2011 Birželio 02

JAV atsigręžė į Europą

veidas.lt

Scanpix

D.Grybauskaitei labiausiai rūpėjo su B.Obama pasikalbėti apie NATO priešraketinės gynybos planus

Baracko Obamos vizitas Europoje atskleidė besikeičiančią JAV poziciją Senojo žemyno atžvilgiu.

Penktadienį JAV prezidentas Barackas Obama po vizito Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje atskrido į Varšuvą susitikti su dvidešimties Vidurio Europos šalių vadovais, tarp kurių buvo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Formaliai visų šių susitikimų tikslas – tartis, kaip Senojo žemyno transformacijos patirtis gali būti panaudota demokratiniams pokyčiams Šiaurės Afrikoje skatinti.

Tačiau jei kalbėsime apie Lietuvą, svarbiausia čia, matyt, yra būtent pats tarimasis, o ne tai, dėl ko tariamasi. Reikšminga jau vien tai, kad vizito Varšuvoje metu numatytas ir trišalis Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimas – pirmas toks nuo B.Obamos inauguracijos.

Priminsime, kad vienas D.Grybauskaitės susitikimas su JAV vadovu neįvyko pernai balandį Prahoje. Iškart po sutarties su Rusija dėl ginkluotės mažinimo B.Obama tuomet pakvietė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos vadovus bei Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerus į oficialius pietus Prahoje. Tačiau mūsų šalies prezidentė pareiškė atvirą nepritarimą ginkluotės mažinimo planui, kuris esą taps grėsme Lietuvos saugumui, ir šokiravo kitus pakviestuosius atsisakymu dalyvauti priėmime.

Šį kartą ji sutiko dalyvauti. Galima suprasti, kad jos sutikimas reiškia, jog prezidentė priėmė diplomatines žaidimo taisykles ir nusprendė vengti provokuojančių pasisakymų JAV politikos atžvilgiu. Matyt, iš dalies dėl to, kad šįkart susitikime su B.Obama D.Grybauskaitei buvo svarbu ne sukritikuoti JAV poziciją, o išdėstyti Lietuvos lūkesčius dėl priešraketinės gynybos skydo.

“Varšuvoje kelsiu klausimus, kurie ypač aktualūs Lietuvai ir kitoms NATO pasienyje esančioms šalims. Mes siekiame, kad priešraketinė NATO gynybos sistema, dėl kurios susitarėme pernai Lisabonoje, apimtų ne dalį, o visas Aljanso šalis”, – dar susitikimo išvakarėse teigė D.Grybauskaitė.

Šią poziciją remia ir Lenkija. Tiesa, jai šis klausimas ne pats svarbiausias. Mūsų kaimynei labiausiai rūpi energetinis saugumas, kurio labui Lenkija siūlo koncentruotis į dujotiekių tiesimą, ir šiuo klausimu yra pasirengusi itin glaudžiai bendradarbiauti su JAV. “Energetika yra Lenkijos ir JAV santykių ašis”, – teigia JAV ambasadorius Lenkijoje Lee Feinsteinas.

Priminsime, jog neseniai JAV atlikta studija rodo, kad Lenkijoje gali būti 5,3 trilijono kubinių metrų skalūninių dujų, o jų užtekti turėtų net 300 metų. Su tokiais ištekliais Lenkija tampa itin įdomi JAV, ir atvirkščiai – turint omenyje tai, kad JAV yra didžiausia gamtinių dujų gavybos šalis pasaulyje ir dėl to rinkai diktuoja savo kainas bei sąlygas, Lenkija ieškos būdų iš to ir pati išlošti.

Atšyla santykiai su visa Europa

Vis dėlto B.Obamos vizitas svarbus ne tik Lietuvai ar Lenkijai, bet ir kitoms Europos šalims.

Analitikas Aage Myhre šį B.Obamos vizitą vadina “atsigręžimu į senus bičiulius”. Atrodo, kad JAV iš tiesų prireikė Europos paramos – perversmai Šiaurės Afrikoje, karinė misija Libijoje, į aklavietę patekęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir visų kritikuojamas karas Afganistane verčia JAV nebesielgti taip arogantiškai kaip anksčiau ir kreiptis į Europos vadovus patarimų bei pagalbos.

Iš esmės galima įžvelgti ir tikslą nusimesti truputį atsakomybės už nelabai sėkmingus geopolitinius procesus, o sprendžiant krizę Šiaurės Afrikoje dalį “užduočių” pavesti Europai. Juolab kad JAV tai reikštų ir mažesnę finansinę naštą, kurios dalį galėtų prisiimti Europa.

Strateginių ir tarptautinių studijų Europos programos vadovė Heather Conley pabrėžia, kad ypač svarbus B.Obamos viešnagės Europoje akcentas – ir JAV bei Didžiosios Britanijos santykių sustiprinimas. Atrodo, kad šios dvi šalys po Irako ir Afganistano nesėkmių bei išsiskyrusių pozicijų finansų krizės laikotarpiu vėl darbuosis petys petin.

Per privačius susitikimus praėjusią savaitę B.Obama ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas suglaudę galvas aiškinosi, kaip galėtų artimiau bendradarbiauti tuose pačiuose karštuosiuose taškuose – Afganistane ar Libijoje, taip pat drauge kovoti su terorizmu ir siekti didesnio pasaulinio finansinio stabilumo.

Beje, ne visos Europos šalys pasinaudojo proga aptarti joms svarbius reikalus su B.Obama. Tarkime, į viršūnių susitikimą neatvyko Serbijos prezidentas, kuris boikotavo susitikimą dėl to, kad jame dalyvavo Kosovo vadovas. Į renginį atsisakė atvykti ir Rumunijos prezidentas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...