BFL

Jau kurį laiką visi laukėme gyventojų surašymo duomenų. Vakar Statistikos departamentas paskelbė preliminarius rezultatus, kurie sukėlė įvairių diskusijų.

„Respublika” skelbia, kad lietuvių skaičius Lietuvoje visgi nepaaiškėjo. „Statistikos departamentas, vakar paskelbęs išankstinius gyventojų surašymo rezultatus, nudžiugino – mūsų dar 3 milijonai. Apytiksliai. Labai apytiksliai. Mat nemaža dalis gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusių žmonių iš tiesų gyvena užsienyje.“

Dienraštis klausia – „Kuris atsakymas teisingas?“. „Praėjusią savaitę imta skelbti, kad Lietuvoje tėra likę 2,9 ar net 2,7 mln. gyventojų. Ne vienas, išgirdęs tokią žinią, buvo šokiruotas, nes, šalyje turėtų gyventi per 3,2 mln. žmonių.

Vakar Statistikos departamentas pranešė, kad mūsų yra 3 mln. 54 tūkst.

„Ką mes šiandien paskelbėme, palyginti su einamąja statistika, mes nesuradome arba surašyme nedalyvavo apie 181 tūkst. gyventojų, t. y. lyg ir mes surašėme apie 94 proc. gyventojų“, – informavo Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė.“

Statistikos departamentas teigia, kad rezultatai dar bus tikslinami. „Respublika“ rašo, kad „surašymo rezultatų tikslinimas vyks gana ilgai. Analizuoti duomenis galima tų, kurie užsirašė elektroninėje erdvėje. Tačiau tų, kurie buvo surašyti surašinėtojų, duomenis reikia įvesti į kompiuterių duomenų bazę, atlikti lyginamąją analizę. Apdorojimo procedūra tęsis iki metų galo, o tada prasidės lyginimas su administraciniais šaltiniais.“

Nepaisant to, „Lietuvos žinios“ teigia, kad „sostinėje ir Vilniaus apskrityje dirbę surašinėtojai vakar džiaugėsi nuveiktu dideliu darbu. Tačiau ypatingu žmonių geranoriškumu jie negalėjo pasidžiaugti. Daugiau kaip 500 surašinėtojų, kurie buvo įdarbinti, visiškai saugūs nesijautė nei mieste, nei jo apylinkėse.”

Apie gyventojų mažėjimo priežastis šiandien rašo „Vilniaus diena“ – „Skaičiuojant nuo Nepriklausomybės pradžios, kai buvo 3,7 mln. gyventojų, praradome maždaug ketvirtadalį gyventojų. Tai yra daug – 700 tūkst. žmonių per du dešimtmečius. Ir daugiausia praradome ne dėl gimstamumo – gimstamumas taip pat sumažėjo, – bet daugiausia – dėl emigracijos. Tai didžiulis skaičius“, – vakar BNS sakė sociologas, ekonomistas Romas Lazutka. Pasak R. Lazutkos, Lietuvoje nesirūpinama ir gyventojų socialiniu saugumu. „Jeigu žmonės neturi darbo ar mažiau uždirba, reikalinga socialinė apsauga. Pas mus daugiau kovojama su bedarbiais ir skurstančiaisiais nei su nedarbu ir skurdu. Darbo biržai duoti nurodymai kuo daugiau „nukratyti“ žmonių, kurie registruojasi, lyg nedarbas būtų vertinamas pagal Darbo biržoje registruotų žmonių skaičių“, – teigė jis.“

„Surašymo rezultatus vakar komentavę ekspertai nebuvo tokie ramūs kaip oficialūs valdžios pareigūnai”, – teigia „Lietuvos rytas“.

Dienraštis rašo: „Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, premjero įsteigtos Valstybės pažangos tarybos narys Raimondas Kuodis vakar „Lietuvos rytui” pareiškė, kad visuotinį gyventojų surašymą laiko archajišku dalyku.

„Tie skaičių skirtumai ir neaiškumai, žinoma, keistokas dalykas. Pirmiausia dėl to, jog tam, kad sužinotum, ar žmogus realiai gyvena, dirba, moka mokesčius, naudojasi bankų sąskaitomis ir įvairiomis kortelėmis, šiais laikais nereikia tiek daug vargti”, – sakė R. Kuodis.

Pasak R. Kuodžio, emigraciją lemia ne vien ekonominės priežastys, bet ir moralinis, politinis klimatas valstybėje – socialinis neteisingumas, korupcija, dvejopi standartai „išrinktiesiems” ir paprastiems mirtingiesiems.

R. Kuodžio teigimu, dabartinė valdžia nepasiekė ir kitų garsiai deklaruotų tikslų – skatinti ekonomiką, kurti darbo vietas, o apkarpius biudžeto išlaidas kilo naujos emigracijos bangos.

Nusivylimo itin sparčiu Lietuvos gyventojų mažėjimu neslėpė ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. Anot jo, nebegalima sakyti, kad tie žmonės sugrįš arba grįžtamoji migracija atkurs kažkada buvusius skaičius.”

Tačiau „Respublikos” kalbinta Vilija Lapėnienė sako:  „Sunku pasakyti, ar tai deklaruota migracija. Departamentas ir anksčiau vertindavo nedeklaruotą migraciją nuo 2001-ųjų iki 2009 metų, tai, mūsų vertinimais, sudarė apie 132 tūkst., bet man per drąsu įvardyti, ar tie visi žmonės yra išvykę ir to nedeklaravę“, – kalbėjo departamento vadovė.“