2014 Balandžio 03

Kaip savo vaikus auklėja daug pasiekę visuomenės nariai

veidas.lt

Kaip savo vaikus auklėja daug pasiekę visuomenės nariai

Visuomenės lyderių receptai, kaip auklėjant vaikus išauginti laimingą, dorą ir pridėtinę vertę visuomenei kuriančią asmenybę.

„Daugelis lietuvių vis dar įsivaizduoja, kad pagrūmojimai jų vaikams suteikia nepalyginti daugiau, nei teigiama motyvacija, nuolatinis skatinimas ar įvertinimas. Mūsų tėvai, pamatę prastesnį vaiko pažymį, skuba aiškinti, koks jis netikęs, negabus ir kad iš jo nieko nebus. O štai žydai savo vaikus ugdo motyvuodami, kad kiekvienas yra protingas ir unikalus. Štai jums ir atsakymas, kas lemia, kad jų tautoje tiek daug genialių, Nobelio premija įvertintų, verslui ir mokslui nusipelniusių žmonių“, – aiškina daug metų su Izraelio bendruomene dirbęs biotechnologas prof. Vladas Algirdas Bumelis.
Profesorius nevengia pripažinti, kad jaunystėje auklėdamas savo dukras pats yra padaręs klaidų, bet džiaugiasi, kad tai nesutrukdė joms gyvenime pasiekti tikslų ir susilaukti talentingų vaikų. „Kaskart bendraudamas su anūkais pabrėžiu, kokie jie protingi ir kūrybingi“, – prideda profesorius, kuris metams bėgant pakeitė požiūrį į vaikų auklėjimą. Šiandien V.A.Bumelis jau neabejoja, kad tik giriamas ir skatinamas vaikas išsiugdo gebėjimą pasitikėti savimi, užauga veržlus ir kūrybingas.
Tačiau jau kuris laikas Lietuvoje ir visame pasaulyje ryškėja šiek tiek kitokia tendencija: visuomenė pernelyg orientuota į pasiekimus, todėl dažnai vaikas pernelyg anksti savo tėvų yra skatinamas siekti apčiuopiamų rezultatų (pvz., jis dar neišmoko lietuviškai, o tėvai jau moko jį anglų kalbos ir pan.).
Pasak Paramos vaikams centro vadovės ir vaikų psichologės Aušros Kurienės, pernelyg aktyvus vaikų pasiekimų skatinimas gali duoti priešingą efektą, nei tikimasi. „Tėvų spaudimas ir skatinimas pirmauti vaikui gali sukelti jausmą, kad jis mylimas ne todėl, kad yra savo tėvų vaikas, bet už pasiekimus. O tai netolimoje ateityje gali lemti nesaugumo, nereikalingumo, baimės suklysti, neįtikti kitiems jausmus, taip pat – baimę būti savimi ir realizuoti savo paties svajones.“
Psichologės teigimu, gana dažnai tokie vaikai taip ir neišdrįsta „būti savimi“, nepasižymi tvirta nuomone, negeba priimti savarankiškų sprendimų, stengdamiesi būti tokie, kokius juos nori matyti. Bene didžiausia bėda šiuo atveju ta, kad net ir suaugę tokie žmonės nesijaučia laimingi, nuolat baiminasi neatitikti aplinkinių lūkesčių, nemoka džiaugtis ir pasirūpinti savo pačių laime: net ir pasiekę gerų rezultatų, nesijaučia laimingi ir saugūs, patiria sunkumų bendraudami.
„Norint, kad vaikas užaugtų visaverte asmenybe, tenka įdėti nemažai pastangų: apgobti jį meile, dėmesiu, supratimu, palaikymu, būti kartu. Tačiau ne mažiau svarbu gebėti nukreipti jį reikiama kryptimi, nustatyti ribas ir leisti pajusti tėvų autoritetą“, – teigia Šeimos instituto psichoterapeutė Živilė Markauskaitė-Baronienė.
Ji neabejoja, kad tėvų elgesys pirmaisiais vaiko gyvenimo metais daro jam itin didelę įtaką ir lemia asmenybės laimės pojūtį tolesniais gyvenimo metais.
Na, o kaip savo vaikus Lietuvoje auklėja daug pasiekę mūsų visuomenės nariai? Kokių jie turi receptų, kaip išauginti laimingą, dorą ir pilietišką, pridėtinę vertę visuomenei kuriančią asmenybę?

Stokojame suvokimo apie tėvystę

„Bendra mūsų visuomenės problema yra ta, kad tėvystei ir motinystei jaunuolių niekas nerengia. Atrodytų, tarsi savaime turėtume suvokti, kaip auklėti savo vaikus, o taip, deja, nėra. Matyt, dėl šios priežasties mūsų visuomenėje tiek daug nelaimingų, savimi ir aplinkiniais nusivylusių žmonių“, – svarsto keturias dukras su vyru Norbertu auginanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Pati gana anksti abiejų tėvų netekusi pašnekovė augo globojama tetos ir esminį vaikų auklėjimo principą sako paveldėjusi būtent iš jos. „Teta mokėjo ne tik išklausyti, bet ir patarti. Iš jos sužinojau, kaip svarbu yra kalbėtis su vaiku. Taigi ir dabar, augindama savo dukras, žinau, kad būtina atkreipti dėmesį į mažo vaiko sunkumus ar minimaliai įvardijamas problemas, kurios ateityje gali išaugti į rimtas“, – teigia E.Žiobienė.
Ketvertuko mama neabejoja, kad auklėjant vaikus itin svarbūs tampa laiku ir vietoje pritaikyti tarpusavio santykių receptai. „Savo šeimoje vadovaujamės bendražmogiškais auklėjimo principais: jei suklydau, atsiprašau ir tikiuosi, kad taip pat elgsis ir mano vaikai. Tačiau dėl vieno neabejoju: šiuo metu auganti karta yra nepalyginti laisvesnė, drąsiau reiškianti savo nuomonę, smarkiai pasikeitęs ir jos požiūris į mokyklą“, – lygina E.Žiobienė.
O štai valstybinės žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas mano, kad tik maža dalis tėvų šiandien savo atžalas auklėja tinkamai, – kitiems trūksta atsakomybės ir elementaraus gebėjimo pasikalbėti su savo vaikais. „Tiek suaugusieji, tiek vaikai šiandien sulindę į išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, regis, nebelikę bendravimo, diskusijų. Taigi iš kur tiems vaikams žinoti, kaip reikia gyventi, jei tėvai ir mokykla tokių žinių nebesuteikia“, – svarsto M.Jakobas.
Gimnazijos direktoriaus jau nebestebina edukologų pastabos, kad mokiniai bijo akių kontakto, kalba nuleidę akis, o į mokyklą kai kurie ateina savaitę netrinkta galva ar suplyšusiomis kojinėmis.
Matyt, dėl vertybių, kurios daugelyje Lietuvos mokyklų jau nunykusios, o Š.Aleichemo gimnazijoje dar puoselėjamos, pastaraisiais metais vis daugiau išsimokslinusių lietuvių atkreipia dėmesį į žydų pedagoginės sistemos pranašumus ir konkuruoja dėl vietos mokytis jų mokyklose.
„Daugelis tradicijas išlaikiusių žydų iki šiol savo vaikus auklėja remdamiesi paprastomis tiesomis, pasakodami, kaip uždirbami pinigai, o lietuvių šeimose tėvai, nupirkę išmaniuosius telefonus, tarsi pamiršta savo pareigą vaiko paklausti, kam jis rašo žinutes. Tėvai turi teisę matyti, su kuo bendrauja jų vaikai“, – primena valstybinės žydų gimnazijos direktorius ir svarsto, kad galbūt religijoje, kuri glaudžiai susijusi su žydų tautos istorija, ir glūdi visa vaikų auklėjimo sistema, nes dauguma žydų šeimų yra perskaičiusios Senąjį Testamentą.
Religijos reikšme auklėjant vaikus neabejoja ir „Veido“ Metų vadovu šiemet išrinktas „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis. „Mums su žmona itin svarbios krikščioniškos vertybės, todėl ir vaikams nuo mažų dienų pasakojame apie Bažnyčią. Siekiame, kad sūnūs (vienuolikmetis Gabrielius ir penkiametis Mykolas) užaugtų mylintys, atsakingi, besirūpinantys kitais ir nebūtų savanaudžiai“, – tikina P.Masiulis.
Nuo mažens finansinio raštingumo mokomi P.Masiulio vaikai neauga pilnomis kišenėmis pinigų: tėvai nelepina jų gausiais kišenpinigiais, riboja sūnų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, neleidžia leisti laiko internete. „Naršymui internete jie dar nepakankamai subrendę. Nepaisant to, kad sulaukiame nemenko jų pasipriešinimo (berniukų klasės draugams leidžiama daug daugiau), dalykų, kurie galėtų jiems pakenkti, tiesiog neleidžiame“, – nukerta gana griežtai ir pats savo šeimoje auklėtas tėtis.
Drauge su žmona rytais vaikus žadinantis, o vakarais juos migdantis „Tele2“ vadovas juokauja, kad sūnų auklėjimas nėra lengvas darbas, bet jis teikia daug džiaugsmo. „Jei tik turėtume šiek tiek daugiau bendro laiko… Matyt, būtent jo šiuo metu berniukams trūksta iki idealaus auklėjimo“, – svarsto P.Masiulis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. SILA SILA rašo:

    o ,,statistika ,,, sako , kad daugelio visuomenes nariu vaikai , kazkodel mokosi ir dirba migracijoje :) Ar tai ne TIESA ?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...