"Veido" archyvas

Lietuvos krematoriumo statybvietėje, Kėdainių pramoniniame parke, vokiečių kompanijos IFZW specialistai baigė pirmąjį kremavimo įrangos montavimo etapą. Iš specialių, itin aukštai temperatūrai atsparių plytų bei kitų izoliacinių medžiagų 4 m gylyje buvo suformuotas apie 14 m ilgio karšto oro kanalas. Juo karštas oras iš deginimo įrenginio, per aušinimo sistemą ir valymo įrengimus, pateks į kaminą. Pastatytas ir deginimo įrenginio korpusas, kuriame jau montuojama įranga.

„Įrangai montuoti būtina sąlyga – oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių, todėl darbus galėjome pradėti tik atėjus pavasariui, nes žiema buvo labai šalta ir ilga, – aiškina technologines ypatybes, dėl kurių nusikėlė planuoti darbai, Lietuvos krematoriumo projektą vykdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas

Pagal technologiją, pastačius deginimo įrenginį, vien jį išbandyti reikia ne mažiau kaip mėnesio: palaipsniui didinama temperatūra, kol pasiekiama maksimali – 1200 laipsnių, tada krosnis išjungiama, per savaitę atvėsinama, kad specialistai galėtų patikrinti ją iš vidaus, ar viskas veikia tvarkingai, ar neatsirado pažeidimų. „Deginimo įrenginio bandymai turi būti atlikti labai atsakingai ir kruopščiai, nes paleidus, jis turės dirbti aukštoje temperatūroje nepertraukiamai, visą parą“, – sako V. Labanauskas, pridurdamas, kad įranga veiks automatiniu režimu.

Krematoriume planuojama įrengti dvi kremavimo linijas. Iš pradžių veiks viena, kuri užtikrins 4000 kremavimų per metus, t.y patenkins šiandieninį Lietuvos poreikį. Vėliau, jei atsiras didesnė paslaugos paklausa, bus galima didinti pajėgumus paleidžiant antrąją liniją, kuriai jau dabar paruošta vieta.

Iš viso deginimo įrenginio, valymo įrengimų ir kamino bei pirmosios linijos  montavimo darbai truks apie 3-4 mėnesius, todėl pirmasis Lietuvos krematoriumas bus atidarytas ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje.

Būsimajame krematoriume nebus teikiamos šarvojimo ar laidojimo paslaugos – čia bus tik dvi atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės. „Vieno žmogaus palaikų kremavimas trunka apie 45 minutes, todėl juos atlydėję artimieji galės tuo metu arba laukti specialioje poilsio zonoje, arba, jei pageidaus, stebėti kompiuterio monitoriuje ar pro technologinį apžvalgos langelį kremavimo procedūrą nuo palaikų įleidimo į krosnį iki galutinio sudeginimo“, – sako V. Labanauskas, pabrėždamas, jog tokia galimybė bus tik Kėdainių krematoriume – arčiausiai Lietuvos esantys Latvijos ir Lenkijos krematoriumai, į kuriuos iki šiol tautiečiai veža kremuoti artimųjų palaikus, kremavimo eigos stebėjimo negali pasiūlyti.

Krematoriumo įrangą pagaminusios ir montuojančios Vokietijos kompanijos IFZV kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių. Šiuolaikinių technologijų IFZW krematoriumo įranga gerai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetimų – jie ne tik atitinka ES direktyvose nustatytus reikalavimus, bet yra net mažesni. Kvapai sudega kremavimo proceso metu, esant +850 C temperatūrai. Kad aplinkos tarša atitiktų ES reikalavimus, rūpinasi ir vietos aplinkos apsaugos specialistai, ir krematoriumų įrangos gamintojų ekspertai: įrangos darbas nuolat stebimas internete, fiksuojami įrengimų parodymai. Be to, įrangos gamintojų ekspertai reguliariai lankosi šalyje, kurioje įranga yra sumontuota, ir vietoje atlieka oro mėginių tyrimus.

Pirmasis Lietuvos krematoriumas stovės 0,75 ha ploto žemės sklype, esančiame ES lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke. Apie 12,3 mln. litų kainuosiantis projektas vykdomas akcininkų lėšomis ir iš dalies kredituojamas finansinių institucijų. Krematoriumo pastatą projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Generalinis projekto rangovas – statybų bendrovė „Vikstata“.