEIDAS neleido pabaigt :D DD).

    Nors pats MSc važiuoju studijuot į Daniją, bet “ant Lietuvos” nestumsiu. Ir norėčiau grįžt. Tikrai.

  14. euro euro rašo:

    Keistas interviu. Toks jausmas, kad jei mano universitetas pagal norima spec 20, bet pagal guardian žemiau tada neverta į jį net žiurėti. Klaidinat žmones.

  15. Kernius Kernius rašo:

    > “Keistas interviu. Toks jausmas, kad jei mano universitetas pagal norima spec 20, bet pagal guardian žemiau tada neverta į jį net žiurėti. Klaidinat žmones.”

    Ne, aš to neturėjau omenyje. Manau, kad būtent svarbiausia tai, kaip universitetas vertinamas tavo pasirinktoje srityje.

    Kadangi interviu buvo apie studijas apskritai (o ne apie vieną kokrečią specialybę), tai ir kaip pavyzdys buvo pasirinktas bendras universitetų reitingas.

  16. To is toli :) To is toli :) rašo:

    Butent, kad Oksfordas ir Kembridzas uzima 1-2 vietas del to, kad jie beveik pagal visas specialybes top5, o net ne top10 ar top20. Tavo pavyzdys su medicina labai nevykes, nes sitie universitetai tikrai geriausi, o del Sports Science galbut tiesos yra, tik klausimas, kiek cia tokiu norinciu Sports Science uz 9k svaru per metus mokytis UK. Aciu uz demesi.

  17. is toli :) is toli :) rašo:

    O tai tau nelygis mokytis universitete kuris ne top1 ar top2? Tiek siaurai mastai kad matai tik Oksforda ir Kembridza? O jei gyventum Usa, matytum tik Harvarda ir Jeili ir moketum po 60k doleriu i metus( + living expenses)? Jei tiek zaliu neturetu tavo tevai tai isvis nesimoketum nes kitur nelygis? Nepyk, bet tu juokingas. Ir netgi labai. Man atrodo kad tu sedi pas mama dar ir valgai jos pagamintus pusrycius.

    Kas nores sports science uz 9k svaru mokytis? Pirma suzinok kas yra sports science ir ka si specialybe apima gyvenime, ka su ja gali pasiekt ir nuveikti, tada rasyk :) Ir paieskok ir paziurek kokie universitetai ji siulo mokytis UK , USA ir pasaulyje ir kokius facilities turi turet universitetas norintis mokyti studentus sias studijas. Tu turbut apie tokias net negirdejas.

    Ir yra Graduates courses Oxforde ir Kembridze tai zmogus jeigu labai nores gales istot, nebutinai iskart :)

  18. qpqp qpqp rašo:

    Straipsnyje labai daug dėmesio skiriama dėstytojų darbo kokybei, universitetų pasirinkimui, reitingams. Tačiau reikėtų paminėti kelis aspektus, kurie gan dažnai nulemia galutinį rezultatą – gyvenimo kokybę. Žmogaus formavimuisi ir ateičiai labai svarbi jo mokymosi aplinka. Todėl šiuo aspektu labai svarbūs draugai, grupiokai, jų nusiteikimas mokytis ir dirbti. Juk net Lietuvos prestižinių gimnazijų svarbiausias akcentas – aplinka, kurioje vyrauja noras mokytis, o ne noras durnių volioti. Kai kuriais atvejais užsienio universitetai gali būti ir prastesni, jei studentui iškils bendravimo problemų ar paklius į silpnesnę grupę. Antras aspektas – mokymosi metu surinktas pažinčių, mokėjimo bendrauti, visuomeninių ryšių bagažas ne mažiau svarbus tolimesniam gyvenimui nei sukauptos žinios. Čia svarbūs ir dėstytojų bendravimo demokratiškumas, ir bendruomenės atvirumas. Vėlgi šiuo aspektu kartais būna sunku pasakyti ką apie universitetą kol nežinai kas yra konkrečios specialybės dėstytojai (jie gali būti geri savo srityje, bet netikę pedagogai). Todėl dažnai tikimasi iš prestižinių universitetų griežtesnės dėstytojų priežiūros ir jų reitingavimo. Trečias aspektas – padėtis visuomenėje formuojasi per laiką ir staiga grįžus po studijų užsienyje atstatyti savo ryšius su draugais, sukurti šeimą būna ne visada lengva. Todėl ne visi pasiryžta po studijų viską pradėti iš naujo. Tam tikra prasme pritariu nuomonei, kad pabaigti bakalaurą Lietuvoje ir magistrą užsienyje gali būti vienas iš sėkmingiausių pasirinkimų. Palyginti trumpos magistro studijos užsienyje suteikia platesnį akiratį, bet nesunaikina ryšių su Tėvyne. Paskutinė mintis – būkit atsargūs su reitingais. Tiek su Veido mokyklų reitingais, tiek su universitetų. Žymiai geriau ką išgirsti iš realiai ten besimokančių nei tyrinėti tas lenteles. Lentelės sudaromos pagal kriterijus, o ar tie kriterijai turi teisingus svorius – kas tai gali pasakyti? Mano vienas matematikos dėstytojų šaipydavosi: “duok duomenis, aš parinksiu teisingus svorius kad surikiuoti tavo pageidaujama tvarka…” Sėkmės visiems šių metų abiturientams renkantis tolimesn savo kelią.

  19. Darius Darius rašo:

    “Problema ta, kad visi, kurie lieka Lietuvoje, tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, nes Lietuvoje, palyginti su geriausiais Vakarų universitetais, pirmarūšių universitetų tiesiog nėra. Tai reiškia, kad net didžiausi Lietuvos talentai, likę Lietuvoje, būtų priversti mokytis su vidutinių gabumų studentais ir tobulėtų kur kas lėčiau, o tai būtų jų talento švaistymas. Stodami į užsienio universitetus lietuviai natūraliai suskirstomi pagal gabumus – šimtai talentingų tautiečių dabar studijuoja garsiausiuose Vakarų universitetuose. Lietuvos moksleiviai parengiami gerai, todėl net ir vidutinių gabumų abiturientui nesunku patekti ir geriau studijuoti 20–30-ą vietą užimančiame Didžiosios Britanijos universitete, nei gerokai silpnesniuose už jį Lietuvos universitetuose.”

    Ar aš čia kažko nesupratau, ar kaip yra?
    Rašo jog kas lieka Lietuvoj tampa antrarūšių ir trečiarūšių universitetų studentais, bet vėliau jau rašo kad net su vidutiniais gabumais nesunku lietuvaičiui patekti ir studijuoti Anglijoje gerai reitinguojamame universitete. Taip supratau?????????. Jei taip tai tada kas per nesamones kalbat ir rašot???? Jei jau gali patekti į “tą užsienį” kas nori, tai koks TEN LYGIS??? Kaip kokio miestelio mokykloje? Atleiskit už palyginimą, bet jei jau gražiai bandot nupiešti tam tikrą SAVO POŽIŪRĮ tai bent pasiskaitykit ką rašot. O skaitytojam siūlyčiau įdėmiau skaityti ir analizuoti informaciją, nebūkit “KAKADU laidos” neandartaliečiai.

    P.S. Bendrai šitas straipsnis yra aiški nuoroda “BĖKIT IŠ LIETUVOS”. Nors skaičiau, beje, prieš mėnesį Kembridžo universitete doktorantūroje studijuojančio lietuvaičio interviu, kuris kalbėjo švelniai tariant visai kitaip (jis prieš tai irgi VU studijavo). Tad jo nuomonė man yra truputi autoretitingesnė.

  20. Mano nuomone Mano nuomone rašo:

    Daug pasiekti gali ir baigę Lietuvos universitetus-labai daug lemia studento motyvacija. Štai panevėžietė Audinga Besusparytė baigė ekonomikos bakalaurą Vilniaus universitete prieš kelis metus, įgijo reikšmingos darbo patirties Vakaruose, o šiemet jau baigė MBA studijas vienoje geriausių pasaulio verslo mokyklų-Vortone (Wharton).
    Ir tokių pavyzdžių būtų galima rasti ir daugiau. Galimybių šiais laikais atsiranda ir baigus Lietuvos aukštąsias (bakalaurą), o jau magistrą studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose tikrai verta.

  21. aš rašo:

    Na ir?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...