2011 Sausio 24

Politika

Lietuvos pilietinė galia išlieka menka, bet po truputį auga

BNS

Lietuvos pilietinė galia išlieka menka, tačiau po truputį auga, rodo pirmadienį paskelbtas tyrimas, kuriame vertintas aktyvumas tokiose srityse kaip aukojimas labdarai, dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose ar domėjimasis politinėmis naujienomis.

2010-ųjų Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas – 35,5 iš 100 galimų. Palyginus su trejų ankstesnių metų duomenimis, nuo 2007-ųjų bendra Lietuvos politinė galia nežymiai stiprėjo – išaugo 1,6 balo, parodė Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų centro “Vilmorus” atliktas tyrimas.

Labiausiai stiprėjo pilietinio aktyvumo rodiklis – per ketverius metus gyventojų aktyvumas išaugo nuo 27,4 iki 37,8 balų iš 100 galimų.

Daugiausia Lietuvos gyventojų dalyvauja trijose pilietinėse veiklose – aukoja labdarai (56 proc.), eina į aplinkos tvarkymo talkas (50 proc.), dalyvauja vietos bendruomenės veikloje (34 procentai). Tačiau jose dalyvauja kiek mažesnė jaunimo dalis – atitinkamai 48, 45 ir 26 procentai.

Institutas atkreipia dėmesį, kad šiek tiek daugiau pilietinės galios nei vidutiniškai turi jaunimas nuo 15 iki 29 metų. Jaunimo pilietinės galios indeksas 2010 metais buvo 38,9 balo.

Jaunimas taip pat optimistiškiau vertina piliečių galią paveikti visuomenei svarbius sprendimus – jaunimo pilietinės galios suvokimo indeksas yra 56,5 balo, o atitinkamas visos visuomenės indeksas – 47 balai iš 100 galimų.

Be to, jaunuoliai dažniau nurodė, kad imtųsi spręsti vietinės reikšmės problemas, pavyzdžiui, kenksmingų atliekų perdirbimo gamyklos problemą.

Kita vertus, jaunimas mažiau nei visa visuomenė domisi politinėmis naujienomis. Jas kasdien svarbu sužinoti penkiems iš 10 jaunų žmonių, tuo metu visoje visuomenėje jomis kasdien domisi septyni iš 10 žmonių.

Jaunuoliai ir dalyvavimą rinkimuose dažniau laiko neprasminga veikla – jie dažniau nurodo neketinantys dalyvauti rinkimuose, sako instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.

Jaunimas taip pat rečiau teisingai atsakė į klausimus apie Lietuvos politinę sistemą. Keturi iš 10 jaunų žmonių galėjo nurodyti, kokia Lietuvos politinė partija laimėjo pastaruosius rinkimus į Seimą bei pozicionuoti šią partiją kairės – dešinės skalėje.

Nors moksleiviai ir studentai yra mažiau politiškai išprusę, instituto ekspertė politologė Ainė Ramonaitė pastebi, kad bendrai visuomenėje politinis išprusimas yra aukštas. Labiausiai apie politiką nusimano kaimo gyventojai, vyresni, aukštąjį ar aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės.

Tačiau A.Ramonaitė sako, kad politinis išprusimas ir dalyvavimas politikoje dažnai nesusiję.

“Nėra esminių problemų su bendruoju Lietuvos gyventojų politiniu išsprusimu, išskyrus jaunimą. Tas išprusimas lyg neduoda to rezultato, kurio norėtume, ir neveda į politinį aktyvumą. Politinė galia priklauso nuo pasitikėjimo savo kompetencija ir pasitikėjimo savo galia jausmo. (…) Jei neišprusę tie, kurie dalyvauja, – kokios pasekmės to dalyvavimo?”, – retoriškai klausė A.Ramonaitė.

Pasak jos, išlieka stiprus įsitikinimas tuo, kad “valstybė neprisileidžia paprastų žmonių”.

Instituto vadovas Darius Kuolys pastebi, jog politikoje toliau gali daugėti “estrados žvaigždžių, pasitikinčių savo galiomis, bet stokojančių išprusimo”.

Pernai gruodį apklausta apie 1000 žmonių nuo 15 iki 74 metų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...